Pandemija nesužlugdė būsto rinkos: pirko beveik tiek pat, kiek pernai
Pandemija nesužlugdė būsto rinkos: pirko beveik tiek pat, kiek pernai

„Per 2020 m. vienuolika mėnesių parduota 4316 butų, o per 2019 m. – 5730, taigi iki 2019 m. rezultato trūksta 1414 butų“, – Alfa.lt sakė nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Vis dėlto jis stebisi, kad šie metai naujo būsto pardavimo rinkoje buvo tokie, kokius ekspertai ir prognozavo metų pradžioje, kai niekas Lietuvoje koronaviruso pandemijos nelaukė, ir nepaisant to, kad vėliau karantinas sujaukė daugelio žmonių planus.

Pasak eksperto, būsto pardavimo tendencijoms buvo būdingas vadinamasis V scenarijus, kai prasidėjus karantinui, pardavimas staiga smarkiai nukrito, o paskui vasarą įsibėgėjo ir kai kuriuose segmentuose metų pabaigoje netgi viršijo metų pradžios rodiklius.

„Jeigu buvo planuojama, kad 2020 m. sandorių bus tiek pat, kiek 2019 m., o kainos šiek tiek ūgtelės, tai šios prognozės beveik išsipildė. Tik tiek, kad rinka augo ne tolygiai, kaip buvo tikėtasi, o tokiais amerikietiškais kalneliais“, – šypsojosi S. Vagonis.

Antras karantinas „geresnis“ už pirmąjį

S. Vagonis prisiminė, kad per pirmą karantiną (trukusį tris mėnesius nuo kovo 16 d.) rinka stojo dėl techninių priežasčių. „Tas karantinas apribojimų požiūriu buvo griežtesnis negu dabartinis. Dabar gatvėje matome automobilius, nemažai žmonių išeina iš namų. Tada buvo visiškas užsidarymas namuose. Ne būsto rinka žmonėms rūpėjo“, – prisiminė ekspertas.

Pašnekovo nuomone, NT rinka sustojo dėl dviejų priežasčių. Pirma, įvesti apribojimai – žmonėms buvo pasakyta be svarbaus reikalo neiti iš namų. Antra, žmones sukaustė visiška nežinomybė.

„Lietuva ir visas pasaulis susidūrė su nežinoma situacija, kurios prognozės buvo pačios įvairiausios. Pradedant tuo, kad viskas greitai baigsis, baigiant, kad laukia pasaulio griūtis, nematyta krizė nuo Didžiosios depresijos laikų. Tai reiškia, kad žmonės iš principo susidūrė ne tik su ekonomine, bet ir su, pavadinkime, fizine nežinomybe. Nes pandemija pasiglemžė žmonių gyvybes. Žmonės be galo pasimetė, mąstė, kas jų laukia, ir iš tiesų keletą mėnesių rinka sustojo“, – sakė S. Vagonis.

Tačiau ir vasarą žmonės, eksperto nuomone, į situaciją reagavo šiek tiek neadekvačiai – vertinant iš dabartinės pozicijos.

„Vasara galbūt padarė meškos paslaugą. Lietuva pakankamai greitai išsikapstė iš psichologinės duobės. Virusas buvo pažabotas ir verslas gan gerai atsilaikė. Lūkesčiai, mano supratimu, ankstyvą rudenį gal net buvo optimistiškesni, nei turėjo būti. Žmonės pajuto tam tikrą pergalę, pradėjo manyti, kad virusas nėra toks baisus, kaip vaizduojamas, verslas, išskyrus pažeistus turizmo viešbučių ir kitus sektorius, nesustojo. Dėl to žmonėms nebuvo priežasčių susilaikyti nuo būsto pirkimo“, – pastebėjo S. Vagonis.

Ekspertas, be kitko, atkreipė dėmesį, kad gyventojų perkamoji galia nesumažėjo.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas „į rankas“ (neįskaitant individualių įmonių) Lietuvoje 2020 m., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo gan sparčiai – šių metų pirmą ketvirtį 9,5 proc., antrą ketvirtį – 8,7 proc., trečią ketvirtį – 11,2 proc.

„Skolinimosi sąlygos, kad ir keista, irgi nepablogėjo, kai kuriais atvejais netgi tapo geresnės negu iki karantino. Tai veiksniai – augantys atlyginimai ir geros skolinimosi sąlygos – ir varė būsto rinką į priekį. Taip pat ir psichologinis nusiteikimas, kad gyvenimas eina, kad virusas buvo, bet jį nugalėjome. Tik kad dabar patekome į daug liūdnesnius spąstus. Bus įdomu pažiūrėti, kaip lūkesčiai keisis dabartinėje situacijoje“, – pastebėjo S. Vagonis.

Naujų butų pasiūla ir kainų augimas beveik nesustojo

Naujų būsto projektų, kurie buvo pradėti anksčiau, plėtotojai iš esmės nestabdė. S. Vagonis atkreipė dėmesį, kad projektai paprastai įgyvendinami per 1–1,5 metų.

„Statybos sektorius nesustojo. Kurios buvo pradėtos 2019 m. pabaigoje, 2020 m. pradžioje buvo baigtos ir nauji butai atsirado rinkoje. Iš dalies sustojo projektai, kurie buvo planuoti 2020 m. pradžioje ar viduryje, nes tuo metu tiek žmonės, tiek plėtotojai, tiek jų finansuotojai bankai vengė priimti sprendimus dėl naujų projektų.

Todėl keli projektai, kurie galėjo startuoti šiais metais, buvo sustabdyti. Bet iš esmės dauguma plėtotojų, ypač iš finansiškai pajėgesnių, savo planų nestabdo. Tad panašu, kad pasiūlos stygiaus 2021 m. nepajusime. Baigiami kai kurie 2019 m. projektai bei tie, kurie vėlavo šių metų pradžioje ir viduryje.

Bet žvelgiant į plėtotojų planus ir tai, kas vyksta, galima prognozuoti, kad pasiūla kitąmet bus panaši kaip ir 2019 m., ir 2018 m.“, – spėjo ekspertas.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2019 m. Vilniuje buvo pastatyti 4322 nauji butai. 2020 m. turėtų būti pastatyta 5200 naujų butų. „Dėl 2021 m. dar neturime tikslių duomenų, bet panašu, kad bus apie 5000“, – spėjo S. Vagonis.

Nepaisant rinkos svyravimų, būsto kainos šiemet visą laiką augo, nors tempas nebuvo didelis.

S. Vagonio pastebėjimu, kainos niekada nesustojo augti – net ir „sunkiaisiais“ kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais. Tad didžiuosiuose miestuose tikimasi iki 3 proc. metinio kainų kilimo.

„Ober-Haus“ duomenimis, per šių metų 11 mėnesių nauji butai Vilniuje brango 3 proc., Kaune – 2,1 proc., Klaipėdoje – 1,4 proc., Šiauliuose – 2,3 proc., Panevėžyje butų kaina pakilo 2,7 proc.

„Naujos statybos butų daugiausia parduota Vilniuje. Sostinė greičiausiai atsigavo. Sausį ir vasarį sandorių skaičius buvo beveik rekordinis, palyginti su istoriniais 2019 m. Paskui, aišku, buvo kritimas. Metų pabaigoje pardavimo kiekis labai panašus į metų pradžią, t. y. rinka visiškai atsigavo ir netgi viršijo metų pradžios rodiklius, – teigė S. Vagonis. – Tai logiška: kai žmonės pusę metų neperka ir paskui staiga visi supuola, pardavimai vieną ar kitą mėnesį gali šoktelėti dėl susidariusio šampano kamščio efekto.

Kaune ir Klaipėdoje atsigavimas rudens pradžioje ir pabaigoje buvo šiek tiek vangesnis, t. y. pardavimo kiekis neprisivijo metų pradžios skaičių, bet po truputį ir šiuose miestuose rinka įsibėgėja.“

„Ober-Haus“ duomenimis, per šių metų pirmus tris ketvirčius Lietuvoje parduotas 3191 butas, t. y. 25,4 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai buvo parduoti 4279 butai.

Vilniuje spalio pradžioje buvo neparduoti 993 nauji butai. Palyginimas: 2019 m. pabaigoje Vilniuje neparduoti buvo apie 1100 butų.

Prieš Naujuosius pardavimai sulėtėja

S. Vagonis pastebėjo, kad gruodis nėra sėkmingiausias NT rinkos mėnuo pirmiausia dėl to, kad tai trumpiausias mėnuo pagal darbo dienų skaičių.

„Metų pabaigoje iškrenta daug nedarbo dienų. Prieš tai žmonės stengiasi pasirengti toms nedarbo dienoms, – šypsojosi ekspertas. – Tai vien dėl techninių priežasčių gruodis yra vienas vangiausių metų mėnesių.

Šventinis laikotarpis, šventinės mintys ir daug nedarbo dienų lemia, kad sandorių sumažėja. Tai šių metų gruodis, ypač kai atsiranda nemažų apribojimų, nebus geresnis nei įprasta. Rodikliai bus gana prasti, palyginti su 2019 m. gruodžiu.“

Išaugę pirkėjų poreikiai ir finansinės galimybės

Kiti metai, S. Vagonio nuomone, pandemija ir karantinas nepraeis be pasekmių ir verslui reikės valstybės paramos.

„Jeigu vasarą tai veikė puikiai ir verslas neturėjo problemų, tai dabar labai sunku pasakyti, kaip mes peržiemosime. Juolab kad susirgimų kiekis ir ligoninių apkrovimas yra didesnis. Mano supratimu, šis antrasis karantinas ir antroji viruso banga labiau įšaldys šalį ekonomiškai, turbūt ji labiau pavargs ir turės didesnių nuostolių. Kita vertus, į Lietuvą ateina europiniai pinigai ir žmonių noras pirkti būstą kol kas nemažėja“, – pastebėjo ekspertas.

S. Vagonio nuomone, NT rinka laikosi ant trijų svarbiausių ramsčių: gyventojų skaičiaus, atlyginimų ir finansavimo sąlygų.

„Jeigu bankai neblogins finansavimo sąlygų, rinka kitąmet bus šiek tiek vangesnė negu šių metų pabaiga arba praeitų metų pradžia. Vis dėlto pandemija nėra rinką skatinantis veiksnys. Vienintelis teigiamas dalykas, kad atsirado daugiau valstybės paramos, daugiau pinigų. Ir dalis tų pinigų keliavo į NT rinką, turbūt keliaus ir kitais metais.

Tačiau kokie bus žmonių lūkesčiai ir kiek atsiras dar daugiau pažeistų sektorių, nežinome. Matome, kad maitinimo sektorius labai prastai gyvena. Metų viduryje galėjo lengviau atsikvėpti, nes žmonės galėjo išeiti į lauką ir juos buvo galima aptarnauti. Dabar šis sektorius merdi.

Gali būti, kad tokių sektorių atsiras daugiau. Automatiškai rasis daugiau žmonių, kurie negalės ar nenorės įsigyti būsto. Todėl manau, kad NT rinka bus šiek tiek vangesnė“, – prognozavo S. Vagonis.

Naujo būsto pirkėjo paveikslas Lietuvoje, eksperto nuomone, beveik nesikeičia. Tik šiek tiek keičiasi pirkėjo poreikiai: populiarėja poreikis įsigyti būstą su visa (ne su daline apdaila), taip pat galvojama apie didesnio ploto būstus, tačiau šiuo atveju ne visada finansinės galimybės leidžia įgyvendinti tokias svajones ar poreikius.        

Sidebar placeholder