Žemės pardavimui prognozuoja šešėlį

Nuo ge­gu­žės 1-osios, kai Lie­tu­vo­je baig­sis drau­di­mas že­mę įsi­gy­ti už­sie­nie­čiams, įsi­ga­lios prieš dvi die­nas Sei­mo pri­im­tas va­di­na­ma­sis že­mės par­da­vi­mo sau­gik­lių įsta­ty­mas. Jis esą už­kirs ke­lią ga­li­moms spe­ku­lia­ci­joms že­me, ta­čiau smar­kiai ri­bos ūki­nin­kų ga­li­my­bes ir iš­kreips rin­ką, rašo „Lietuvos žinios“.

Nuo ge­gu­žės 1-osios dir­ba­mą že­mę Lie­tu­vo­je bus lei­džia­ma pirk­ti ir už­sie­nie­čiams, ir įmo­nėms. Vi­siems bus tai­ko­mos vie­no­dos pir­ki­mo są­ly­gos. Že­mės bus ga­li­ma įsi­gy­ti ne­bū­ti­nai to­je vie­to­vė­je, kur pir­kė­jas gy­ve­na, ta­čiau tą že­mę jis pri­va­lės 5 me­tus dirb­ti ir tik ta­da ga­lės par­duo­ti.

Nau­jo­se Že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mo įsta­ty­mo nuo­sta­to­se nu­ro­do­ma, kad no­rin­tie­ji pirk­ti dir­ba­mos že­mės pri­va­lės įro­dy­ti, jog tu­ri pa­tir­ties – tre­jus me­tus yra ūki­nin­ka­vę ar­ba mo­kę­si su že­mės ūkiu su­si­ju­sios spe­cia­ly­bės. Mak­si­ma­lus įsi­gy­ja­mos že­mės plo­tas – 500 hek­ta­rų. Dau­giau jos pirk­ti ga­lės tik gy­vu­lių au­gin­to­jai (at­siž­vel­giant į au­gi­na­mų gy­vu­lių skai­čių). Tie, ku­rie no­rės įsi­gy­ti že­mės dau­giau kaip 10 ha, tu­rės gau­ti Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos lei­di­mus.

Stam­bi­nant ūkius at­si­ras keblumų

„Y­ra ke­lios de­šim­tys bend­ro­vių, ku­rių tu­ri­mi že­mės plo­tai jau sie­kia be­veik 500 hek­ta­rų. Pa­gal dek­la­ruo­tus plo­tus Lie­tu­vo­je dau­giau kaip 5 tūkst. že­mės ūkio bend­ro­vių ir ūki­nin­kų nuo­sa­vy­bės tei­se val­do di­des­nius nei 500 ha že­mės plo­tus, to­dėl ir siū­lė­me per­žiū­rė­ti šį ap­ri­bo­ji­mą“, – sa­kė Že­mės ūkio bend­ro­vių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas, bu­vęs že­mės ūkio mi­nis­tras Je­ro­ni­mas Krau­je­lis.

Jis įžvel­gė ir tei­gia­mą sau­gik­lių įsta­ty­mo įta­ką. „Pa­ly­gin­ti su di­džio­sio­mis Eu­ro­pos vals­ty­bė­mis, že­mės plo­to vie­nam san­ty­ki­niam gy­vu­liui tu­ri­me 5–6 kar­tus ma­žiau, že­mė tin­ka­mai ne­įdar­bi­na­ma, ne­ku­ria­ma pri­dė­ti­nė ver­tė. To­dėl pro­duk­ci­jos vie­nam hek­ta­rui ga­mi­na­me 4–5 kar­tus ma­žiau ne­gu Va­ka­ruo­se. Taip pat ne­ga­li­me pa­si­gir­ti di­de­liu dar­bo na­šu­mu kai­me. Šia­me įsta­ty­me tei­gia­ma yra tai, kad ūkiams, ku­rie lai­ko daug gy­vu­lių, su­da­ro­ma ga­li­my­bė įsi­gy­ti ir dau­giau že­mės nei 500 ha – pa­pil­do­mai po vie­ną hek­ta­rą san­ty­ki­niam gy­vu­liui. Tai­gi dau­ge­liui ūkių prob­le­ma iš­spren­džia­ma. Šiuo me­tų ša­ly­je yra 15–18 bend­ro­vių, ku­rios lai­ko nuo 1 iki 2 tūkst. gal­vi­jų“, – aiš­ki­no J. Krau­je­lis.

Po­zi­ty­vu, jo po­žiū­riu, ir tai, kad sau­gik­liai su­var­žys spe­ku­lia­ci­ją že­me. „Su­pran­ta­ma, ne­ma­žai bend­ro­vių ir ūkių ne­pa­ten­kin­ti su­var­žy­mais. Gal jie ir tei­sūs, ta­čiau tiems, ku­rie ti­krai dir­ba že­mę, man at­ro­do, da­bar bus ra­miau, nors biu­ro­kra­ti­jos įsi­gy­jant že­mės at­si­ras dau­giau“, – kal­bė­jo Že­mės ūkio bend­ro­vių aso­cia­ci­jos va­do­vas.

Už­sie­nie­čių ne­si­ti­ki sulaukti

J. Krau­je­lis ma­no, kad nuo ge­gu­žės 1-osios že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės kai­nos ti­krai smar­kiai ne­šoks, o už­sie­nie­čiai į Lie­tu­vą ir­gi ne­plūs. „Ne­rei­kia pa­mirš­ti, jog Lie­tu­vo­je dir­ba­mos že­mės skly­pai ma­ži, tuo me­tu už­sie­nie­čius do­mi­na di­de­li že­mės plo­tai. Jei­gu sve­tim­ša­lis čia nu­si­pirks že­mės, jis no­rės in­ves­tuo­ti ir ti­kė­tis, kad tos in­ves­ti­ci­jos at­si­pirks. Mū­sų lau­kų plo­tai sie­kia vi­du­ti­niš­kai 10–15 ha, to­dėl už­sie­nie­čių tie­siog ne­do­mi­na“, – ko­men­ta­vo bu­vęs že­mės ūkio mi­nis­tras.

Pa­sak J. Krau­je­lio, Lie­tu­vo­je di­de­lius kon­so­li­duo­tus že­mės plo­tus val­do vie­tos ūki­nin­kai ir bend­ro­vės. Ta­čiau jie jau gi­liai įlei­dę šak­nis ir apie že­mės par­da­vi­mą už­sie­nie­čiams nė ne­gal­vo­ja. „Smul­kių skly­pų pa­siū­la yra, bet ne­ma­nau, kad nuo ge­gu­žės 1-osios kas nors ra­di­ka­liai pa­si­keis. Juk že­mės kai­na pri­klau­so nuo dvie­jų da­ly­kų: kiek vie­nas hek­ta­ras ga­li duo­ti pre­ki­nės pro­duk­ci­jos ir kiek jis rei­ka­lau­ja in­ves­ti­ci­jų bei dar­bo“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Ge­riau ne­gu nieko

Že­mės ūkio rū­mų (ŽŪR) vi­ce­pir­mi­nin­kas Bro­nius Mar­kaus­kas pri­mi­nė, jog žem­dir­bių sa­vi­val­dos at­sto­vai jau se­niai pra­šė po­li­ti­kų že­mės par­da­vi­mo sau­gik­lius nu­sta­ty­ti įsta­ty­mu. „Šiuo me­tu že­mės rin­ka su­dė­tin­ga, nes nie­kas ne­ži­no, kiek jos rea­liai jau yra įsi­gi­ję už­sie­nie­čiai. Ki­tas da­ly­kas – že­mės re­for­ma ei­na į pa­bai­gą, to­dėl že­mės par­da­vi­mui tas sau­gik­lių įsta­ty­mas tu­rės reikš­mės – jis ap­sun­kins pro­ce­sus. Vis dėl­to šis įsta­ty­mas yra ge­riau ne­gu nie­ko“, – svars­tė B. Mar­kaus­kas.

Jo nuo­mo­ne, pri­ėmus įsta­ty­mą at­si­ran­da nau­jų klau­si­mų. Vie­nas to­kių – kaip elg­sis ban­kai? Esą jie dėl įves­tų ap­ri­bo­ji­mų ga­li ne­priim­ti že­mės kaip užs­ta­to už kre­di­tus. „Mū­sų ži­nio­mis, že­mės san­do­rių su­ak­ty­vė­ji­mas pa­sta­rai­siais me­tais ti­krai bu­vo ryš­kus ir di­dė­jo iki pat Nau­jų­jų. Per pra­ėju­sius me­tus že­mės ūkio pa­skir­ties že­mė pa­bran­go be­veik 2 kar­tus. Šian­dien že­mės kai­na ma­žiau­siai ati­tin­ka eko­no­mi­nę si­tua­ci­ją ir la­biau kil­ti jai ne­bė­ra kur“, – tvir­ti­no ŽŪR vi­ce­pir­mi­nin­kas. Jis abe­jo­jo, ar že­mės rin­ko­je at­si­tiks kas nors ypa­tin­ga.

Nuo vil­ko – prie meškos

Že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės rin­ko­je vei­kian­čios bend­ro­vės „Ag­roMT“ ma­ny­mu, įtei­si­nus že­mės pir­ki­mo sau­gik­lius įsta­ty­mu ta­po ne­beaiš­ku, ko vals­ty­bė sie­kia ir ko­kius tiks­lus ke­lia že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės rin­ko­je. „Įs­ta­ty­mas, kur­tas kaip įran­kis ko­vo­ti su spe­ku­lia­ci­ja že­me, ta­po rin­kos gil­jo­ti­na, ku­ri aps­kri­tai stab­do nor­ma­lių eko­no­mi­nių san­ty­kių vei­ki­mą. Įsta­ty­mo pa­tai­sos ge­ro­kai ap­ri­bos že­mės įsi­gi­ji­mo ga­li­my­bes, ta­čiau že­mės sa­vi­nin­kai ir to­liau no­rės ar­ba bus pri­vers­ti dėl gy­ve­ni­mo ap­lin­ky­bių sa­vo val­do­mus skly­pus par­duo­ti. Ki­taip ta­riant, pa­klau­sa dirb­ti­nai su­var­žo­ma, o pa­siū­la lie­ka to­kia pa­ti“, – kal­bė­jo „Ag­roMT“ at­sto­vė Ing­ri­da Nau­ja­lė.

Jos žo­džiais, nie­kas ne­dis­ku­ta­vo ir ne­su­kū­rė jo­kio mo­de­lio, kaip vals­ty­bė tu­rė­tų tvar­ky­tis su to­kios že­mės pa­siū­la. Jei pa­klau­sa su­ma­žės, kai­na kris, su­si­do­mė­ji­mas že­me kaip pre­ke bus la­bai ri­bo­tas. Ban­kai tu­rės su­nku­mų fi­nan­suo­ti skly­pus, to­dėl grei­čiau­siai fi­nan­sa­vi­mą nu­trauks, o smul­kūs ūki­nin­kai iš sa­vo lė­šų bus ne­pa­jė­gūs jų įsi­gy­ti.

„Juk pri­va­tūs as­me­nys per­ka že­mę iš vals­ty­bės in­di­vi­dua­laus ver­ti­ni­mo pa­grįs­ta rin­kos kai­na, o štai vals­ty­bė „ne­tei­sė­tai“ įsi­gy­tus skly­pus at­sii­ma. Rei­kė­tų sa­ky­ti – iš­per­ka ma­si­nio ver­ti­ni­mo kai­na, ku­ri ski­ria­si nuo rea­lios šian­die­nos rin­kos kai­nos ke­lis kar­tus, – ko­men­ta­vo bend­ro­vės at­sto­vė. – Įsta­ty­mo kū­rė­jai daug kal­bė­jo apie skaid­ru­mą ir są­ži­nin­gą vers­lą. Kaip ir ko­kiais bū­dais Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba įver­tins kiek­vie­ną per­kan­tį­jį dau­giau kaip 10 ha že­mės? Ar ver­tins pa­gal pir­kė­jo pi­ni­gi­nę? Pa­gal iš­vaiz­dą? Gal Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja jau­tė­si nu­skriaus­ta? Juk ur­ba­ni­zuo­to­se vie­to­vė­se san­do­rių apim­tis ke­lis šim­tus kar­tų di­des­nė, še­šė­lis, be abe­jo, – taip pat. Su šiuo įsta­ty­mu še­šė­lis bus „ap­gy­ven­di­na­mas“ ir kai­mo bend­ruo­me­nė­se.“

Bend­ro­vės „Ag­ro MT“ at­sto­vės žo­džiais, Sei­mo na­riai kal­ba apie „ža­bo­ji­mą“, „stab­dy­mą“, „ko­vą“, o pa­pras­ti žmo­nės jau da­bar ieš­ko bū­dų, kaip rei­kės par­duo­ti sa­vo že­mę ne tam, ku­ris ati­tin­ka įsta­ty­me apib­rėž­tus rei­ka­la­vi­mus, o tam, ku­ris no­ri mo­kė­ti ge­rą kai­ną. „Ne­nus­teb­ki­te, jei tai bus už­sie­nie­tis pla­čia ki­še­ne ir ge­rais ge­bė­ji­mais kal­bė­tis su val­di­nin­kais – bū­tent tas, nuo ku­rio mė­gi­no­te ap­si­gin­ti“, – įspė­jo I. Nau­ja­lė.

Spe­ku­lia­ci­jos pėd­sa­kų neaptiko

Kaip tei­gė Re­gis­trų cen­tro at­sto­vas spau­dai Ai­das Pe­tro­šius, šių me­tų pra­džio­je pa­dė­tis že­mės rin­ko­je bu­vo la­bai pa­na­ši į pra­ėju­sių me­tų. Vie­nin­te­lis lai­ko­tar­pis, kai bu­vo jau­čia­mi su­tri­ki­mai, – pir­mo­sios sau­sio sa­vai­tės. O da­bar nei sau­gik­lių svars­ty­mas, nei ge­gu­žės 1-oji jo­kių po­ky­čių že­mės rin­ko­je ne­le­mia.

„Rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je tai, kad ab­so­liu­ti dau­gu­ma že­mės pir­kė­jų – fi­zi­niai as­me­nys. Re­gis­trų cen­tras ži­niask­lai­dos ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų pra­šy­mu yra ana­li­za­vęs pa­dė­tį že­mės rin­ko­je, bet iki šiol ne­sa­me ap­ti­kę jo­kių rim­tes­nių spe­ku­lia­ci­jų že­me pėd­sa­kų“, – pa­žy­mė­jo A. Pe­tro­šius.

Re­gis­trų cen­tro duo­me­ni­mis, 2013 me­tais bu­vo už­fik­suo­tas di­džiau­sias per de­šimt­me­tį pir­ki­mo san­do­riais per­leis­tų skly­pų skai­čius – 7059. Vien pra­ėju­sių me­tų gruo­dį skly­pų nu­pirk­ta ir par­duo­ta be­veik tiek pat, kiek per tris pir­mus šių me­tų mė­ne­sius, – dau­giau kaip 10 tūks­tan­čių. Per pir­mą­jį 201-ųjų ket­vir­tį – 11 662.

Pir­ki­mo san­do­riais per­leis­tų skly­pų skai­čius kas­met di­dė­jo:

2009 m. – 34 515

2010 m. – 40 101

2011 m. – 50 164

2012 m. – 56 300

2013 m. – 70 596

2014 m. I ketv. – 11 662