Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos tyrėjai ir Kauno apygardos prokuratūra baigė vieną didžiausių ikiteisminių tyrimų, kuriame dešimt tarptautinės organizuotos grupės narių iš Latvijos ir Lietuvos kaltinami organizavę neteisėtą prekybą degalais. Skaičiuojama, kad per dvejus metus nusikalstama grupė pasipelnė iš neteisėto degalų pardavimo ir apgaule į valstybės biudžetą nesumokėjo 10,7 mln. eurų pridėtinės vertės ir akcizo mokesčių. Nelegalaus kuro apyvarta galėjo siekti apie 57 mln. litrų.
Didelio masto sukčiavimu, neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumentų klastojimu įtariami trys anksčiau neteisti Latvijos ir septyni Lietuvos piliečiai, gyvenantys Kaune, Kėdainiuose ir Mažeikiuose. Tarp nelegalaus degalų prekybos schemos organizatorių – trys latviai ir kaunietė, vadovavusi dviem naftos produktais besivertusioms bendrovėms.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad lietuvių ir latvių organizuota grupė, pasiskirstę konkrečiais vaidmenimis, nusikalstamą veiką vykdė Lietuvoje. Degalus organizuotos grupės nariai įsiveždavo iš vienos Europos Sąjungos šalies, taikydami nulinį PVM tarifą. Vėliau, pasinaudojus devyniomis realiai veiklos nevykdančiomis įmonėmis, degalai buvo parduodami lietuviško kapitalo degalinių tinklams. Išaiškinta, kad sukuriant PVM sukčiavimo tinklą buvo naudojama paini realios veiklos nevykdančių bendrovių grandinė. Nustatyta, kad kelių tokių bendrovių vadovais tapo Izraelio piliečiai, kurie tik tyrimo metu sužinojo, kad vadovauja Lietuvoje registruotoms bendrovėms. Į sudėtingą sukčiavimo schemą buvo įtraukti ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys Lietuvos ir Latvijos gyventojai. Organizuotos grupės nariai jiems už tam tikrą mokestį skirdavo vadovauti bendrovėms, registruotoms Lietuvoje.
Tarptautinio tyrimo metu išaiškinta, kad siekiant pasisavinti pridėtinės vertės ir akcizo mokesčius, mokesčių administratoriui teikiamose deklaracijose buvo įrašomi tikrovės neatitinkantys duomenys apie veiklos nevykdančių bendrovių tiek degalų įsigijimą, tiek pardavimą. Skaičiuojama, kad per keletą metų į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 9,5 mln. eurų pridėtinės vertės ir 1,2 mln. eurų akcizo mokesčių.
Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo glaudžiai bendradarbiaujama su Latvijos Respublikos prokuratūra ir finansų policija. Pradėjus tarptautinį tyrimą, vienu metu buvo atlikta 20 kratų Lietuvoje ir Latvijoje. Kratų metu buvo surasti ir paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi, organizuotos nusikalstamos grupuotės nusikalstamą veiklą įrodantys daiktiniai įrodymai ir piniginės lėšos, kaip įtariama, gautos iš nusikalstamos veiklos.
Tarptautinės nusikalstamos grupuotės veiklą tirti buvo sudaryta bendra tyrimo grupė iš FNTT ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojų, glaudžiai bendradarbiauta su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato padaliniais, Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Didelio masto sukčiautojų tinklui atskleisti buvo atliktos 24 ūkinės finansinės veiklos specialisto išvados. Aiškinantis nusikalstamų veikų mechanizmą su Europos tyrimo orderiais buvo kreiptasi į Estiją, Lenkiją, Izraelį, Daniją, Jungtinę Karalystę, Kiprą, Rumuniją ir Slovakiją.
Įtariamųjų iš Lietuvos turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Baudžiamasis kodeksas už šias nusikalstamas veikas numato įvairias bausmes, tarp kurių – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Baudžiamoji byla dėl didelio masto sukčiavimo, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą