Valstybės parama skatinami pasinaudoti mažesnes pajamas turintys gyventojai

Paskolos būstui

Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarką pakeitusi Vyriausybė siekė valstybės paramą įsigyjant gyvenamąjį būstą padaryti labiau prieinamą mažesnes pajamas ir turtą turintiems gyventojams. Naujoji tvarka įsigaliojo balandžio 1 dieną.


Sumažinti pajamų ir turto dydžiai


Atsižvelgiant į šalies savivaldybių pasiūlymus, Vyriausybė nutarė sumažinti maksimalius metinių pajamų ir turto vertės dydžius, kurių neviršiję asmenys turi teisę pretenduoti į valstybės paramą įsigyjant būstą.


Nuo šiol vienišo asmens, kuriam teikiama valstybės parama būstui įsigyti, grynosios metų pajamos prieš paramos suteikimo metus neturi viršyti 20 tūkst. Lt (prieš pakeičiant tvarką - 24 tūkst. Lt) ir turtas - 30 tūkst. Lt (anksčiau - 40 tūkst. Lt).


Dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos neturėtų viršyti 32 tūkst. Lt, o turtas - 60 tūkst. Lt. Keturių ir daugiau asmenų šeimos - atitinkamai 36 tūkst. ir 80 tūkst. Lt.


Iki šiol nepriklausomai nuo narių skaičiaus šeimai nustatytas maksimalus grynųjų metinių pajamų dydis ir turto vertė siekė atitinkamai 40 ir 80 tūkst. Lt.


Pasak LR Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Teresės Staniulytės, pajamų dydžiai buvo patikslinti siekiant, kad valstybės parama būstui įsigyti pasinaudotų labiau socialiai pažeidžiami asmenys, turintys mažesnes pajamas bei turtą.


Subsidijoms - 100 mln. Lt


Šiemet dėl lengvatinių paskolų gyventojai kreiptis kol kas dar negali.


Į valstybės paramą bus galima pretenduoti tada, kai Finansų ministerija, įvertinusi bankų pasiūlymus, pasirašys su jais lengvatinių kreditų teikimo sutartis.


Pernai lengvatines būsto paskolas teikė keturi bankai (Vilniaus bankas, "Hansabankas", bankas "Nord/LB Lietuva" bei PAREX bankas). Valstybės subsidijoms, skirtoms padengti dalį gyventojų būsto kredito, buvo skirta apie 100 mln. Lt - toks paskolų limitas buvo paskirstytas bankams pagal savivaldybes.


Kai Finansų ministerija pasirašys su bankais minėtas sutartis, bus paskirstytas šių metų paskolų limitas. Šiemet valstybės subsidijoms daliai gyventojų būsto kredito padengti numatyta skirti tiek pat, kiek ir pernai - apie 100 mln. Lt.


Pasak T. Staniulytės, pernai sutarys buvo pasirašytos ir valstybės subsidijuojami kreditai pradėti teikti liepos mėnesį.


Šiemet tikimasi šią procedūrą atlikti anksčiau, ją užbaigs atitinkamo finansų ir aplinkos ministrų pasirašyto įsakymo paskelbimas "Valstybės žiniose".


Kam teikiama parama?


Kaip ir anksčiau, pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, 20 proc. suteikto kredito valstybė padengs pilnamečiams našlaičiams iki 35 metų, I ar II grupės invalidams arba šeimoms, kuriose yra I ar II grupės invalidų ar auga vaikas invalidas.


Valstybės remiamas paskolas taip pat gali gauti jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų ar įvaikių bei šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs. Jiems valstybė padengs 10 proc. suteikto kredito.


Finansų ministerija primena, kad valstybės subsidijuojamų paskolų gavėjai taip pat turi galimybę pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvata, kuri leidžia iš apmokestinamųjų pajamų atimti patirtas išlaidas dėl sumokėtų palūkanų įsigyjant būstą. Be to, valstybė gali apmokėti paskolos draudimo išlaidas.


Skiriamų lėšų nepakanka


Statistikos departamento duomenimis, 2003 m. lengvatines paskolas gavo 1 300 šeimų.


Klaipėdiečių lengvatinėms paskoloms buvo skirta apie 8 mln. Lt. Klaipėdos miesto savivaldybė iš viso patenkino 139 gyventojų prašymus išduoti pažymą apie teisę į valstybės paramą būstui įsigyti.


Norintiesiems gauti lengvatinę paskolą pirmiausia reikia kreiptis su prašymu ir reikalingais dokumentais į Savivaldybę. Per 10 dienų įvertinusi prašymus, Savivaldybė padaro savo išvadas ir išduoda arba ne atitinkamą pažymą.


Su šia pažyma gyventojas turi ne vėliau kaip per 15 dienų kreiptis į banką.


"Kokią paskolą suteikti, svarsto bankas - Savivaldybė čia jokios įtakos neturi", - teigė Savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė.


Pasak D. Netikšienės, 8 mln. Lt buvo akivaizdžiai per mažai. Lengvatinių paskolų poreikis buvo kas didesnis. Vedėja minėjo, kad iš pradžių buvo suteiktas 7,85 mln. Lt paskolų limitas - tiek lėšų buvo skirta pusmečiui, o panaudotos jos buvo mažiau nei per du mėnesius.


Savivaldybei paprašius skirti daugiau lėšų, buvo papildomai skirta 150 tūkst. Lt. Žinoma, sako D. Netikšienė, tikėtasi lėšų gauti daugiau.


Lengvatinėms klaipėdiečių paskoloms reikėtų kur kas didesnės sumos - maždaug 90 mln. Lt, sako Savivaldybės tarnautoja. Tokią sumą šiems metams Klaipėdos savivaldybė ir paprašė skirti, tačiau žinant, kad valstybės subsidijoms daliai gyventojų būsto kredito padengti iš viso yra numatyta skirti 100 mln. Lt, tokios sumos tikėtis beprasmiška. Tą pripažįsta ir D. Netikšienė.


Paskolinama vis daugiau


Statistika skelbia, kad Lietuvos bankai kasmet išduoda gyventojams vis daugiau paskolų gyvenamajam būstui įsigyti. Ypač bendra suteiktų paskolų suma augo pastaruosius keletą metų.


Lietuvos banko duomenimis, 2000 metais fiziniams asmenims buvo suteikta paskolų už 64,5 mln. Lt, 2001 m. - 211,9 mln. Lt, 2002 m. - 572,4 mln. Lt, o praėjusiais metais - jau už 692,4 mln. Lt.


Per šių metų sausio ir vasario mėnesius būsto paskolų jau suteikta už 96,2 mln. Lt.


Tai buvo duomenys apie litais suteiktas paskolas. Paskolų užsienio valiuta, paskaičiavus litais, 2000 m. buvo suteikta už 128,8 mln. Lt, 2001 m. - 157,4 mln. Lt, 2002 m. - 154,6 mln. Lt, o pernai - už 507,7 mln. Lt. Per du šių metų mėnesius užsienio valiuta suteikta būsto paskolų už 139 mln. Lt.


Trūksta naujų namų


Nuo 2003 m. pradžios lyderis būsto paskolų srityje yra "Hansabankas".


Šis bankas paskelbė, kad jo būsto paskolų portfelis per metus išaugo 81 proc. - nuo 311,3 mln. Lt 2003 m. pradžioje iki 562,6 mln. Lt 2004 m. pradžioje. Šiuo metu bankas valdo daugiau kaip 30 proc. rinkos.


"Hansabanko" Klaipėdos regiono vadovas Vytautas Adomaitis pastebi, kad paskolą paėmę klaipėdiečiai dažnai renkasi senesnius būstus, nes galimybės rinktis naujus neturi.


"Klaipėdoje nepakanka naujų gyvenamųjų namų", - sako V. Adomaitis.


Giedrė PETKEVIČIŪTĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder