Kasos aparatai bus įvedami tik dengtose turgavietėse, prekiaujančiose maisto produktais, Vyriausybė numato kompensuoti jų įsigijimą, jokių mokestinių pasikeitimų dėl kasos aparatų įvedimo prekybininkams nebus, taip pat nereikės jau dirbantiems prekybininkams papildomai steigti įmonių. Vyriausybės teigimu, kasos aparatai gerokai palengvins apskaitos vedimą patiems prekybininkams, o vartotojų interesai bus ginami.
Prekybos apskaitos sutvarkymas maistu prekiaujančiose turgavietėse yra būtinas ir siekiant surinkti iš šešėlio ir kontrabandos milijardą litų, Tikimasi, kad kasos aparatų įvedimas turguose biudžetą papildys iki šimto milijonų litų. Kasos aparatų įvedimas taip pat pagerins verslo skaidrumą bei užtikrins sąžiningą konkurenciją.
Kasos aparatai patiems prekybininkams garantuos žymiai tikslesnę apskaitą ir padės jiems tiksliai žinoti, kiek jie parduoda ir kiek uždirba. Patys pirkėjai, gavę kasos kvitą, turės visas galimybes pareikšti pretenzijas dėl kokybės, kainos ir svorio, bei kartu bus užtikrinti produkto kilme.
Įvedus kasos aparatus, prekybininkams verslo sąlygos nesikeistų - su verslo liudijimais dirbantiems ir individualias įmones įregistravusiems nereikės registruoti įmonių, nesikeis ir mokestiniai dalykai. Vyriausybė prekybininkams sudarys visas sąlygas sumažinti ar išvengti su kasos aparatų įvedimu susijusių papildomų išlaidų - kasos aparatų įsigijimas bus kompensuojamas ir tam numatytas pereinamasis laikotarpis. Pažymėtina, kad iš žmonių, prekiaujančių produktais, užaugintais namų ūkyje, pavyzdžiui, močiutės prekiaujančios krapais ar bulvėmis, nebus reikalaujama nei kasos aparatų, nei, kaip iki šiol, verslo liudijimų.
Pagal teisės aktus, reglamentuojančius kasos aparatų naudojimo tvarką, kasos aparatus naudoti gali ir gyventojai, vykdantys veiklą, įsigiję verslo liudijimą. Su verslo liudijimais dirbantys ir iki šiol privalėjo vykdyti apskaitą, o pirkėjui pareikalavus - išduoti kvitą. Tad pradėjus naudoti kasos aparatus apskaita taps tik paprastesnė, nes kiekvienos jų nereiks rašyti ranka, o dienos pabaigoje beliks tik atspausdinti ataskaitą ir įklijuoti į knygą. Sumažės ir darbo, ir laiko sąnaudos - su kasos aparatais žymiai paprasčiau apskaičiuoti dienos apyvartą, kurią ir dabar pardavėjas privalo fiksuoti pagal galiojančius įstatymus.
Kasos aparatams Vyriausybė numato visos ar dalies kasos aparatų įsigijimo išlaidų kompensavimą. Tiems, kurie užregistruos teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2011 metų vasario mėn., bus grąžinta 100 proc. aparato vertės, kovo mėn. - 80 proc., balandžio mėn. - 60 proc., gegužės - gruodžio mėn. - 50 proc.
Finansų ministerija įpareigota iki 2011 m. sausio 31 d. parengti kasos aparatų įsigijimo kompensavimo tvarką vieniems metams ir numatyti tam lėšas. Taip pat bus nustatyta aiški ir konkreti kasos aparatų įdiegimo tvarka, apibrėžtos turgavietės zonos.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, apie 2500 pardavėjų prekiauja dengtose turgavietėse, o kadangi kasos aparatas rinkoje šiuo metu kainuoja apie 1000 litų, jų įsigijimui valstybė išleistų apie 2-2,5 mln. litų. Tačiau dėl sustiprintos apskaitos per metus į biudžetą papildomai būtų surinkta iki šimto milijonų litų pajamų.
Įvedus kasos aparatus prekiaujantiesiems maisto produktais uždarose turgavietėse, smulkieji verslininkai žada rengti mitingus.
Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės Zitos Sorokienė, kasos aparatų įvedimas apsunkintų smulkiojo verslo sąlygas. Ji kaltina valdančiuosius siekiant sunaikinti turgavietes.
"Yra deklaruojama, kad tik apyvartą muš, niekas nesikeis, tačiau šiandien tai nėra nuspręsta, neturime teisės akto, sureglamentuoto, kad taip bus. Dabar, jei atsirastų kasos aparatai turgavietėse, vadinasi, yra keičiamas įmonės statusas, tai yra papildomos išlaidos, didžiulė administracinė našta, visiškai kitokia apskaita", - sakė Z. Sorokienė.
Asociacijos vadovės manymu, taip yra proteguojamas stambus verslas.
Lietuvoje šiuo metu yra 108 dengtos turgavietės.
Oficiali prekių apyvarta Lietuvos turgavietėse 2009 metais sudarė 1,1 mlrd. litų. Iš šios sumos 0,58 mlrd. litų sudarė maisto produktai (52 proc.), apie 0,5 mlrd. litų - ne maisto prekės (44 proc.) ir apie 40 mln. litų - augalai ir gyvūnai (apie 4 proc.). Vilniaus apskrities turgavietėse prekių apyvarta siekė 333 mln. litų (apie 30 proc.), Klaipėdos apskrities turgavietėse - 227 mln. litų (20 proc.), Kauno apskrities turgavietėse - 166 mln. litų (apie 15 proc.).
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, didžioji dalis Lietuvos prekyviečių yra mišraus tipo, tai yra jose prekiaujama nuo prekystalių lauke ir įrengtuose prekybos paviljonuose.
Didžiausi prekybos paviljonai yra įrengti 6 prekyvietėse Kauno mieste, Vilniuje - keturiose, Šiauliuose - trijose ir dviejose prekyvietėse Klaipėdoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą