Akmenėje jau šių metų pradžioje pradės veikti viena pajėgiausių Europos medienos drožlių plokštės gamyklų

Planuojama, kad 140 mln. Eur kainuosianti VMG grupės gamykla pradės veikti jau šiųmetų pradžioje. Po kurio laiko šalia jos iškils ir korpusinių baldų gamykla, į kurią grupė ketina investuoti dar 60 mln. Eur, rašoma pranešime spaudai.

„Jau gretai Akmenė taps svarbiu tašku Europos medienos pramonės žemėlapyje, tačiau svarbiausia, kad čia atsiras iki 1 tūkst. naujų darbo vietų bei naujos galimybės šį centrą aptarnaujantiems verslams.

Medienos apdirbimas – didelę pridėtinę vertę kurianti pramonė, tad kuo daugiau medienos bus ne išvežama į kitas šalis, o apdirbama Lietuvoje, tuo didesnė nauda šaliai“, – sako VMG generalinis direktorius Egidijus Mockus.

Gamins ir itin plonas plokštes Naujojoje gamykloje darbuosis 140 žmonių – didžioji dalis jų dirbs visiškai automatizuotų staklių operatoriais. Automatizuotos gamyklos išskirtinumą kuria ne tik jos pajėgumas, bet ir įranga. „Dabar statomoje gamykloje montuojame išskirtinę įrangą, kuri leis gaminti itin plonas – vos 3 mm – medienos drožlių plokštes.

Tokių galimybių nėra nė vienoje mūsų kaimyninėje valstybėje – nei Baltijos šalyse, nei Baltarusijoje ar Lenkijoje. Būsime jei ne pirmieji, tai vieni pirmųjų pasaulyje, kurie gamins tokio plonumo plokštę“, – sako VMG grupės technikos direktorius Antanas Ragaliauskas.

Jo teigimu, pagaminti storą medienos drožlių plokštę nėra sunku, tačiau kuo plokštė plonyn, tuo sudėtingesnės jos gamybos technologijos. Itin plona drožlių plokštė galės pakeisti sunkesnę ir daugiau žaliavos sąnaudų reikalaujančią medienos plaušų plokštę.

Tam, kad VMG grupės gamykla galėtų veikti visu pajėgumu, su įmone bendradarbiaujantys „Lietuvos geležinkeliai“ baigė tiesti naują magistralinio geležinkelio atkarpą nuo Alkiškiai–Karpėnai ruožo iki Akmenės LEZ, kurioje taip pat įrengėprivažiuojamąjį kelią.

Geležinkeliu technologinė mediena į gamyklą atkeliaus ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninės Baltarusijos.

Lietuvoje apdirbamos medienos vertė išauga daugiau kaip 10 kartų

Skaičiuojama, kad medienos vertė po jos apdirbimo (pavyzdžiui, medienos drožlių plokštės pagaminimo) padidėja 2,5 karto, o pagaminus baldą jos vertė išauga daugiau nei 10 kartų.

Auga ne tik medienos vertė, bet ir su jos apdirbimu kuriamos darbo vietos. Štai 30 mln. Eur vertės medienos žaliavos, kai iš jos pagaminama medienos drožlių plokštė, vertė pakyla iki 120 mln. Eur, be to, taip tiesiogiai sukuriama 140 darbo vietų.

Kai iš šios plokštės pagaminamas baldas, galutinė produkto vertė pakyla daugiau nei 300 mln. Eur, be to, papildomai sukuriama virš tūkstančio darbo vietų. „2018 metais kartu su kitais medienos perdirbėjais, švietimo ir mokslo įstaigomis, miškų savininkais bei savivaldybėmis įkūrėme medienos klasterį.

Norime, kad kuo daugiau aukštos pridėtinės vertės medienos gaminių būtų pagaminama čia, Lietuvoje. Taip šalyje kuriamos darbo vietos, valstybė surenka mokesčius, o vietos verslai gauna galimybes augti.

Be to, su baldų pramone glaudžiai susijusios popieriaus, metalo, logistikos bei automatizacijos srityse dirbančios įmonės, kurios taip pat auga kartu. Tad akivaizdu, kad ūkiniai miškai didžiausią naudą valstybei atneša ne tuomet, kai jie išvežiojami į kitas šalis, o panaudojami Lietuvoje“, – sako E. Mockus.

Lietuvos energijos išteklių biržos operatoriaus „Baltpool“ duomenimis, pernai iš Lietuvos išvežamos padarinės medienos kiekis išaugo net 40 proc. ir buvo kiek didesnis nei 2 mln. m3.

Importas buvo beveik 10 kartų mažesnis. Daugiausia medienos iš Lietuvos iškeliavo į Latviją, smarkiai augo eksportas į Skandinaviją.