Statybos: kaip šiemet pasikeitė Klaipėda?

Vis dėlto atkreipiamas dėmesys, kad mažėja statomų pramonės objektų. Didesnio statybų Klaipėdoje pagyvėjimo laukia ir architektai.

Rekonstrukcijų metas

2015-aisiais prasidėjo, buvo tęsiama, užbaigta arba iš mirties taško pajudėjo nemažai didelių projektų.

Užbaigtas naujasis policijos komisariatas Kauno g., baigta Dramos teatro rekonstrukcija, tęsėsi darbai piliavietėje ir Lietuvos jūrų muziejuje, duris atvėrė rekonstruotas delfinariumas, pagaliau rastas naujas rangovas įstrigusioms Respublikinės Klaipėdos ligoninės priestato statyboms, rekonstrukcijai ruošiasi Muzikinis teatras. Rengiamasi ir ilgai laukto baseino statyboms.

Pokyčiai laukia "Švyturio" alaus daryklos administracinio pastato Kūlių Vartų g. - jau griaunamas sovietinis statinys, vietoj jo norima iki 2017 m. vidurio pastatyti senąją Klaipėdos architektūrą atkartojantį pastatą. Pagaliau rengiamasi rekonstruoti prie Danės stovintį buvusį silkių rūšiavimo sandėlį - taip pat iki 2017 m. vidurio čia turėtų būti įrengti butai, poilsio apartamentai bei komercinės patalpos.

Jau dygsta dvi Vokietijos prekybos tinklo "Lidl" parduotuvės Taikos pr. ir Smiltelės g., prekybos centras Tauralaukyje, Latvijos prekybos tinklo "Depo" parduotuvė Šilutės plente, Baltijos pr. turėtų iškilti automobilių salonas.

Šiemet dygo ir administraciniai statiniai. Užbaigtas pastatu vaiduokliu laikytas statinys S. Daukanto g. Minijos g., šalia Rusijos generalinio konsulato, vyksta 4 aukštų biurų pastato statybos-rekonstrukcija. Taikos pr., priešais Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą, turėtų būti pastatytas 3 aukštų administracinis pastatas.

Dumpių sąvartyne buvo užbaigta statyti ir pradėjo veikti naujoji Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro rūšiavimo gamykla, "Klaipėdos Smeltėje" atidarytas tarptautinis konteinerių paskirstymo centras (HUB-as).

Klaipėdos universiteto miestelyje beveik užbaigtos naujojo bendrabučių komplekso pirmasis korpusas. Žadama, kad bendrabučio gyventojai į jį galės keltis jau vasarį. Universiteto planuose - dar dviejų korpusų statybos. Baigiamos ir verslo inkubatoriaus statybos.

Viršijo vidurkį

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Statybos leidimų poskyrio vedėjos Rimos Liudžiuvienės, per šiuos metus buvo išduoti 646 statybą (kapitalinis, paprastas remontas, griovimas, nauja statyba, paskirties keitimas) leidžiantys dokumentai, o eilėje leidimo dar laukė per 50 projektų.

"Vien tik leidimų rekonstruoti ir naujai statyti išduota 352, eilėje laukia per 40. Kapitaliniam, paprastam remontui, paskirties keitimui išduoti 294 leidimai ir dar 13 laukia eilėje. Išduoti 65 leidimai daugiabučių modernizacijai, tai daugiau nei 2014 metais. Stambesni projektai - miesto baseinas, viešbutis, mokslo centras, nemažai sandėliavimo, administracinės paskirties objektų, parduotuvių. Naujos statybos daugiabučiams išduoti 7 leidimai. Pradėjo intensyviai statyti Paupio, Klemiškės kvartalas, kur išdavėme nemažai leidimų sublokuotiems namams. Atsigavo šis rajonas, tampa labai populiarus", - sakė R. Liudžiuvienė.

Anot specialistės, dauguma naujų gyvenamųjų namų išdygs šiaurinėje miesto dalyje, dažniausiai - vieno buto namai. Negyvenamųjų dauguma - pietinėje miesto dalyje: sandėliai, autoservisai, gamybos, pramonės pastatai.

"Šiemet šiek tiek daugiau leidimų gyvenamiems pastatams, bet metai dar nesibaigė, sistemoje dar laukia labai daug leidimų. Šiemet pagyvėjimas, ypač lapkritį, gruodį. Manome, kad dėl to, jog buvo priimtas statybos techninis reglamentas dėl energinio naudingumo klasės. Buvo numatyta, kad nuo 2016-ųjų sausio 1 dienos nauji statiniai turės būti A klasės. Visi suskubo projektus ruošti, bet ministro įsakymu data buvo nukelta, šis reikalavimas įsigalios nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos. Ko gero, kitų metų rudenį vėl bus bumas", - kalbėjo Statybos leidimų poskyrio vedėja.

Pasak pašnekovės, išduodamas statybą leidžiantis dokumentas yra neterminuotas, tad neaišku, kada leidimą gavęs asmuo sugalvos statyti. R. Liudžiuvienė pažymėjo, kad dažniausiai poskyrį pasiekiantys projektai būna tvarkingi, bet kai kuriais atvejais leidimas neišduodamas. Tai lemia, kad ne visada gauti kaimynų sutikimai, viršijamas aukštingumas, neišlaikomi atstumai, netinkamai suprojektuojama ir kt. Tuomet tenka projektuoti ir leidimo prašyti iš naujo.

R. Liudžiuvienė atkreipė dėmesį į tai, kad Savivaldybės išduodamų leidimų skaičius tapo kiek mažesnis, kai su uostu, ypatingos svarbos objektu, susijusiems projektams leidimus pradėjo išduoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

"Apskritai leidimų pramonės statybai kiek sumažėjo, būdavo daugiau, ypač LEZ teritorijoje, šiemet ten turėjome tik du leidimus", - sakė R. Liudžiuvienė.

Trūksta bendros vizijos?

Architektų teigimu, nauji patrauklūs ar rekonstruojami patraukliose vietose esantys pastatai gali paskatinti žmones dažniau lankytis vienose ar kitose vietose. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius geru pavyzdžiu įvardino šiemet baigtą ilgai trukusią Dramos teatro rekonstrukciją.

"Atsiliepimai, kiek teko girdėti, yra tikrai geri. Pastatas atrodo gerai tiek viduje, tiek išorėje, gera akustika, pats pastatas puošia senamiestį, žmonės juo domisi, bilietai išpirkti į priekį. Galbūt tai parodo, kad tvarkingai atliekamos pastatų rekonstrukcijos gali tapti sėkmės formule gaivinant senamiestį. Manau, kad miesto centrą galėtų reprezentuoti ir kiti gerai sutvarkyti statiniai", - kalbėjo V. Dapkevičius.

Jis džiaugėsi, kad pajudėjo Muzikinio teatro rekonstrukcijos reikalai. Kartu V. Dapkevičius priminė Architektų sąjungai kilusias abejones dėl architektūrinio konkurso skaidrumo ir kai kurių pradinių reikalavimų nepaisymo renkant nugalėtoją. Tačiau tai, kad šalia tvarkymo laukiančios Atgimimo aikštės išliks kultūrinės paskirties pastatas, esą yra itin sveikintina.

"Vis pasigendu bendro vaizdo, kad vystytojų pastangos, kurias matome, nebūtų pavienės. Reikėtų jiems pagelbėti, kad vystytojai matytų, jog jei jie įdeda investicijų, miestas prie to taip pat prisideda. Žvelgdamas iš šono vis dar nematau bendros miesto vystymo vizijos, - kalbėjo V. Dapkevičius. - Kiek žinau, ruošiamasi pradėti koncepcijų kūrimo etapą, galbūt jis leis matyti, kas bus vienoje ar kitoje vietoje, kad būtų galima derinti įvairių užsakovų iniciatyvas. Galbūt reikėtų ir kokio nors infocentro ar ekspozicijos, kur ir patys gyventojai galėtų matyti, kokia yra miesto vizija, kas bus daroma, kokios architektūrinės judėjimo kryptys. Kol kas viskas guli tik dokumentuose, miestiečiai nesijaučia miesto šeimininkais."

Visgi, anot architekto, kalbėti apie tendencijas žvelgiant į vienerius metus, negalima. Esą reikia fiksuoti penkerių ar dešimties metų procesus, tada galima pastebėti, kokiu keliu eina miestas.