Kur norima leisti pinigus: sraigtasparnių aikštelė, gilesnis uostas, kareivinės

Kur norima leisti pinigus: sraigtasparnių aikštelė, gilesnis uostas, kareivinės

Kartu su valstybės biudžetu Vyriausybė ir Seimas svarsto valstybės investicijų programą. Specialistams geriau kaip VIP žinomoje programoje numatytos lėšos dešimtims įvairiausių projektų. Didžioji dalis jų – tęstiniai, o 15min sudarė įdomiausių projektų penketuką iš tų, kuriems finansavimas bus pradėtas skirti 2021 metais.

Valstybės investicijų programa yra sudaroma trejiems metams į priekį.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta, kad 2021 metais šioje programoje esantiems projektams bus skirti daugiau nei 1,4 mlrd. eurų, 2022 metais – kiek daugiau nei milijardas, o 2023 metais – daugiau nei 850 mln. eurų.

Dalis šių pinigų yra Europos Sąjungos (ES) ir kita finansinė parama.

Pateikiame TOP 5 įdomiausių projektų, kuriems bus skiriamas finansavimas 2021 metais.

Sraigtasparnio aikštelė Santarose

Aikštelės ant Santaros klinikų stogo Vilniuje laukiama jau kurį laiką, projektas pradėtas dar 2017 metais.

Vis dėlto statybos turėtų netrukus pajudėti į priekį, rugsėjį pasirašius sutartį su „Veikmės statyba“. Joje numatyta, kad darbai bus baigti 2022 metų pradžioje.

Iš VIP šiam projektui planuojama skirti apie 1,25 mln. eurų.

Sraigtasparnių aikštelė bus stačiakampės formos ir apsupta apsauginiu tinklu. Tai bus pakelto tipo virš pastato stogo, save laikanti aikštelė su vizualiomis priemonėmis, leidžiančiomis vykdyti skrydžius dieną ir naktį.

Klinikų vadovas Feliksas Jankevičius sakė, kad ant stogo būsianti aikštelė galės padėti suteikti skubią pagalbą ne tik epidemijos laikotarpiu, kai prireikia greitai atgabenti pacientus į ligoninę, bet ir įprastais atvejais, kai ypač greitos pagalbos prireikia sunkias traumas patyrusiems žmonėms ar sunkiems ligoniams.

„Taip pat aikštelė skirta tam, kad būtų greičiau atgabenti donoriniai organai, reikalingi transplantacijoms, nebūtų prarasta labai svarbi „auksinė valanda“ nuo to momento, kai nusileidžia sraigtasparnis, iki tos minutės, kai donorinis organas pasiekia operacinę“, – 15min perduotame komentare tvirtino F.Jankevičius.

Sraigtasparnio aikštelės įrengimas suprojektuotas ant Santaros klinikų D korpuso stogo.

Naujos kareivinės

Programoje taip pat numatyta plėsti Rukloje įsikūrusio Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono infrastruktūrą. 2021-2025 truksiantis projektas per artimiausius trejus metus valstybei turėtų kainuoti apie 4 mln. eurų.

Tačiau Krašto apsaugos ministerija atskleidžia, kad vystymo planai yra gerokai platesni.

„Dabar yra nutarta, kad bus vystoma bendra Artilerijos bataliono, Logistikos bataliono ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės infrastruktūra“, – 15min sakė ministerijos atstovė spaudai Asta Galdikaitė.

Pasak jos, kitų metų pradžioje bus aišku, kiek prie šio projekto prisidės tarptautiniam sąjungininkų batalionui vadovaujanti Vokietija, todėl galutinė projekto suma lieka nežinoma.

Rukloje planuojama statyti papildomas kareivines, valgyklą, mokomąsias klases, sporto aikštynas. Visu tuo naudosis tiek Lietuvos, tiek sąjungininkų kariai.

Gilesnis uostas

Valstybės investicijų programoje – ir įsipareigojimas skirti pinigų gilinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalą iki 15 metrų.

Projektas turėtų būti pabaigtas 2022 metais, jam numatyta skirti apie 17 mln. eurų.

Uosto atstovė spaudai Dovilė Ringis sako, kad didesnis kanalo gylis yra būtinas siekiant pagerinti laivybos saugumą didiesiems laivams ir padidinti transporto grandinės efektyvumą.

Anot jos, besikeičiančios pasaulinės tendencijos lemia, kad laivybos verslo efektyvumą siekiama užtikrinti statant ir eksploatuojant vis didesnius laivus.

„Uostui yra svarbu pagerinti laivų eismo sąlygas, sumažinant infrastruktūrinius apribojimus didiesiems laivams“, – 15min sakė D.Ringis.

„Pagilinus uostą, atsiras galimybė pilniau pakrauti laivus, tai reiškia, kad bus efektyviau išnaudojamos pervežimo didžiaisiais laivais galimybės. Didėjant transportavimo laivais efektyvumui, mažės krovinių gabenimo sąnaudos“, – pridūrė ji.

Uosto laivybos kanalo gilinimo darbų projektas parengtas vasaros pabaigoje, šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų procedūros.

Rusų dramos teatro rekonstrukcija

Iš VIP programos lėšų taip pat ketinama rekonstruoti Lietuvos rusų dramos teatrą.

Iki 2023 metų suplanuotam projektui numatyta skirti daugiau nei 6,3 mln. eurų. Maždaug dar tiek pat lėšų bus skiriama iš kitų šaltinių.

Už šiuos pinigus planuojama rekonstruoti pagrindinį senąjį teatro pastatą J.Basanavičiaus gatvėje, modernizuoti sceną, atnaujinti kitą įrangą ir baldus.

Kol vyks darbai, laikina renginių salė ir administracinės patalpos bus įrengtos teatrui priklausančios patalpos Mindaugo gatvėje.

„Dėl to teatro veikla bus suvaržyta, apsunkinta, tačiau tikrai nestabdoma“, – 15min sakė Rusų dramos vadovės patarėja Agnė Mažvilaitė.

„Spektakliai, kuriuos įmanoma pritaikyti mažesnei scenai, bus rodomi savoje teatro salėje, o didesnieji spektakliai bus rodomi kituose Vilniaus teatruose ar renginių salėse, bei gastrolėse“, – pridūrė ji.

Rekonstravus teatro pastatą, jo išorė iš esmės nesikeis, tačiau bus sutvarkyta aplinka, įrengtas lauko apšvietimas.

Neįgaliųjų centrai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja plėsti paslaugų centrus vaikams. Už numatytus 13,4 mln. eurų planuojama įrengti paslaugų centrus vaikams su negalia ir jų šeimoms.

Kol kas nėra aišku, ar bus atnaujinama dabartinė infrastruktūra, ar kuriami visiškai nauji centrai.

„Tikimės, kad iš viso bus galimybė finansuoti bent po du tokius centrus trijuose Lietuvos regionuose“, – 15min sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro atstovė spaudai Eglė Samoškaitė.

Regionai yra suskirstyti į Vakarų (Klaipėdos, Telšių, Tauragės, Marijampolės apskritys), Vidurio (Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritys) ir Rytų (Vilniaus, Utenos, Panevėžio apskritys).

Projektu norima užtikrinti, kad vaikai ir šeimos galėtų gauti reikalingas paslaugas vienoje vietoje – viename centre. Tai būtų tiek socialinės, tiek sveikatos, o pagal galimybes ir tam tikros švietimo srities paslaugos.

„Taip siekiama mažinti šeimoms tenkantį krūvį, kai reikia vykti iš vienos paslaugos vietos į kitą, iš vieno specialisto pas kitą“, – teigė E.Samoškaitė.

Pasak jos, svarbu tai, jog paslaugos turi būti teikiamos ne tik vaikams, bet ir tėvams, globėjams ar kitiems tos pačios šeimos vaikams.

„Susitelkus į paslaugų teikimą negalią turinčiam vaikui kiti šeimos nariai ir jų poreikiai paprastai likdavo užmiršti arba į juos nebuvo kreipiamas pakankamas dėmesys“, – kalbėjo ministro atstovė.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder