Koronaviruso poveikis Baltijos šalių ekonomikoms: labiausiai nukentės Estija, mažiausiai – Lietuva

Tokią prognozę pateikė tarptautinės rizikų valdymo ir prekinio kredito draudimo bendrovės „Coface“ ekonomistas Grzegorzas Sielewitczius.

Dėl koronaviruso padarinių, pasak jo, labiausiai nukentės Baltijos šalių tekstilės pramonė, elektronikos, mašinų ir įrenginių bei mineralinių medžiagų gamyba.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad, palyginti su SARS protrūkiu 2003 m. Azijoje, dabartinės Kinijos ekonomikos skvarba ir įtaka pasauliui smarkiai išaugo. Kinijos indėlis į pasaulio BVP šoktelėjo nuo 6 proc. 2002 m. iki 17 proc. 2019 m., o Kinijos dalis pasaulinėje prekyboje padidėjo nuo 4 proc. 2002 m. iki 11 proc. 2019 m.

Tokie tarpusavio ryšiai pasaulyje gali paveikti Baltijos šalių ekonominius santykius tiek su Kinija, tiek su kitais prekybos partneriais.

„Netrukus pajusime koronaviruso plitimo įtaką ne tik eksportui, bet ir importui. Nors Kinijos „iškritimas“ iš tiekimo grandinės gali būti pakeistas bendradarbiavimu su vietiniais gamintojais, šimtaprocentinį kompensavimą užtikrinti nebus paprasta. Be to, aukštos vietinių gamintojų „įėjimo į rinką“ investicijos gali paskatinti infliaciją Baltijos šalyse“, – prognouoja G. Sielewitczius.

Visų trijų Baltijos šalių gamintojai importuoja tarpinius komponentus iš Kinijos, tačiau jų dalis Baltijos šalyse nėra didelė. Kur kas labiau pažeidžiamos yra Azijos šalys, taip pat JAV, Meksika ir Australija. Šiose šalyse eksportui gaminamų prekių sudėtyje Kinijoje pagaminti tarpiniai komponentai sudaro iki 30 proc. O Baltijos šalyse šis rodiklis daug mažesnis: Estijos eksporte siekia 7,7 proc., Latvijos – 2,4 proc., Lietuvos – 1,8 proc.

„Būtent Estija iš visų Baltijos šalių gali būti labiausiai veikiama tiekimo grandinės šoko, o Vidurio ir Rytų Europoje daugiau prekių iš Kinijos importuoja tik Lenkija bei Čekija“, – teigė G. Sielewitczius.

Vis dėlto ekonomistas išskyrė keletą Baltijos šalių ūkių sektorių, galinčių nukentėti Kinijoje užsidarius gamykloms ir dėl to sutrikus tiekimo grandinei.

Tai tekstilės ir drabužių sektorius, kuriame importas iš Kinijos sudaro net 38,6 proc. Estijoje, 10,4 proc. Latvijoje ir 14,1 proc. Lietuvoje.

Poveikį pajus kompiuterių bei elektronikos sektorius, kuriame kiniškų prekių importas siekia 26,6 proc. Estijoje, 12,2 proc. Latvijoje ir 10,5 proc. Lietuvoje.

Koronaviruso įtaka pasieks mašinų ir įrengimų sritį: joje iš Kinijos importuojamos prekės sudaro 17,1 proc. Estijoje, 4,5 proc. Latvijoje ir 3,6 proc. Lietuvoje.

Dar viena sritis, kurią gali paveikti dabartiniai sunkumai, yra nemetalo ir mineralinių medžiagų gamyba: joje Kinijos kilmės produktai sudaro 8,5 proc. Estijoje, 5,1 proc. Latvijoje ir 10,2 proc. Lietuvoje.