Vadinkime tai krize: kas laukia mūsų atlyginimų?

„Sodros“ duomenimis, atleidžiamų žmonių kiekis vis auga. Nedarbo lygis nuo kovo 16 iki 30 d. padidėjo 0,5 procentiniais punktais iki 9,8 proc. Šį pirmadienį atleidimų ir priėmimų į darbą skirtumas buvo -1,8 tūkst., o paskutinę mėnesio dieną jis paaugo net iki -4585 asmenų. Tiesa, tai negalutiniai duomenys, o tikrąjį vaizdą bus galima matyti mėnesio viduryje.

Per kovą atleista 10 tūkst. daugiau žmonių, nei priimta į darbą. Tiesa, pirmos dvi balandžio dienos galėjo nuteikti kiek optimistiškiau – jų balansas buvo 3,5 tūkst.

Nemažai darbuotojų vis dar susiduria su prastovomis ar yra nemokamose atostogose. Daugiausia tokių atostogų savo darbuotojus išleido restoranai, parduotuvės, krovinių ir keleivių vežimo, statybos, baldų gamybos, nekilnojamojo turto priežiūros, augalininkystės įmonės, automobilių servisai.

Tiesa, bent jau ligšioliniais duomenimis, per dvi karantino savaites nemokamų atostogų išleista maždaug tiek pat žmonių, kaip ir pernai tuo pat metu. Tačiau nedarbingumo pažymas šį kovą gavo beveik 406 tūkst. gyventojų. Pernai šis rodiklis siekė 211 tūkst.

Nesunku nuspėti, kad bent iki balandžio 13 d. pratęstas karantinas bedarbių skaičių gali dar padidinti. Daugiausia darbuotojų atleido būtent viešojo maitinimo įstaigos ir maisto tiekimo įmonės bei viešbučiai. Elektroninė prekyba, nors ir yra aktyvesnė, net ir prekybininkams nekompensuoja viso pajamų srauto, o minėtų paslaugų sektoriui šis metodas apskritai nėra išeitis.

Net ir paskelbus karantino pabaigą pagal esamą planą ir išlaikius daugumą darbo vietų, gyventojai gali būti pesimistiškesni ir netolimoje ateityje daugiau atsidėti taupymui, o ne vartojimui. Ekonomistai ir finansų institucijos prognozuoja neabejotiną ekonomikos kritimą, klausimas tik, koks smarkus jis bus.

Gelbėjimosi ratas

Vyriausybė jau sureagavo į situaciją ir pristatė pagalbos paketus verslui, patvirtinusi 2,5 mlrd. eurų vertės pagalbos planą. Pagal jį darbuotojui turi būti užtikrinta ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga. Valstybė galėtų prie to prisidėti iki 60 proc., tačiau jos pagalba neturėtų viršyti minimalaus mėnesinio atlyginimo. Tam žadama skirti 250 mln. eurų iš Garantinio fondo ir papildomų šaltinių.

Be to, iki balandžio mėnesio vidurio tikimasi įsteigti Pagalbos verslui fondą, kuriame iš pradžių būtų 100 mln. eurų. Šios lėšos būtų investuojamos per UAB „Invega“.

Seime siūloma ir įvairių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, tačiau kol kas tai lieka siūlymais. Ši situacija kelia daug diskusijų, ar visi pasiūlymai yra naudingi ir ar politikai nemėgina tuo pasinaudoti keldami savo šansus prieš vis labiau artėjančius rinkimus.

„Lietuvoje PVM generuoja apie 45 proc.  visų biudžeto mokestinių pajamų. Tai yra svarbus mokestis, todėl svarbu užtikrinti, kad mažesnis PVM iš tikrųjų generuotų didesnius srautus, pavyzdžiui, sumažinti PVM viešbučiams tuomet, jei jį išlygintų padidėjęs turistų srautas“, – sako UAB „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.

Pašnekovas mato nemažai teigiamų pagalbos verslui pastangų – finansinės pagalbos plano parengimas buvo atliktas laiku, o įvairios lengvatos verslui krizės metu yra labai laiku padaryti sprendimai.

Tačiau matoma ir rizikos. „Pagrindinė rizika yra biurokratija. Priemonės neblogos, bet, kalbant apie darbo užmokesčio subsidijas, su biurokratija verslai tikrai susidurs. Visų pirma, tu turi mokėti atlyginimą, o tada kreiptis į institucijas. Priemonės skirtos skolintojams – labai gerai, kad jos yra, bet klausimas dėl jų patvirtinimo greičio. Būtini itin greiti sprendimai, nes įmonėms pinigų reikia jau dabar.“

Stambesnis verslas galimai šią krizę išgyvens geriau nei smulkus ar vidutinis. Nepaskirstytas įmonių pelnas šiandien siekia 21 mlrd. eurų, kurių dauguma greičiausiai sukaupti būtent stambiojo verslo. Prieš 2008–2009 m. krizę ši suma siekė 8 mlrd. eurų, todėl tai labai reikšminga finansinė pagalvė. Tačiau viešbučių ir restoranų sektoriuje nepaskirstytas pelnas sudarė 42 mln., o tai šių dienų kontekste yra labai mažai.

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas nusiteikęs realistiškai – nepaisant svarbios valstybės finansinės pagalbos, visų darbo vietų išsaugoti nepavyks. „Mes puikiai suprantame, kad, nepaisant pagalbos, nebus įpumpuota tiek pinigų, kiek per tą laiką galėtų sukurti verslas.

Kita vertus, galime pažiūrėti į Kiniją – manyta, kad po karantino žmonės ims ir toliau vartoti tokiu pačiu lygiu, bet taip neatsitiko. Baimė turi istorinę atmintį“, – pabrėžė jis.

Pakelkite sraigtasparnį?

Pačioje krizės pradžioje pasaulyje buvo svarstyti galimi finansinio sektoriaus gelbėjimo scenarijai ir minimas vadinamųjų „sraigtasparnio pinigų“ (angl. helicopter money) metodas.

Tokį pavadinimą ši politika gavo lyginant valdžios mokamas išmokas didžiumai gyventojų su pinigų barstymu iš sraigtasparnio. Žinoma, realybėje šis būdas yra daug civilizuotesnis, tačiau iš esmės tai „nemokami“ pinigai, teikiami trumpuoju laikotarpiu.

Valstybės tokių priemonių paprastai vengia, nes, nors tai gali suteikti teigiamą impulsą esamuoju momentu, vėliau gali tapti aukštos infliacijos priežastimi.

Tačiau, ekonomikai stagnuojant, ši koncepcija prisimenama vis dažniau, o JAV apie tokios pagalbos įvedimą jau paskelbta. Iki tam tikros sumos per metus uždirbantys amerikiečiai į savo sąskaitas gaus 1,2 tūkst. JAV dolerių (apie 1,1 tūkst. eurų).

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis iš esmės sako palaikantis tokią idėją ir matantis ženklų, kad vienkartinių tiesioginių išmokų gyventojams gali prireikti jau dabar. Nors euro zonoje toks modelis yra sudėtingiau įgyvendinamas nei JAV, nes ją sudaro 19 valstybių, panašių priemonių galėtų imtis ir pavienės Europos šalys. 

„Tai pati efektyviausia ir tyriausia paramos forma gyventojams, nes mes dabar susiduriame su paklausos šoku, didelė dalis ekonomikos uždaryta, gyventojai negali pirkti. Didelė dalis gyventojų negaus pajamų, todėl tiesioginėmis išmokomis visiems galima spręsti šią problemą be biurokratinių barjerų. Turbūt reikėtų sulaukti daugiau streso, kol politikai nuspręs tai įgyvendinti“, – sakė jis.

Oficialiu lygmeniu viešai tokia politika beveik nesvarstyta. Visgi kadangi Lietuvoje pragyvenimo lygis yra žemesnis nei JAV, teorinė parama lietuviams galėtų būti mažesnė. Tačiau visiems šalies dirbantiesiems pridėti 200 eurų dydžio vienkartines išmokas kainuotų 275 mln. eurų.

Geriau skolintis, nei nurėžti

Nuo krizės labiau nukenčia privatus sektorius, nes viešasis visais laikais buvo laikomas saugesniu užutėkiu. Kai kurios viešojo sektoriaus institucijos tęsia darbą ir netgi dirba viršvalandžius, kaip, pavyzdžiui, medikai, tačiau nemažai institucijų yra uždarytos ir sumažinusios apsukas.

Praėjusios krizės metu viešojo sektoriaus išlaidų nurėžimas ir diržų veržimas buvo vienas iš kovos su krize būdų. Tačiau tai, kad šiandien tokių priemonių imtasi greičiausiai nebus, pademonstravo ir Ramūnas Karbauskis, pasakęs, kad Seimo nariams negalima mažinti parlamentinių išlaidų.

Tai, kad šiandien situacija kitokia nei prieš dešimtmetį, pabrėžia D. Arlauskas: „Jei eitume viešojo sektoriaus atlyginimo karpymo keliu, sumažintume vartojimo galimybes. Turint gerą skolinimosi reitingą ir pasaulyje esant tiek prieinamų pinigų, reikia stengtis skolintis, o ne karpyti viešojo sektoriaus išlaidas“, – sakė jis.

Kaip krizė paveiks šalies atlyginimus, kol kas anksti spėti. Minimalus atlyginimas šiais metais didėja, numatyta didinti ir viešojo sektoriaus algas. Dar daugiau, jei dėl karantino metu sustojusios veiklos atleisti įmonių darbuotojai uždirbo mažiau už šalies vidurkį, šis teoriškai turėtų padidėti. Tačiau ateityje aiškumo bus kur kas mažiau, mano N. Mačiulis. 

„Akivaizdu, kad tos privačios įmonės, kurios planavo kelti atlyginimus, dabar tokių galimybių turės mažiau ar tokių planų greičiausiai apskritai atsisakys. Esminis klausimas, kaip krizė pakeis atlyginimus kitais metais.

Kitose šalyse – JAV, Norvegijoje, Švedijoje – fiksuojamas nedarbo lygio šuolis, todėl kol kas panašu, kad stresas bus gerokai didesnis nei 2008–2009 m. Kitais metais, net jei grįšime į vėžes, pėdsakų liks. Nebūna taip, kad rinka grįžta į vėžes per metus“, – teigė ekonomistas.

N. Mačiulio prognozėmis, atlyginimų augimas kitais metais išliks kuklus ir greičiausiai nesieks penkių procentų.