Juodam scenarijui finansiškai pasiruošęs tik vienas iš keturių šalies gyventojų

„Pokalbiai apie galimas nelaimes šeimoje mūsų šalyje vis dar yra tabu. Daugelis gyventojų su savo partneriais ar kitais šeimos nariais nenoriai kalba apie tai, kaip reikėtų tvarkyti finansinius reikalus ištikus nelaimei“, − pastebi Pavel Ladziato, „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas.

Pasak jo, nors tai iš tiesų sudėtinga tema, bet jos nereikėtų vengti − maždaug kas šeštas šalies gyventojas (17 proc.) neturi nei santaupų, nei atitinkamos draudimo apsaugos gyvybei. Todėl kritinėje situacijoje toks gyventojas būtų visiškai priklausomas nuo artimųjų pagalbos.

Remiantis atlikto gyventojų tyrimo duomenimis, lietuviai yra kiek geresnėje padėtyje negu Latvijos ar Estijos gyventojai. Kaimyninėse valstybėse nuo jų finansiškai priklausančių artimų žmonių turi daugiau kaip pusė gyventojų, atitinkamai, 52 proc. latvių ir 55 proc. estų.

Be to, kaimyninių šalių gyventojai yra mažiau pasirengę dideliems sukrėtimams – nei santaupų juodai dienai, nei gyvybės draudimo apsaugos neturi 29 proc. latvių ir 24 proc. estų.

Kiek daugiau nei ketvirtadalis lietuvių (27 proc.) pripažįsta, kad likę vieni šeimoje arba užklupus lėtinei ligai, kuri neleistų toliau dirbti visu etatu, kasdienes išlaidas jie galėtų padengti tik nuo vieno iki trijų mėnesių.

„Tai rodo, kad nemaža dalis žmonių, išleidę turimas nedideles santaupas, turėtų smarkiai apriboti išlaidas ir pakeisti įprastą gyvenimo būdą, kad galėtų prisitaikyti prie naujų aplinkybių“, – pastebi P. Ladziato.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje gyvybės draudimu ir draudimu nuo traumų yra pasirūpinę 27 proc. gyventojų. Latvijoje ir Estijoje ši gyventojų dalis yra mažesnė, atitinkamai, 21 proc. ir 16 proc.

Gyventojai taip pat išskyrė tris pagrindinius veiksnius, kurie juos paskatintų apdrausti savo ar šeimos nario gyvybę, tai yra, pajamų padidėjimas (53 proc.), turimas reikšmingas kredito įsipareigojimas (25 proc.) ir padidėjusi rizika kasdieniame darbe (24 proc.).

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų centras SKDS. Jos metu Lietuvoje apklausta 1 015, Latvijoje – 1 005, Estijoje – 1 011 nuolatinių gyventojų nuo 19 m. amžiaus.