Rokas Masiulis: įmonės, kurios kitąmet visai nenaudos dujų, neturės mokėti ir pajėgumų dedamosios
Seimui priėmus įstatymą, Vyriausybė patvirtins principus, pagal kuriuos būtų nustatoma pajėgumų dedamoji. Pagal naujausią siūlymą, kurį palaiko Energetikos ministerija, pajėgumų dedamoji didiesiems vartotojams priklausytų nuo jų pačių deklaruoto dujų sistemos pajėgumo poreikio. Anksčiau buvo siūloma dedamąją nustatyti pagal maksimalų panaudotą dujų sistemos pajėgumą per pastaruosius trejus metus.
„Naujausias siūlymas reiškia, kad patys vartotojai spręs, kokio dujų sistemos pajėgumo reikia jų veiklai užtikrinti. Tos įmonės, kurios kitąmet visai nenaudos dujų, neturės mokėti ir pajėgumų dedamosios. Šis variantas ypač palankus pastaruoju metu prie biokuro perėjusiems šilumos tiekėjams. Jei jų dujų vartojimas sumažėjo, tokie šilumos tiekėjai atitinkamai deklaruos mažesnį pajėgumų poreikį, todėl ir jų išlaidos bus mažesnės", - teigia energetikos ministras Rokas Masiulis.
Šiuo metu dujų pirkėjai moka papildomą saugumo dedamąją, kuri priklauso nuo perkamo dujų kiekio. Kai kurie vartotojai, turintys didelius dujų sistemos pajėgumus, bet perkantys mažai dujų, saugumo dedamosios sumoka mažiau nei reikia lėšų dujų infrastruktūrai prižiūrėti. Pakeitus modelį, pajėgumų dedamoji priklausytų ne nuo suvartoto dujų kiekio, o nuo maksimalaus dujų poreikio. Energetikos ministras R. Masiulis pabrėžia, kad siekiama, jog šį poreikį deklaruotų pats vartotojas - niekas nebūtų verčiamas susimokėti už pajėgumus, kurių vartotojui nereikia.
Laukiamas rezultatas - mažesnės energijos gamintojų bei didžiausios vartotojos - bendrovės „Achema" - išlaidos už dujų tiekimo saugumą. Buitiniams vartotojams dujų kainos dėl pajėgumų modelio įvedimo nesikeistų.
Išankstiniais skaičiavimais, pirmiausia naujojo pajėgumų modelio naudą pajustų energijos gamintojai. Jei pajėgumų dedamoji būtų nustatoma pagal vartotojų deklaruojamą poreikį, didesnės dalies šilumos tiekėjų - net ir tokių, kurie šilumai gaminti naudoja daugiau biokuro - išlaidos dujoms sumažėtų.
Vos keturiose savivaldybėse sąnaudų rodyklė nežymiai pasisuktų į didesnę pusę. Pavyzdžiui, Utenoje, kuri pirmauja pagal panaudojamo biokuro dalį, pajėgumų modelio įtaka šilumos gamybos savikainai būtų mažesnė nei 1 procentas. Galima palyginti: šią įtaką atsvertų vos 2 proc. atpigęs biokuras. Realiai biokuras per metus yra atpigęs 8 kartus labiau.
Be to, patvirtinus pajėgumų modelį, šilumos tiekėjai SGD pirktų už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatytą prognozuojamą rinkos kainą. Tai mažintų šilumos tiekėjų išlaidas. Atitinkamai mažėtų sąskaitos už šildymą.
Skaičiuojama, kad Vilniuje šilumos kaina dėl pajėgumų modelio įtakos galėtų sumažėti iki 5 procentų, o kai kuriose savivaldybėse - ir iki 15 proc. Kiek pasikeis šilumos kaina konkrečioje savivaldybėje, paaiškės tuomet, kai bus patvirtinti pajėgumų modelio dedamosios nustatymo principai, o VKEKK nustatys tarifus.
Didžiausia pajėgumų dedamosios mokėtoja būtų bendrovė „Lietuvos energijos gamyba" (LEG), užtikrinanti vietinės elektros gamybos rezervą. Dėl LEG įnašo proporcingai mažėtų visų kitų vartotojų išlaidos.
Rašyti komentarą