Seimui siūloma priimti Civilinio kodekso pakeitimo projektą, numatantį teisę šaukti daugiabučių namų gyventojų susirinkimus savivaldybių paskirtiems energinio efektyvumo programų administratoriams ir kitiems juridiniams asmenims, įgyvendinantiems daugiabučių namų modernizavimo projektus.
Tokį Civilinio kodekso pakeitimo projektą įregistravo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė kartu su Seimo narių grupe. Jei Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektui būtų pritarta, įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d.
"Senos statybos daugiabučių renovacija vyksta gana lėtai, o prie problemos smarkiai prisideda tokie elementarūs dalykai kaip daugiabučių namų patalpų savininkų susirinkimų organizavimas. Dažnai daugiabučių namų administratoriai arba bendrijų valdybų nariai yra nesuinteresuoti renovacija, todėl vengia organizuoti susirinkimus namų atnaujinimo klausimais", - sako A. Gedvilienė.
Šiuo metu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukti gali bendrijos valdyba arba savininkų įgaliotas asmuo, taip pat nuosavybės administratorius arba savivaldybės vykdomoji institucija. Kitais atvejais sušaukti susirinkimą raštu gali pareikalauti ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos butų ir kitų patalpų savininkų.
A. Gedvilienė mano, kad tokia susirinkimų organizavimo tvarka trukdo įgyvendinti daugiabučių modernizavimo projektus. Praktikoje savivaldybių paskirtos įstaigos susiduria su daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiksmais ar neveikimu - dažnai neatsižvelgiama į patalpų savininkų interesus, jiems sąmoningai neteikiami pasiūlymai dėl energiją taupančių priemonių, nešaukiami susirinkimai ar neorganizuojami balsavimai raštu dėl namo atnaujinimo. Tuo tarpu patys butų ir kitų patalpų savininkai retai pasinaudoja galimybe sušaukti susirinkimą.
"Gyventojai, palaikantys renovaciją, dėl organizacinių formalumų dažnai yra negirdimi, nes neturi galimybės išreikšti savo pozicijos, o pasinaudoti ketvirtadalio patalpų savininkų taisykle - labai sudėtinga. Suteikus susirinkimų šaukimo teisę organizacijoms, atsakingoms už daugiabučių modernizavimo programas, tokie gyventojai įgis galimybę išreikšti savo interesus", - mano Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Reikia daugiau kompensuoti
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio įsitikinimu, nors problema keliama politiniu lygmeniu, minėtų pataisų priėmimas vargu ar turėtų įtakos renovacijos tempų augimui uostamiestyje.
"Klaipėda Lietuvoje ir taip yra tarp lyderių. Kaip tik šiuo metu baigiami derinti dar keturių daugiabučių centrinėje miesto dalyje renovacijos projektai", - pastebi G. Neniškis. Anot jo, pagrindinis kriterijus, galintis paskatinti renovaciją, yra gyventojų gaunama nauda.
"Renovaciją labiau paspartintų didesnis valstybės finansinis indėlis, o ne tai, kas gali sušaukti gyventojų susirinkimą", - mano G. Neniškis.
Anot jo, jei pastato administratorius ar bendrijos pirmininkas priešinasi renovacijai, o gyventojai jos nori, visada yra galimybė administratorių pakeisti. G. Neniškio žiniomis, tokių atvejų Klaipėdoje jau yra buvę.
Anot administracijos vadovo, Klaipėdos savivaldybė ir pati yra svarsčiusi įvairius būdus, kaip prisidėti prie renovacijos spartinimo. Vienas iš diskutuotų variantų buvo dengti dalį projekto administravimo išlaidų, nes pačiame renovacijos projekto finansavimo modelyje tam numatytų lėšų nepakanka ir gyventojai dažniausiai turi prisidėti asmeniniais pinigais.
"Tačiau šie planai taip ir liko planais, nes iškilo klausimų dėl tokios sistemos sukūrimo ir užtikrinimo, kad viešaisiais finansais nebūtų piktnaudžiaujama", - "Vakarų ekspresui" sakė G. Neniškis.
Pirmininkė priešinosi
Klaipėdos pietinėje miesto dalyje daugiabučių namų savininkų bendrija "Vakarai" vienija beveik dvi dešimtis Smiltelės ir Varpų gatvių daugiabučių. Iki šiol nė vienas iš šių prieš tris dešimtmečius pastatytų daugiabučių nėra renovuotas. Pasak bendrijos atstovų, neteikti paraiškų renovacijai buvo ankstesnės bendrijos pirmininkės Stanislavos Čiurlienės principinė nuostata. Ji siūlė patiems gyventojams imtis iniciatyvos ir patiems įgyvendinti renovaciją. Pavienių bandymų inicijuoti renovacijos procesus buvo, tačiau kadangi tokių procesų nepalaikė bendrijos vadovybė, jie nesulaukė ir gyventojų pritarimo.
Bendrijai "Vakarai" prieš kelis mėnesius pradėjęs pirmininkauti Gražvydas Kasmauskis "Vakarų ekspresui" sakė, kad jo požiūris į renovaciją yra visiškai kitoks.
"Esu atestuotas inžinierius, su renovacijos projektais dirbu jau dešimt metų, todėl, kai tik baigsis karantinas, šauksiu gyventojų susirinkimą ir visiems pateiksiu išsamią informaciją apie renovaciją", - sako G. Kasmauskis. Anot jo, pirmasis jo administruojamų namų vertinimas parodė, kad situacija nėra tragiška, tačiau daugiausia problemų kelia blokų sujungimo siūlės.
"Gyventojams pateiksiu informaciją, o tada bus jų teisė priimti sprendimus", - sako G. Kasmauskis. Anot jo, pirmiausia renovacija galėtų prasidėti tuose namuose, kurių gyventojai rodys daugiau iniciatyvos.
Jo nuomone, siūlymas keisti Civilinį kodeksą ir leisti iš šalies inicijuoti renovacijos procesus nėra labai geras sprendimas.
"Namo administratoriai geriausiai žino pastato būklę. Įsikišus asmenims ar įmonėms iš šalies, gali būti nebeaišku, kas už ką atsakingas", - sako G. Kasmauskis. Anot jo, dažna namo administratorių klaida yra tiesioginio bendravimo su gyventojais ir informacijos pateikimo stoka. Todėl situaciją dėl renovacijos naujasis bendrijos "Vakarai" pirmininkas pasirengęs keisti iš esmės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą