Dirbtinio intelekto euforijos pabaiga? Kodėl investuotojai pradėjo bausti technologijų milžinus

FED permainos: Kevin Warsh ir „kietesnė linija“

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Federalinio rezervų banko vadovu nominavo Keviną Waršą. Tai ženklas, kad Jerome'o Powellio era baigiasi, o kartu su ja – ir agresyvus ekonomikos skatinimas.

Rinkos reakcija: Akcijos smuko, o auksas nukrito žemiau 5 000 USD už unciją ribos.

Pasekmės: JAV doleris sustiprėjo, o rinka ruošiasi didesniam kintamumui, nes „nemokamų pinigų“ laikotarpis gali būti galutinai baigtas.

„Protingi pinigai“ traukiasi: Norvegijos naftos fondo judesys

Didžiausias pasaulio investuotojas – 2,2 trln. USD valdantis Norvegijos naftos fondas – oficialiai sumažino pozicijas „Nvidia“, „Microsoft“ ir „Apple“ akcijose.

„Tai nėra žinia, kad technologijos baigėsi. Tai priminimas, kad ateina momentas, kai rizika tampa per didelė vien dėl kainos“, – teigia E. Abramavičius.

Fondas pelną perkelia į stabilesnius sektorius, pavyzdžiui, gynybos pramonę.

Rekordinės išlaidos gąsdina investuotojus

Nors DI infrastruktūros užsakymai (pvz., ASML rekordiniai 13 mlrd. eurų) rodo milžinišką paklausą, pačios technologijų bendrovės susiduria su išlaidų spaudimu:

„Microsoft“: Akcijos krito 10 proc. po to, kai bendrovė paskelbė per ketvirtį DI plėtrai išleidusi rekordinę 37,5 mlrd. USD sumą. Rinkai kyla klausimas: kada šios investicijos atsipirks?

„Meta“: Priešingai nei „Microsoft“, Markono Zuckerbergo įmonė sulaukė palankumo, nes reklamos verslas generuoja pakankamai grynųjų, kad padengtų net milžiniškas išlaidas.

Kriptovaliutos: Bitkoinas smuko žemiau 80 tūkst. USD ribos, o per parą buvo likviduota pozicijų už beveik 800 mln. USD.

Ką stebėti investuotojui?

Euforiją keičia pragmatizmas. Įmonės, kurios tik didina išlaidas be aiškaus pelno kelio, yra baudžiamos kainos kritimu.

Investuotojams dabar svarbiausia ne bandyti „pagauti“ kiekvieną pakilimo bangą, o suprasti, kokią realią vertę generuoja jų pasirinktos bendrovės.

Šaltinis: Emilis Abramavičius / „Aš investuoju“