Miestas prekybos centrų plėtros riboti nesiruošia

Miestas prekybos centrų plėtros riboti nesiruošia

Šiuo metu Klaipėdoje baigiami statyti du prekybos centrai, kuriuose įsikurs "Rimi" ir "Lidl" parduotuvės, be to, paskelbta ar žinoma dar apie 6-7 planuojamas naujų prekybos centrų ir parduotuvių statybas. Nors miestiečius tokia plėtra jau stebina, miesto meras Vytautas Grubliauskas sako, kad viską reguliuoja rinka ir jokie ribojimai neįmanomi.

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad nauja "Maximos" parduotuvė (šiuo metu Klaipėdoje veikia 15 šio tinklo parduotuvių) turėtų iki metų pabaigos iškilti sklype Klaipėdoje, Laukininkų g. 15. Tame pačiame sklype šiuo metu veikia parduotuvė "Grūstė", o už kelių dešimčių metrų - "Iki". Visai šalia, kitoje Vingio g. pusėje, jau baigiamas statyti didelis prekybos centras, kur įsikurs ir "Rimi" parduotuvė. Taip pat tame rajone veikia "Norfos" ir "Lidl" parduotuvės.

"Nematau jokių grėsmių ir pagrindo riboti privačias investicijas", - "Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos meras V. Grubliauskas. Anot jo, nauji prekybos centrai taip pat investuoja ir į miesto kelių infrastruktūrą, įrengia privažiavimo kelius, naujas automobilių stovėjimo vietas.

"Projektai derinami su visomis atsakingomis institucijomis. Gyvename toje epochoje, kai tokius procesus reguliuoja konkurencija. Kuo didesnė konkurencija, tuo mažesnės produktų kainos, labiau laimi vartotojai", - nemato jokios problemos, kad Klaipėdos miegamuosiuose rajonuose mažėja neužstatytų teritorijų, V. Grubliauskas.

Stato nuomai

Pasak naują parduotuvės pastatą Laukininkų gatvėje planuojančios statyti Skuodo bendrovės "Solneta" direktoriaus Mariaus Markaičio, įmonė sklypą su jame jau esančiu pastatu įsigijo prieš maždaug 1,5 metų.

"Šiuo metu sklype esantis senasis pastatas užima tik apie 3 arus, o viso sklypo plotas - beveik 50 arų, todėl akivaizdu, kad stovėti tuščias jis negali", - situaciją apibūdina M. Markaitis. Anot jo, įmonė planuoja pastatyti 1 338 kvadratinių metrų bendro ploto vieno aukšto pastatą ir jį nuomoti "Maximai".

Artimiausias gyvenamasis daugiabutis namas nuo projektuojamo pastato yra apie 30 metrų atstumu. Prie parduotuvės planuojama įrengti 47 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Šalia bus ir konteinerinio tipo taromatas.

Į sklypą numatyti du pagrindiniai įvažiavimai lengvajam transportui - iš Vingio ir Vyturio gatvių, bei trečias - parduotuvės aptarnaujančiam transportui iš Vyturio gatvės.

"Kai gausime visus reikalingus leidimus, statyba užtruks apie 6 mėnesius", - teigė M. Markaitis, Lietuvoje statantis jau ne pirmą prekybos centrą.

Tikimasi, kad statybas pavyks pradėti gegužę. Planuojamos investicijos - apie 1,5 mln. eurų.

"Ar ateityje tame pačiame sklype liks ir čia veikianti "Grūstė", nulems konkurencija", - svarsto M. Markaitis.

Pradžioje užkardų nebus

Pasak M. Markaičio, pradžioje, pastačius parduotuvę, parkavimas prie jos esančioje stovėjimo aikštelėje nebus ribojamas.

"Ateityje, jei matysime, kad kyla problemų parduotuvės klientams pasistatyti automobilius, užkardai gali būti įrengti", - svarsto M. Markaitis.

O štai kaimynystėje baigiamo statyti prekybos centro, kur kuriasi "Rimi", stovėjimo aikštelėse jau montuojamos atitvarų konstrukcijos užkardams įrengti.

Nors Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas viešai ir kelia klausimą, kad tokiose prie prekybos centrų įrengiamose stovėjimo aikštelėse gyventojai bent nakties metu nemokamai galėtų laikyti savo automobilius, realybė yra kitokia.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad prekybos centrai vis dažniau užkardais apriboja patekimą į jiems priklausančias aikšteles ir už ilgesnį stovėjimą ima mokestį. Klaipėdoje taip jau įrengtos keturios aikštelės.

Savivaldybės atsakingi specialistai tokią praktiką vertina kaip visiškai atitinkančią galiojančius teisės aktus ir nemato jokių teisinių galimybių parduotuvių patalpų savininkus įpareigoti elgtis kitaip. Gyventojai gali džiaugtis tik tuo, kad kol kas ne visi prekybos centrai taiko apmokestinimo praktiką.

Klaipėdos mesto tarybos narys Arūnas Tuma:

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Jei būtų noras, galima atrasti svertų riboti prekybos centrų plėtrą. Reikia rimtai ieškoti ir galima rasti. Net europinėmis direktyvomis reikėtų pasidomėti. Aišku, tai yra visos valstybės problema. Lenkai tai bando spręsti apmokestindami didžiuosius prekybos centrus, priklausomai nuo užimamo ploto. Tuomet mažesnės parduotuvės taptų konkurencingesnės. Tačiau tuo reikia rimtai užsiimti, kad po to netektų bylinėtis teismuose ir kompensuoti nuostolių.

Klaipėdoje didžiausia problema yra "Akropolis", kuris sužlugdė senamiestį ir verslus jame. Mažesnių parduotuvių įtaka nėra tokia didelė. Tačiau nematau jokios logikos, kai senamiestyje automobilių statymas yra apmokestinamas, o prie prekybos centrų - didžiulės nemokamos aikštės. Aišku, tai yra lobizmas. Net pandemija yra palanki didiesiems prekybos centrams, jie uždirba didesnius pelnus, todėl turi dar didesnes galimybes plėstis. Tai akivaizdžiai ir matosi šiuo metu. Miestui ir jo vadovams būtų svarbu rasti balansą tarp smulkiojo ir stambiojo verslo plėtros, tačiau lengviau yra nieko nedaryti."

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder