Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) neabejotinai yra pagrindinė mūsų šalies ekonomikos varomoji jėga. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šis sektorius sudaro net 99,7 proc. visų įmonių. Jose sukurta apie 73 proc. visų darbo vietų. Tad tokių įmonių klestėjimas kuria didelę pridėtinę vertę visai valstybei. Tačiau jų veiklos kelyje pasitaiko daug iššūkių – įvairios permainos tiek vietos, tiek tarptautinėje politikoje ir ekonomikoje priveda prie probleminių situacijų, neretai lemiančių neplanuotą baigtį. Dažnos jų, ypač pastaruoju metu, susijusios su finansais ir nepakankamomis galimybėmis juos gauti.
Faktoringo bendrovė „Factris LT1“ kasdien bendradarbiaudama su SVV atstovais, susiduria su jų problemomis, kurias, kaip pastebi įmonės vykdomasis direktorius Paulius Jauga, galima efektyviai išspręsti, tik reikia tinkamai pasiruošti iš anksto.
Vėluojantys apmokėjimai
Ši problema, kaip rodo įvairios įmonių apklausos, kelia susirūpinimą ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos SVV bendrovių vadovams. Didesnės įmonės, neretai pasinaudodamos savo svoriu, išsireikalauja iš SVV ilgesnių sąskaitų apmokėjimo terminų bei lankstesnių atsiskaitymo sąlygų.
„Remiantis mūsų turimais duomenimis, vidutinis Lietuvoje veikiančių įmonių sąskaitų apmokėjimo terminas, yra apie 52 dienos. Tiesa, neretai racionalūs apmokėjimo terminai aprašomi tik dokumentuose, o praktiškai atsiskaitymai išsitęsia kur kas ilgiau. Vėlavimai neretai priklauso nuo sektoriaus specifikos“, – pastebi P. Jauga.
Anot jo, pavyzdžiui, transporto sektoriuje įprasta, jog apmokėjimo terminas skaičiuojamas nuo transportavimo važtaraščių originalų pateikimo užsakovui. „Nuolat girdime, jog pirkėjai piktnaudžiauja bei prasitęsia apmokėjimo terminus, sakydami esą dokumentų originalai buvo gauti vėliau. Juolab, transporto sektorius yra vienas iš mažiausiai patrauklių tradiciniams finansuotojams, tad tai dar labiau apsunkina sektoriuje veikiančių SVV veiklą. Čia galėtų praversti visiškai objektyvus patarimas – pasirūpinkite išoriniu finansavimu kritiniams atvejams iš anksto. Turėkite variantą B. Pavyzdžiui, sąskaitų finansavimas (faktoringas) ar privačių asmenų paskolos suteikia likvidumo įmonei esant ilgiems pirkėjų apmokėjimo terminams“, – pataria P. Jauga.
Finansinių kompetencijų trūkumas
„Iš praktikos galime pasakyti, kad toli gražu ne visos SVV įmonės turi aiškų verslo ir finansų valdymo planą bei tinkamai apmokytus finansininkus. Netgi tenka susidurti su tokiais atvejais, kai įmonių ar atitinkamų skyrių vadovai nesusidėlioja ar neišmano apie savo veiklos procesus, negali argumentuoti finansinių ataskaitų straipsnių, atsakyti į elementarius jų verslo specifikos klausimus. Tai nelabai rimtai atrodo ir tokiu atveju bendradarbiavimas su patikimais partneriais ne visada užsimezga“, – pastebi P. Jauga.
Įmonės, turinčios verslo planą bei pakankamus finansinius gebėjimus, pasiekia kur kas spartesnį augimą nei dirbančios be jų. Tad į šias kompetencijas investuoti verta.
Finansavimo paieškos
Riboti finansiniai ištekliai – kiekvienos įmonės plėtros barjeras. Didelė dalis SVV įmonių negali pereiti į augimo stadiją, nes joms tiesiog trūksta finansavimo.
Paskutiniais Lietuvos banko duomenimis, net trečdalio įmonių bankų kreditavimo paraiškos atmetamos, iš kurių net 60 % – smulkus ir vidutinis verslas. Negana to, pastarųjų kreditavimo paraiškų atmetimo koeficientas dramatiškai didėja. Susidūrusios su tuo, kad paskola nesuteikiama, įmonės neretai pasiduoda ir atsisako ar neribotam laikui atideda plėtrą. Visgi smulkiojo verslo atstovams vertėtų nepamiršti, kad jie turi ir kitų finansavimo pasirinkimų.
Tokie pasirinkimai – pakankamai įvairūs. Pastaraisiais metais įmonės aktyviau skolinasi prekiniu kreditu – ilgesniais atidėjimais iš tiekėjų arba tiesiog vėluodamos apmokėti. Taip pat pastebimas dažnesnis skolinimasis platinant skolos vertybinius popierius – obligacijas. Vis svarbesnę reikšmę įgauna alternatyvūs skolintojai. Pavyzdžiui, sąskaitų finansavimas leidžia išvengti pinigų srautų sutrikimo greitai finansavus neapmokėtas klientų sąskaitas.
„Tiesa, jei įmonės finansavimo paraiška atmetama, profesionalūs kredituotojai pateikia argumentuotas išvadas, kodėl paraiška atmesta – galbūt reikia stabtelti, optimizuotis, sekti rekomendacijas ir užtikrintai mėginti dar kartą. Tai tik sustiprins pačios įmonės potencialą. Atsakingi skolintojai yra suinteresuoti padėti smulkiam ir vidutiniam verslui augti. Tam būtinas įsiklausymas bei abipusis pasitikėjimas“, – atkreipia dėmesį P. Jauga.
Anot jo, įmonės, pasirinkdamos sau tinkamiausią finansavimo šaltinį, neretai klysta. „Viena dažnų klaidų, kai įmonės trumpalaikių paskolų forma finansuoja ilgalaikį turtą. Suprantama, jog ilgalaikis finansavimas šiuo metu daugeliui SVV įmonių sudėtingai prieinamas, o poreikis įsigyti transportą, įrangą ar NT objektą yra, tačiau tokios finansavimo struktūros atveju įmonės likvidumas dar labiau suprastėja, apyvartinio kapitalo poreikis išauga, sumažėja įmonės atsparumas, kyla rizika laiku neatsiskaityti su tiekėjais. Yra kitų sprendimo būdų – pavyzdžiui, ilgalaikė ar trumpalaikė ilgalaikio turto nuoma, rinkoje pakankamai šias paslaugas teikiančių įmonių“, – pataria P. Jauga.
Stiprėjanti konkurencija
Šiuolaikinės technologijos sukūrė globalios konkurencijos rinką. Viena vertus, tai išplėtė galimybes, kita vertus, tik dar labiau padidino konkurencinį lauką bei iššūkius jame įsitvirtinti. Juk SVV įmonėms, neturinčioms masto ekonomijos pranašumo, didelės tarptautinės kompanijos sukuria nemenkų problemų užsitikrinti rinkoje.
„Išlikti ir sėkmingai veikti tokiomis sąlygomis galės tik tos SVV įmonės, kurios visapusiškai pademonstruos ir išnaudos savo privalumus – lankstumą, operatyvumą, inovatyvumą, orientaciją į konkretaus pirkėjo poreikius. Taip pat tos, kurios rinksis patikimus partnerius, gebančius užtikrinti sklandžią veiklą ir galimybę įmonei orientuotis į pagrindinį verslą“, – įsitikinęs „Factris LT1“ vykdomasis direktorius.
Daugiau: faktoringas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą