Latvijoje po gyvenamojo namo griuvėsiais žuvus penkiems žmonėms, dėl savo saugumo ir net gyvybių sunerimo ne tik kaimyninės šalies, bet ir Lietuvos daugiabučių gyventojai. Ir ne be reikalo. Mat pastatų patikimumas užtikrintas tik popieriuose, bet ne realybėje.
Latvijos Umpalos mieste prieš savaitę sugriuvus gyvenamojo namo daliai, buvo sužeisti 7 žmonės ir dar 5 žuvo. Šio tragiško įvykio priežastys dar tiriamos. Jų su nerimu laukiame ir čia, Lietuvoje, juk daugelis gyvename daugiabučiuose, panašiuose į kortų namelius. Ar juose galime būti tikri dėl savo saugumo, „Vakaro žinios“ klausė akademiko, profesoriaus Antano Kudzio.
Kepamas brokas
Kol statybų versle vyrauja chaosas, apie jokį statinių patikimumą negalima nė kalbėti, aiškino A.Kudzys. Anot konstrukcijų atsparumo specialisto, didžiausia problema ta, kad visi pastatai niveliuojami, nors yra statomi naudojant skirtingas technologijas, medžiagas ir konstrukcijas. „Be to, įmonės turėtų specializuotis, o ne blaškytis. O dabar vieną dieną statybininkai stato mūrinį namą, kitą - karkasinį. Specialistams sunku greitai persiorientuoti“, - kaip atsiranda brokas, aiškino A.Kudzys.
Daugiausia kritikos strėlių profesorius pažėrė skylėtam statybos įstatymui. „Niekas prieš pradedant statybas nevykdo projektų ekspertizės. Kaip ir pačių statybų. O juk ekspertizę atlikę asmenys ir turėtų atsakyti už padarytą broką. Aš pats bandžiau patekti į krūvas pinigų kainavusių pastatų, tokių kaip Valdovų rūmai, statybų aikštelę. Tačiau manęs niekas nė arti neprileido“, - stebėjosi A.Kudzys.
Profesorius taip pat atkreipė dėmesį, kad dalies gyvenamųjų pastatų jau niekas neišgelbės. „Dabar renovacija brukama visiems daugiabučiams iš eilės, neatlikus ekspertizės. O juk dalį šių namų reikia paprasčiausiai nugriauti“, - dėstė A.Kudzys.
Pačių savininkų reikalas
Prieš pusantrų metų aliarmo signalą pasiuntė ir Lietuvoje įvykusi nelaimė, kai 10 Čekijos dviratininkų buvo sužeisti, o vienas žuvo Kauno rajone ant jų užgriuvus apleistam pastatui. Aplinkos ministerija suskubo tikrinti visų apleistų namų būklę, tačiau niekas taip ir nesusirūpino tankiai gyvenamais daugiabučiais.
Anot Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus specialisto Tomo Baranausko, tai pačių gyventojų ir savivaldybių reikalas. „Teisės aktais pastatų savininkams yra nustatytos prievolės ir reikalavimai daryti periodines ir kasmetines gyvenamųjų namų apžiūras“, - aiškino T.Baranauskas.
Per brangiai kainuoja
Nors Aplinkos ministerijos atstovas įsitikinęs, kad daugiabučiuose atliekamos kasmetinės apžiūros, Kauno miesto savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Domas Žiogas tai vertino skeptiškiau.
„Ekspertizės gali būti vykdomos tik daugiabučių gyventojų, bendrijų ar administratoriaus, atliekančio techninę namo priežiūrą, sprendimu“, - aiškino D.Žiogas.
Paklaustas, ar tokios apžiūros vykdomos kasmet, pašnekovas tuo suabejojo. „Už ekspertizę moka patys gyventojai. Bet retai kurie nori leisti dideles sumas namo apžiūrai“, - tikrąją situaciją nupasakojo D.Žiogas.
Niekas nežino, kokiuose namuose gyvename
Juozas ANTANAITIS, Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas:
Apie tai, kad Lietuvoje iš esmės nėra duomenų, kokios būklės yra gyvenamieji namai, mes nuolat garsiai kalbame, bet niekas į tai nekreipia dėmesio. Siekiame, kad visi namai tiek miestuose, tiek rajonuose būtų inventorizuoti. Vadinasi, reikia įvertinti jų susidėvėjimo laipsnį ir tada sudaryti sąrašą, kada juos būtina modernizuoti. Tačiau šiandieną net nėra žinoma, nuo ko pradėti.
Buto ar namo savininkams skirta prievolė kartą per metus atlikti namo apžiūrą. Atlikus apžiūrą, namo valdytojas turi sudaryti planą trūkumams pašalinti. Kad jie būtų pašalinti, reikia dar finansinio plano. Ir ne žmonių reikia klausti, nori jie namo modernizavimo ar ne, o specialistų. Deja, Lietuvoje tai nevyksta. O nevyksta todėl, kad gyventojai neturi pinigų. Tačiau tai ir nėra gyventojų reikalas. Juk pati savivaldybė privalo užtikrinti saugų gyvenimą daugiabučiuose namuose.
Rašyti komentarą