Verslo sėkmė slypi laiku atpažintose vartojimo madose
Verslo sėkmė slypi laiku atpažintose vartojimo madose

Verslininkams nuolat sukant galvą, kaip padidinti pelną, ir bandant tai populiarius, tai nelabai populiarius metodus, laimi tie, kurie vadovaujasi pamatinėmis verslo vertybėmis. Sėkmingai veikiančių įmonių atstovai tvirtina, kad svarbi ne tik kompanijos vadyba, bet ir tai, kaip jos gaminamas produktas atitinka modernios visuomenės lūkesčius.

Projektas „Metų gazelės“ kiekvienais metais renka sparčiausiai augančias nedideles įmones. Kaip ir kasmet, 2012 m. daugiausia bendrovių, pretendavusių į „Metų gazelės titulą“, buvo iš IT, logistikos, pramonės sektorių.

Patyrinėjus skirtingų šakų vartojimo produkcijos gamintojų, šiemet gavusių „gazelės“ titulą, veiklos ypatybes, išryškėjo, kad vienas iš jas vienijančių dalykų – eksportas ir to, ko reikia ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių vartotojams, išmanymas.

Didžioji dalis sėkmingos produkcijos – svetur

Nacionalinių produktų puoselėtojai gali ir įsižeisti, bet visų kalbintų verslo organizacijų atstovai patvirtina – norint dirbti sėkmingai vien šalies rinkos neužtenka.

Pavyzdžiui, daugelis Klaipėdos regiono gamintojų yra orientuoti į eksportą, o vidaus rinkai palieka apie 1–2 proc. savo produkcijos.

„Tai pasakytina apie baldų, metalo apdirbimo įmones, IT paslaugas teikiančias bendroves. Kita eksportuojama Vakarų Lietuvoje pagaminta produkcija – maisto produktai, chemijos pramonės gaminiai, durpės, mediena“, – aiškino Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (Klaipėdos PPAR) generalinis direktorius Viktoras Krolis.

Net seniausia Klaipėdoje kepykla „Javinė“, kurios veikla orientuota į šalies vartotojus, eksportuoja daugiau nei pusę produkcijos. Pagrindinės eksporto kryptys 2012 metais – Vokietija, Anglija, Airija, Italija, Graikija, JAV.

Popierinės reklaminės pakuotės ir reklaminės kanceliarijos gamintoja „Via Aquaria“, eksportuoja daugumą savo produkcijos – 76 proc. Jos eksporto pardavimai praėjusiais metais augo dvigubai daugiau nei Lietuvos rinkoje – atitinkamai 30 ir 15 proc.

Daugumą produkcijos eksportuoja ir margarino gamintoja „Norlander Zeelandia”. Šiuo metu pagrindinės kryptys yra Italija, Graikija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Baltarusija, Gruzija, Latvija ir Estija.

Labiau domimasi sveikais ir „nostalgijos“ produktais

„Mūsų pirkėjas užsienyje – emigrantas iš Lietuvos, kitų Rytų Europos šalių. Parduodame jam „nostalgijos“ produktus – riestainius ir meduolius“, – sakė „Javinės“ vadovė V.Freitakaitė. Anot jos, su laiku pelnomas ir kitų pirkėjų, ne tik emigrantų, dėmesys. Tačiau šis procesas užtrunka, o ypač – tokios mažos ir nežinomos šalies, kaip Lietuva, prekės ženklams.

Praėjusiais metais ypač augo šios bendrovės ekologiškų produktų pardavimai. Vartotojų, kurie renkasi sveikus produktus, anot V. Freitakaitės, nuolat daugėja.

„Vartotojai tapo sąmoningesni, pradėjo skaityti etiketes. Dabartinis vartotojas ieško sveikesnio maisto: populiarūs mažiau kaloringi produktai, kuriuose mažiau cukraus, druskos, riebalų, pagaminti be konservantų“, – teigė kepyklos vadovė.

Sveiki produktai padeda išlaikyti nuolatinį vartotoją: „Lojalus pirkėjas žino, kad juo rūpinamės ir gaminame gerą produktą – iš kokybiškų, nors ir brangesnių žaliavų. Manau, todėl ir esame populiarūs“.

„Javinė“ į smulkiųjų ir vidutinių įmonių („gazelių“) sąrašą pateko jau trečią kartą. Įmonės apyvarta išaugo nuo 17,6 mln. litų 2011 metais iki 18,4 mln. litų 2012-aisiais.

Kad tarp vartotojų nuolat populiarėjantis sąmoningas sveikų produktų pasirinkimas lemia įmonės sėkmingumą patvirtino ir kita ekologišką produkciją siūlanti „gazelė“ – „Norlander Zeelandia“.

Pigu ir kokybiška? Vargu

„Norlander Zeelandia“ vadovo Dariaus Laivio teigimu, išlaikyti gerus rezultatus įmonei padeda nuolatinės naujovių paieškos ir sveikesnių produktų kūrimas, taip pat – kokybės ir optimalios kainos santykis.

Vardindama sėkmingo verslo ypatybes „Javinės“ vadovė V.Freitakaitė pabrėžė, kad svarbiausia yra kokybė. Ji mano, kad taip, kad produktas būtų geras už mažą kainą, nebūna – vis tiek bus sutaupyta, atsisakyta kažkurių produktų iš receptūros.

„Kiekviena žaliava ir kiekvienas produktas turi savo kainą. Jei žmonės renkasi mažesnę kainą, jie tai daro kokybės sąskaita“, – įsitikinusi ji.

Dėl valdžios sprendimų kraustosi į kitas šalis

V. Krolis įsitikinęs, kad minimalios algos padidinimas nuo sausio 1 d. verčia didinti paslaugų ir produkcijos kainą.

„Minimalios algos padidinimą praėjusių metų vasarą įmonės „amortizavo“ savo sąskaita, o dabar tokios galimybės praktiškai neturi: su minimalia alga pabrango elektra, dujos, kuras. Padidinus vertes – net nebe procentais, o kai kur net kartais padidėjo žemės mokestis, didesni ir nekilnojamojo turto mokesčio tarifai“, – vardija jis.

Sprendimą didinti minimalią algą kritikuoja ir Faustas Tallat-Kelpša. „Via Aquaria“, pasak jo, neigiamų pasekmių nepajuto, nes turi vos kelis darbuotojus, uždirbančius minimalią algą. Tačiau algos pakėlimą pajuto kai kurie įmonės partneriai, paslaugų teikėjai.

Anot „Javinės“ vadovės, verslininkai iš valdžios tikisi visiems vienodų verslo sąlygų. O gyventojų perkamoji galia, pasak jos, padidėtų, jei minimalios pajamos būtų mažiau apmokestinamos.

„Niekada nieko negavome iš valstybės ar valdžios, viską užsidirbome patys, patys atradome eksporto rinkas. Niekada nereikia laukti, kas tau ką duos“, – dėsto savo požiūrį „Javinės“ vadovė.

Viktoras Krolis atkreipia dėmesį, kad nepalanki situacija sąlygoja verslo pasitraukimą iš šalies:

„Tarp iškeliančių savo verslą klaipėdiečių ne kartą buvo minimos Ispanijai priklausančios Kanarų salos, kur pelno mokestis – 5 proc. Kai kurie Klaipėdos PPAR nariai juokauja, jog ilgainiui juos pasiekti galėsime tik internetu“, – sako jis.

Sidebar placeholder