Todėl, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, neturėtų nerimauti ir kiti daugiabučio gyventojai, kad dėl jų nepasiturinčių kaimynų gali strigti renovacijos procesai ar kad šie žmonės priešintųsi būsto atnaujinimui.
Be to, visos šalies mastu yra tik 5 proc. šalies gyventojų, kurie gauna kompensacijas už šildymą. Iš jų didžioji dalis gyvena privačiuose namuose, nemaža dalis – kaimo teritorijoje, tokie šie gyventojai būstą šildo ne centralizuotai, o dažniausiai – kietuoju kuru. Gyventojai, kuriems skiriama kieto kuro kompensacija, sudaro apie 1 proc. visų Lietuvos gyventojų. Ir tik labai maža dalis nepasiturinčių gyventojų, turinčių teisę gauti kompensacijas už šildymą, gyvena miestų bei miestelių daugiabučiuose.
Minėtą valstybės paramą galima gauti nuo 2009 metų. Praėjusiais metais įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimas, kuriuo numatytas kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų nepasiturintiems gyventojams apmokėjimas.
Būtent ši, dabar galiojanti tvarka, skatina minėtų kompensacijų gavėjus atnaujinti (modernizuoti) savo būstą. Taip pat didina nepasiturinčių gyventojų galimybes dalyvauti būsto atnaujinimo (modernizavimo) programoje, užtikrina, kad jie nebus palikti likimo valiai ir gaus piniginę paramą iš valstybės. Tikimasi, kad tai paskatins dar daugiau daugiabučiuose gyvenančių nepasiturinčių žmonių, kurie gauna kompensacijas už šildymą, apšiltinti būstą.
Vien per 1-ąjį šių metų pusmetį, vidutiniškai per vieną mėnesį, dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo kreipėsi apie 600 gyventojų. Per šį laikotarpį tuo tikslu jau panaudota beveik 0,6 mln. litų.
Nepasiturintys gyventojai, turintys teisę gauti kompensaciją už šildymą, norintys gauti minėtą paramą turėtų kreiptis į savivaldybės, kurioje šeima ar vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą, administracijos Socialinės paramos skyrių.
Skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, vertinamos ne tik šeimos pajamos ir turtas, bet ir patiriamos išlaidos už šildymą. Pastarosios yra kompensuojamos, kai jos viršija 20 proc. šeimos pajamų, prieš tai iš jų atėmus valstybės remiamas pajamas (VRP 350 Lt.). Be to, kompensacija skiriama tik už įstatyme nustatytą normatyvinį plotą: vienam gyvenančiam asmeniui 38 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui pridedant po 12 kv. m.
Vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per vieną 2010 metų I pusmečio mėnesį, kai būstas yra šildomas centralizuotai, sudarė apie 95,3 lito, būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis – 102,1 lito.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą