Taip pat pabrėžiama, kad priimtas NT mokestis yra susijęs su įvertinimo bei administravimo problemomis ir jo administravimo išlaidos gali būti kur kas didesnės nei planuojamos surinkti pajamos.
Netrūko diskusijų
Už NT mokestį vakar balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 21. Balsuojant buvo nepritarta parlamentarų Audriaus Endzino ir Algio Kašėtos pasiūlymui NT mokesčiu neapmokestinti su paskolomis pirktą būstą. Nemaža dalis už arba prieš įstatymo priėmimą pasisakiusių Seimo narių pripažino, kad šis žingsnis yra pirmasis žengiant visuotinio NT mokesčio link.
Mokesčio objektu bus visas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis NT, o jo vertė, viršijanti 1 mln. litų, bus apmokestinta 1 proc. tarifu. Pajamos bus įskaitomos į valstybės biudžetą.
Parlamentaras Mantas Varaška tokį kolegų žingsnį vadino priešrinkiminiu bei populistiniu.
"Užuot įvedus šitą mokestį per kelerius metus per savivaldybes, iš to surinkus iš tiesų ženklią piniginę sumą infrastruktūros išlaikymui, apmokestinus turtą visuotinai, proporcingai pagal jo vertę, nustačius to turto vertę objektyviai per keletą metų išgryninant to turto vertinimo sistemą, mes per penkias dienas norime priimti įstatymo projektą visam Lietuvoje esančiam turtui teisingai apmokestinti per prabangos prizmę. Tiesiog iškreipiame gerą idėją, kurią buvo galima palaipsniui įgyvendinti. Iš tiesų, tai seniai reikėjo padaryti, bet ne tokiu keliu", - kalbėjo M. Varaška.
Jis citavo įstatymo nuostatas, kurios reglamentuoja, kad turto vertė skaičiuojama asmenims ir jų šeimynykščiams, kuriuos sudaro sutuoktiniai, jų vaikai, bet nekalbama apie sugyventinius.
"Sugyventiniai nebus laikomi šeima, tas mokestis jiems nebus taikomas. Tai ką, balsuojame už sugyventinių instituto plėtrą?", - klausė Seimo narys.
Jam pritarė Liberalų sąjūdžio atstovas A. Endzinas, kuris atkreipė dėmesį, kad nemažai asmenų, turinčių prabangų turtą, yra pasiėmę kreditus.
"Dar nespėję išsimokėti savo kreditorinių įsiskolinimų, šie žmonės bus apmokestinti papildomu mokesčiu. Akivaizdu, kad po tokio apmokestinimo jų galimybės išbristi iš skolos sumažėja. Sakykite, ar toks yra mūsų siekis?", - piktinosi A. Endzinas.
Socialdemokratas Jonas Jagminas siūlė tokį mokestį įvesti, kai Lietuva bus ekonomiškai sustiprėjusi.
"Mokestis įneš į visuomenę labai didelį negatyvą. Jo pateikimas yra nekorektiškas, parodomi tie, kurie daugiau užsidirbo, pasistatė gražesnį būstą, jie blogiečiai. Tai yra ne laiku pateikiamas ir neteisingas mokestis", - tvirtino J. Jagminas.
"Visą laiką sukurdavome sistemą mažiausiai gaunantiems pajamas. Čia nekalbama, ar geri, ar blogi žmonės, kalbame, kad turime pasidalinti naštą. Tikrai nematau pavojaus, kad kas nors, turintis milijoninį turtą, sumokėjęs 300 litų, staiga "nubiednėtų", arba tai galėtų išskirti kažkokias šeimas ir panašiai", - sakė konservatorius Rimantas Jonas Dagys.
Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis teigė, kad pavasarį bus sudaryta darbo grupė, svarstysianti progresinių mokesčių sistemos įstatymą, bus siūloma, kad nebūtų apmokestinamas pirmas butas, jaunos šeimos, nustatomi minimumai, nuo kurių būtų neimamas mokestis.
"Taigi šis mokestis - pirmas žingsnis ta linkme. Pavasarį, iki birželio, bus galima stipriai patobulinti šį ir kitus įstatymus, jeigu mes apskritai įvesime progresinių mokesčių sistemą", - sakė V. P. Andriukaitis.
"Iš šiukšlyno"
"Kad nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje yra reikalingas, kalbama jau daugelį metų, tačiau diskutuojama buvo apie visiškai kitokį projektą. Panašu, kad tas, kurį priėmė Seimas, yra sukurptas per naktį ir kvepia propaganda bei priešrinkiminiais triukais", - sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis.
Ko gero, kritiškiausiai šį mokestį įvertino Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva teigdama, kad mūsų politikai kapstosi po istorijos šiukšlyną ir ten ieško neva inovatyvių būdų pajamoms surinkti.
"Motyvas apmokestinti nekilnojamąjį turtą - esą tokia yra tarptautinė praktika ir taip daryti rekomenduoja Tarptautinis valiutos fondas. Iš tiesų ši "tarptautinė praktika" siekia dar senovės Egiptą ir Persijos imperiją, kai neegzistavo pajamų mokesčiai, todėl tekdavo rinkti mokesčius nuo įvairiausių daiktų. Vakarų Europos valstybės nekilnojamojo turto mokestį turi iš seniau, jis yra tiesiog "užsilikęs". Jei ne tų šalių politikų nenoras mažinti mokesčius, šis mokestis jau seniausiai būtų istorijos šiukšlyne", - sako K. Leontjeva.
Pageidaujamo efekto nebus
Kiti specialistai palaiko mintį apmokestinti nekilnojamąjį turtą (NT) Lietuvoje, tačiau, jų nuomone, norint teigiamo efekto, šis mokestis turėtų paliesti visus šalies gyventojus, o surinktos lėšos turėtų pakliūti į savivaldybių, o ne valstybės, kaip dabar yra numatyta, biudžetą.
"Toks mokestis yra labai reikalingas miestams prižiūrėti, tvarkyti viešąsias erdves. Kas kitas, jei ne toje teritorijoje gyvenantys žmonės turėtų už tai susimokėti. Bet jis turėtų būti visuotinis ir taikomas visiems nekilnojamojo turto turėtojams. Žinoma, jis turi būti diferencijuojamas pagal turimo būsto vertę ir dydį", - įsitikinęs R. Dargis.
Nekilnojamojo turto mokestį kaip tokį palaiko ir "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, NT mokestis yra mažiau žalingas nei gyventojų pajamų mokestis.
"Turint omenyje, kad Lietuvoje darbas yra apmokestintas daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, būtų naudinga perbalansuoti mokestinę naštą mažinant ją menkesnes pajamas gaunantiems žmonėms ir įvedant nekilnojamojo turto mokestį. Jis tikrai gali būti pakankamai efektyvus. Jo sudėtinga išvengti, nes paprastai yra apmokestinamas registruotas turtas, o visas nekilnojamasis turtas ir yra registruotas, taigi galimybių susidaryti šešėliui kaip ir nėra", - teigiamas NT mokesčio puses vardijo N. Mačiulis.
Tačiau, pasak jo, patvirtintas NT mokestis yra labiau butaforinis, nes jis skirtas tik nedidelei NT daliai.
"Visame pasaulyje šis mokestis yra universalus ir turi tik labai mažai išimčių. Dabar gi Lietuvoje jis atvirkščiai bus taikomas tik nedidelei daliai nekilnojamojo turto turėtojų ir tiems patiems siūloma daug išimčių. Pavyzdžiui, jei būste deklaruojama komercinė veikla, šis mokestis jau nebūtų taikomas. Manau, kad turintieji brangiausią turtą nesunkiai deklaruos, kad tose patalpose "vykdoma" komercinė veikla ir to mokesčio išvengs. Tad akivaizdu, kad šis mokestis tikrai labai silpnas. Tačiau žinant, kad artėja rinkimai, yra aišku, kodėl niekas nenori įvedinėti universalių mokesčių", - svarstė N. Mačiulis.
"Kiauras rėtis"
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda stebėjosi, kad šis įstatymas buvo svarstomas net keliais aspektais - kaip papildomas biudžeto pajamų šaltinis, kaip mokestis, padėsiantis efektyviau valdyti NT turtą, ir kaip prabangos mokestis. Tačiau esą iš viso to liko tik prabangos funkcija.
"Problema ta, kad mes iš jo labai daug tikimės. Sudėtinga tikėtis, kad tuo pat metu jis būtų prabangos mokestis ir dar reikšmingai papildytų biudžetą. Norint reikšmingų įplaukų reikėtų visuotinio mokesčio. Tačiau nežinau, ar šiuo metu būtų tinkamos socialinės sąlygos įgyvendinti tokį visuotinį mokestį, nes tai reikštų, kad net ir tos šeimos, kurios skaičiuoja paskutinius centus, turėtų tą mokestį mokėti. O tai neabejotinai mažintų vidaus vartojimą ir gal net skatintų emigraciją. Todėl tenka apsiriboti prabangos funkcija, tačiau akivaizdu, kad persistengta su vieno milijono riba. Manau, kad šis įstatymas bus kiauras kaip rėtis", - komentavo G. Nausėda.
Jam antrindami kiti specialistai taip pat akcentavo, kad šis mokestis tikrai netaps reikšmingu biudžeto papildymo šaltiniu. Esą tai bus tik simbolinės sumos, reikalingos nebent valdžios deklaruojamam socialiniam teisingumui parodyti.
"Apmokestinant per 1 milijono litų vertės nekilnojamąjį turtą surinkti planuojama vos 17 milijonų litų. Ką šis skaičius reikštų valstybės biudžetui? Šio mokesčio pajamos sudarytų vos 0,1 procento valstybės biudžeto pajamų. Jei šio mokesčio pajamos būtų skirtos tik Seimo kanceliarijai išlaikyti, šių pinigų užtektų tik nuo sausio 1-osios iki maždaug kovo 14 dienos. Akivaizdu, kad tokio mokesčio pajamos bus menkos, o ilgalaikė žala mokesčių mokėtojams - didžiulė", - sako K. Leontjeva.
Ji priminė Didžiosios Britanijos pavyzdį, kuris esą parodo, kaip NT mokestis negarantuoja socialinio teisingumo.
"Didžiojoje Britanijoje 10 procentų neturtingiausių gyventojų skiria 10 procentų savo pajamų sumokėti nekilnojamojo turto mokesčiui, o 10 procentų turtingiausių gyventojų šiam mokesčiui skiria mažiau nei 2 procentus savo pajamų. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto mokestis yra regresinis - ir taip yra nepaisant įvairių išimčių, kurios šioje šalyje suteikiamos pensininkams ir mažai uždirbantiems žmonėms. Beje, Didžiojoje Britanijoje nekilnojamojo turto mokestis yra pats nepopuliariausias iš visų mokesčių - paklausti, kurį mokestį reikėtų pirmiausia mažinti, apie 70 procentų britų nurodo būtent šį", - pastebėjo K. Leontjeva.
Tuo metu šio mokesčio iniciatoriaus, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Vito Matuzo nuomone, labiausiai nekilnojamojo turto apmokestinimui priešinasi žmonės, turintys daug pinigų. Tačiau, pasak jo, esą atėjo laikas didesniam socialiniam teisingumui.
Informacija
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje fiziniams asmenims priklauso 741 gyvenamosios paskirties būstais ir 415 negyvenamosios paskirties pastatų, kainuojančių daugiau nei 1 mln. Lt.
Šiuo metu Lietuvoje NT mokestį reikia sumokėti nuo komercinės paskirties patalpų. Jis svyruoja nuo 0,3 proc. iki 1 proc. jo vertės per metus, konkretų tarifą nustato savivaldybė, kurioje NT yra. Šis mokestis keliauja tiesiai į savivaldybės biudžetą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą