Prieš gerą dešimtmetį aukštasis išsilavinimas, buvęs neabejotina siekiamybe, daugeliui ja išlieka ir iki šiol. Nors Lietuvoje studijuojančių aukštosiose mokyklose mažėja, tačiau vienareikšmiškai teigti, kad jaunimas nevertina aukštojo mokslo, negalima. Šiuos pokyčius įtakoja ir tokie veiksniai kaip bendras gyventojų skaičiaus mažėjimas ir emigracija. Be to, vis didesnė dalis įgijusių vidurinį išsilavinimą jaunuolių, abejodami Lietuvos studijų kokybe, pasirenka šias studijas užsienyje.
Ką sako statistika?
Pagal Nacionalinės švietimo agentūros statistinius duomenis, 2017 – 2018 m. Lietuvos universitetuose studijavo 82,3 tūkst. studentų, 2018 – 2019 m. 77,3 tūkst., o 2019 – 2020 m. 73 tūkst. studentų. Ne ką geresni pokyčiai ir kalbant apie kolegijose studijuojančius studentus. Šiame sektoriuje kasmet taip pat stebimas studentų skaičiaus mažėjimas.
Visgi neskaitant nuo visuomenės nepriklausančių rodiklių, dalis jaunuolių atsisako galimybės siekti aukštojo mokslo vedini savo įsitikinimų. Šis jaunimas pasidalina į dvi „stovyklas“. Kiekviena iš jų turi savo argumentų, kuriems netgi nepritardami turime pripažinti – dalis tiesos tame yra.
Stovykla „Dideli pasiekimai be diplomo“
Ne, jaunimas negalvoja, kad vadovaujančių darbuotojų paieška vyksta tarp aukštojo mokslo diplomo neturinčių kandidatų. Jie žino ir suvokia realybę – padalinio vadovu ar direktoriumi neįsidarbinsi baigęs vos 12 klasių. Tačiau į šias galimybes jie žvelgia kiek kitokiu kampu. Dar mokantis vyresnėse klasėse dalis jaunimo pagalvoja, kam gi dirbti samdomu vadovu, jei šiais laikais pakankamai nesunkiai gali susikurti darbo vietą pats sau ir netgi vadovauti kitiems.
Negana to, turėdamas idėjų, galvą ant pečių ir praktinių (ne teorinių!) žinių gali pasiekti netgi labai daug. Tokių pavyzdžių galime rasti ne vieną ir ne du sėkmingų Lietuvos startuolių tarpe. O pažvelgus toliau, tipiniu tokio požiūrio įrodymu tampa Markas Zuckerbergas.
Socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas tapo pačiu jauniausiu pasaulyje milijardieriumi neturėdamas aukštojo mokslo diplomo. Tiesa, dar prieš pradėdamas kurti „Facebook“ platformą, Markas Zuckerbergas studijavo Harvardo universitete, tačiau šias studijas nutraukė savo noru. Po 13 metų jam jau būnant vienu žinomiausių ir turtingiausių žmonių pasaulyje, šio universiteto diplomas jam vis dėlto buvo iškilmingai įteiktas.
Stovykla „Nenoriu būti bedarbiu su diplomu“
Šios nuomonės atstovai įsitikinę, kad diplomas neturi praktiškai jokio ryšio nei su gerai apmokamu darbo, nei apskritai su garantijomis, kad aukštasis mokslas padės išvengti prisijungimo prie bedarbių gretų.
Iš tiesų, statistika rodo, kad 2019 m. 25 – 34 metų amžiaus grupės bedarbių sudarė 32,9 % aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų.
Kalbant apie šią statistiką labai svarbu atsižvelgti į tai, kokių specialybių atstovams sunku įsitvirtinti darbo rinkoje net ir turint aukštojo mokslo diplomą. Išsilavinusių žmonių bedarbystę dažnai lemia nepaklausios specialybės. Tokios netikslingos studijų kryptys pasirenkamos kai nesidomima darbo rinkos perspektyvomis ar pasirenkama ta specialybė, į kurią pavyko įstoti.
Tuo tarpu darbdavių požiūrį šiuo klausimu atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos užsakymą atliktas tyrimas.
Šio tyrimo duomenimis, 71 proc. įmonių vadovų pritarė, kad svarbiausia yra darbuotojo kvalifikacija ir kompetencija.
Tai, kad aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų paieška ir jų paklausa iš darbdavių pusės yra aktyvi parodo, kad šis kriterijus išlieka svarbus. Nors ir žinodami išsilavinimo svarbą, jauni žmonės mieliau renkasi savarankišką kelią siekti asmeninių aukštumų nei užimti vadovaujančias pareigas ne savo įmonėje. Iš dalies toks savarankiškumas yra pagirtinas. Šiandieninė verslo aplinka ir konkurencija reikalauja ne tik įvairių sričių žinių, bet ir gebėjimo ieškoti reikiamos informacijos bei ją analizuoti. Versle ir konkurencinėje kovoje pergalė sunkiai pasiekiama be savo srities technologijų išmanymo. Taigi, čia iškyla klausimas – kas laukia jaunuolio, kuris vedinas genialių idėjų ir vidinio užsidegimo pasirenka nuosavo verslo kūrimą ir po kurio laiko patiria nesėkmę, nesugeba prisitaikyti prie šiuolaikinio verslo ritmo ir technologijų pažangos? Ar tuomet jis lengvai įsitvirtins darbo rinkoje neturėdamas aukštojo išsilavinimo? Ar specialistų ir darbuotojų paieška orientuota į jaunimą, kuris galbūt turi praktinių, bet neturi teorinių žinių? Atsakymas vienareikšmiškas – tokiems jaunuoliams rasti gerą darbą bus kurkas sunkiau.
Aukštasis išsilavinimas – tai ne tik diplomas
Kiekvienam negalinčiam apsispręsti dėl aukštojo išsilavinimo poreikio jaunuoliui, verta į tai pažvelgti kiek plačiau. Taip, sėkmingos aukštojo mokslo studijos reikalauja pastangų, kartais bemiegių naktų ir vidinės stiprybės. Tačiau jos duoda daug daugiau nei diplomą ir žinias. Gyvenimiška patirtis, praplėstas pažinčių ratas ir studijų metu sustiprintos atsakomybės bei gebėjimo prisitaikyti savybės yra naudingos kiekvieno žmogaus gyvenimo kelyje, nesvarbu kuria linkme jis pakryps.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą