Trečiadienį Smiltynėje nugriautas paskutinis iš dvylikos apleistų statinių, kurie buvo laikomi aplinką teršiančiais ir pavojų žmonėms keliančiais objektais.
Daugiausiai iš jų buvo sovietinės armijos naudoti karinės paskirties statiniai.
Griauti juos apsispręsta prieš dvejus metus, tačiau realūs darbai prasidėjo tik šiemet kovą - daug laiko atėmė privalomos teisinės procedūros, kurių metu statinius reikėjo pripažinti bešeimininkiai ir buvo išduoti leidimai juos nušluoti nuo žemės paviršiaus.
Kovo mėnesį Karklėje darbininkai nugriovė buvusią vadavietę bei stebėjimo postą, balandį pradėti naikinti Kuršių Nerijoje stovėję objektai - betoniniai bunkeriai, šaudykla, degalinė ir katilinės kaminas prie Juodkrantės, kopose stovėję metaliniai nameliai.
Vakar kopų paunksmėje, ties 6-uoju kelio Smiltynė-Nida kilometru, virto kelių kvadratinių metrų ploto namelio sienos - statinys buvo skirtas sovietų pasieniečių poilsiui tarnybos metu. Tiesa, pastarosiomis vasaromis jame kartais apsistodavo nenustatytas keistuolis - jis buvo sutvarkęs namelio vidų bei aplinką.
"Jis ne tik nederėjo prie gamtos, bet ir galėjo bet kada nugriūti, stogas jau buvo įtrūkęs: o jeigu tai įvyktų kaip tik tuo metu, jeigu kas nors jame slėptųsi, pavyzdžiui, nuo lietaus? Nuolaužos bus išvežtos, teritorija sutvarkyta, visą kitą darbą atliks gamta.
Pavojų kėlė ir kiti nugriauti statiniai", - apie darbus pasakojo Kuršių Nrijos nacionalinio parko direkcijos vadovas Tomas Tukačiauskas.
Spėjama, kad panašių priemonių teks imtis ir ateityje, mat Kuršių Nerijoje yra dar bent du smėlio užpustyti kariniai bunkeriai. Vieno iš jų, esančio prie Nidos, dalis jau matosi, tačiau kols kas į bunkerį patekti negalima ir pavojaus jis nekelia.
"Galbūt jų yra ir dar daugiau, juk kariniai objektai nepažymėti žemėlapiuose, tad jų vietos nežinomos", - sakė T. Tukačiauskas.
UAB "Klaista" darbininkų teigimu, nugriautų statinių liekanos bus perdirbtos į skaldą. Jie džiaugėsi, kad atliekant darbus kariniuose objektuose neaptikta pavojingų sprogmenų, nors tokia tikimybė buvo.
Projekto įgyvendinimui iš viso skirta 220 tūkst. litų, finansavimas skirtas iš Europos Sąjungos fondų. Panašios priemonės vykdomos ir kitose Lietuvos saugomose teritorijose.
Rašyti komentarą