5G - jau ir Klaipėdoje
5G - jau ir Klaipėdoje

Mitais ir sąmokslo teorijomis apipintas 5G ryšio diegimas Lietuvoje prasidėjo. Planų ir pažadų iš rinkodaros specialistų girdime daug, tačiau reali situacija, panašu, truputį kitokia.

Ketvirtoji pramonės revoliucija, savavaldžiai automobiliai, išmanieji namai, naujosios ateities įmonės - visa tai, kam 5G ryšys ir yra sukurtas, dar turės palaukti. Pasirodo, kad sudėtingiausiu etapu mūsų šalyje vis tik taps išmaniųjų antenų sukūrimas.

LEZ verslininkai - pirmieji

Nekomercinei 5G ryšio paslaugai naudojami Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) suteikti technologijos testavimo dažniai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras suteikė leidimus įrengti 13 naujos kartos bazinių mobiliojo ryšio stočių.

Šiuo metu Lietuvoje jau veikia 11 naujų 5G technologijos bazinių stočių. Jos išdėstytos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centruose. Dvi stotys įrengtos Klaipėdos senamiestyje, o dar dvi gruodžio mėnesį bus įdiegtos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Telekomunikacijų ir IT bendrovės "Telia" išplatintame pranešime teigiama, kad tokį prašymą išreiškė pati bendrovė.

"Telios" komunikacijos atstovas Audrius Stasiulaitis džiaugėsi, kad klaipėdiečiai pirmieji rodo kelią visam Lietuvos verslui.

"Pirmiausia noriu pasakyti, kad ši technologija bus skirta ne tiek žmonėms, kiek daiktams. Galbūt tai iš viso nebuvo ta ryšio priemonė, kurią kuriant buvo svarstoma apie privataus žmogaus poreikius. Juos itin gerai patenkina ir šiuo metu esanti 4G ryšio technologija", - kalbėjo komunikacijos atstovas.

Pasak jo, pilnai pradėjus veikti 5G technologijai pereisime į daiktų interneto erą.

"Tai reiškia, kad aplink mus bus daugybė jutiklių, kurie perduos informaciją ir nuolat keisis. Kalbame ne tik apie mūsų aplinką ar išmaniuosius namus, kuriuose bus sudėti jutikliai. Dėl šios naujosios technologijos galės susijungti miestai, šviesoforai, eismas, namai ir t. t. Būtent tam tikslui ir buvo reikalinga ši 5G technologija", - pasakojo pašnekovas.

Šiuo metu klaipėdiečiai, vilniečiai ir kauniečiai su tam tikru telefonu gali pamatyti šios technologijos greitį, kuris viršija vieną gigabaitą per sekundę. Tai yra šviesolaidžio greitis, kuris jau dabar yra kai kurių modelių telefonuose.

Pokytį pajusime vėliau

Komunikacijos atstovas ragina žmones į naujovę žvelgti retrospektyviai.

"Šiandien mes neįsivaizduojame savo gyvenimo be tokių dalykų kaip viešbučio, taksi ar skrydžio paslaugų užsakymas internete. Visi šie, virtualioje erdvėje sukurti verslai atsirado dėl 4G ryšio", - apie dabartyje veikiančius algoritmus kalbėjo A. Stasiulaitis.

Anot specialisto, atsiradus 5G ryšiui, pojūtis bus panašus. "Iš karto to nepajusime, tačiau po kokių 5 metų mes lygiai taip pat nebeįsivaizduosime, kaip gyvenome be jo.

Mums nebereikės užsakinėti pieno. Jam pasibaigus, už mus tai padarys mūsų šaldytuvas.

5G atėjimas tiesiog duos pradžią labai dideliems ir esminiams pokyčiams mūsų gyvenimuose. Atsiras begalė naujų verslų ir paslaugų, apie kurias šiandien mes net nenutuokiame", - pasakojo komunikacijos atstovas.

Nesiskiria nuo pirmtakų

Esminins dalykas, vertinant 5G technologiją yra tas, kad ji savo prigimtimi iš esmės niekuo nesiskiria nuo 2G, 3G ar 4G technologijos. "Tiesiog 5G yra gerokai išmanesnė nei visos buvusios anksčiau. Ši technologija yra daug pažangesnė ir draugiškesnė aplinkai. Naudojant 5G ryšį suvartojamos energijos kiekis sumažės iki 5 kartų", - komentavo A. Stasiulaitis.

Kiek Lietuvai kainuos 5G ryšio įdiegimas kol kas dar sunku pasakyti. Mat šią technologiją diegs privatūs ryšio operatoriai.

Žalos sveikatai nebus?

5G buvo viena iš priežasčių, dėl kurios dar pavasarį Lietuvoje buvo 10 kartų padidinta maksimali elektromagnetinės spinduliuotės norma. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iki šiol mūsų šalyje ji buvo 10 kartų žemesnė, nei rekomenduoja Europos Taryba, Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos tarptautinės sveikatos komisijos.

Nemaža dalis gyventojų tokį šalies sprendimą priėmė skeptiškai, atsirado daugiau nerimo dėl galimos žalos sveikatai. Tačiau kol kas nėra jokių mokslinių įrodymų, kad padidinus elektromagnetinės spinduliuotės normą būtų užfiksuota žmonių sveikatos sutrikimų.

"Remiantis Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisijos duomenimis, po 5 metus trukusių tyrimų, į kuriuos buvo įtraukta daugelis Europos šalių ir pasaulio mokslininkų, remiantis dabartinės spinduliuotės normomis, jokio poveikio žmogaus sveikatai nei dėl 5G ryšio tecnologijos, nei dėl padidintos spinduliuotės normos nebuvo aptikta", - teigė Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas Arnoldas Solovjovas.

Tačiau kalbėdamas apie 5G ryšio žadamas naująsias pasaulio inovacijas, mokslininkas atkreipia dėmesį į vieną iš pagrindinių šios technologijos įgyvendinimo aspektų. "Tam, kad 5G ryšio antenos pačios prisitaikytų prie vartotojo buvimo vietos, reikalinga visiškai kitokia nei iki šiol antenų kūrimo technologija. Realiai neįsivaizduoju, kaip tokia technologija turės atrodyti. Bet vienas iš variantų, apie kurį teko skaityti, yra sukurti šią technologiją naudojantis būtent netradicinėmis metamedžiagomis", - pasakojo A. Solovjovas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto naujienų portalo publikacijoje docentė Tatjana Gric teigia, kad metamedžiagos gali būti naudojamos manipuliuoti elektromagnetinėmis ir garso bangomis tokiais būdais, kurie neįmanomi įprastoms medžiagoms.

Anot A. Solovjovo, kol nebus išspręstas išmaniųjų 5G ryšio antenų pagaminimo klausimas, nevertėtų žadėti pasaulį aukštyn kojomis apversiančių pokyčių.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder