Vienas terminalo sandėlis mieste, o kitas - rajone?

Už "Draugystės" geležinkelio stoties Klaipėdos miestas ribojasi su Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija, kurioje vykdoma pramonės ir sandėliavimo veikla, yra privatūs žemės ūkio paskirties sklypai. Vyriausybės nutarimu teritorija, esanti tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo, priskirta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinei teritorijai.

Klaipėdos rajono teritorijų prijungimo prie miesto klausimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus spaudos konferencijoje nekomentavo, nes tai ne Uosto direkcijos kompetencija, be to, šio klausimo su juo niekas nederino.

"Mes sprendžiame labai rimtą klausimą dėl pajūrio juostos. Šiuo požiūriu labai svarbi Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės pozicija. Čia Klaipėdos miestui tikrai yra milžiniška erdvė kurti naujas gražias rekreacines teritorijas arti jūros. Turime sukurti geras teritorijas žmonėms gyventi Klaipėdos mieste, o ne užmiestyje. Šitas klausimas mums yra kertinis, laukia tikrai nelengva diskusija su Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės atstovais", - sakė A. Vaitkus.

Uostininkai už prijungimą

Kiti šaltiniai teigia, kad Savivaldybė gavo Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos vadovybės raštą dėl Klaipėdos miesto įtakos zonos pietinėje miesto dalyje. Jame siūloma priskirti uostamiesčiui teritoriją, kuri Klaipėdos miesto bendrajame plane pažymėta kaip įtakos zona.

Minėtos asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas spaudos konferencijoje neigė tai, kad miestas siekia rajono žemių asociacijos pageidavimu. Bet jis neneigė, kad asociacija yra parašiusi raštą Savivaldybei, tačiau jame kalbama ne apie teritorijos prijungimą, o apie įtakos zoną. Pasak jo, prijungimas ir įtakos zona - du visiškai skirtingi dalykai.

"Nei mes rodėme iniciatyvą, nei ką. Jeigu kas klaustų mūsų nuomonės, mes būtume už teritorijų prijungimą dėl kelių priežasčių. Nežinau, kuo baigsis istorijos dėl išorinio uosto, nes valstybė prieš investuodama pinigus gerai apskaičiuos kiekvieną žingsnį. Ir jeigu toks uostas atsiras, jis turės ekonominį pagrindą ir duos didžiulę ekonominę naudą Lietuvai. Tačiau aš neatmetu ir kitų galimybių.

Pietinėje uosto dalyje turime didžiulę neišnaudotą teritoriją. Ten didžiulės galimybės plėtrai. Įsivaizduokite, kas bus, jeigu viena žemės dalis su terminalais priklausys miestui, o kita - rajonui. O dar geriau bus, jei vienas to paties terminalo sandėlis stovės mieste, o kitas - rajone. Jeigu vystysime tą teritoriją, būtų logiška ją prijungti prie miesto. Jeigu yra galimybė tą teritoriją panaudoti uosto veiklai, ji negali būti dviejose rankose", - sakė V. Dambrauskas.

"Šiandien mes darome daug veiksmų, kad galėtume panaudoti trečiosios vandenvietės aplinką kur kas efektyviau, nei tai daroma iki šiol. Turint omenyje visas pietinėje uosto dalyje esančias įmones, norime sukurti didelę bazę, kuri užimtų maždaug 1 500 ha ir būtų vientisa teritorija. Verslo įmonėms būtų kur kas patogiau, kad derinančiųjų institucijų būtų kuo mažiau", - teigė A. Vaitkus.