Pristatydami pokyčius, įsigaliosiančius jau nuo kitų metų pradžios, Vyriausybės atstovai tikino, kad nuo šiol Lietuvoje gyvenimas tik gerės. Pasiklausius jų prognozių, galima beveik patikėti. Esą mažės darbo jėgos mokesčiai ir gaunantiems vidutines pajamas asmenims atlyginimas į rankas vidutiniškai augs apie 55 eurus. Netgi tikimasi, kad mokinių pasiekimų skirtumai tarp regionų ir didmiesčių sumažės 50 proc., patyčių lygis kris ketvirtadaliu, ilgainiui apie 1,5 karto padidės atlyginimai baigusiems geresnes mokyklas ir įgijusiems aukštąjį išsilavinimą. Taip pat bus vykdomas Vyriausybės pažadas kelti mokytojo profesijos prestižą, jau kitais metais vidutinė mokytojo alga sieks tūkstantį eurų. Taip pat 16 proc. didės jaunų dėstytojų atlyginimai, augs doktorantų stipendijos. Ir tai tik dalis geresnio gyvenimo Lietuvoje vizijos.
- Ar su nauja šešių krypčių reforma pagaliau Lietuvoje gyventi bus geriau, kaip žadėjo politikai? - „Vakaro žinios“ paklausė ekonomisto, VU sociologijos politikos profesoriaus Romo LAZUTKOS.
- Kai kurie gudrūs ekonomistai sako, kad lietuviai dar niekada negyveno taip gerai, kaip dabar. Matome žmonijos technologinę pažangą, o tai ir rodo gerėjantį gyvenimą. Bet tai ne Vyriausybės nuopelnai. Jos nuopelnas nebent tai, kad karo kam nors nepaskelbė.
Pastaraisiais metais auganti ekonomika valstybės pajamas padidina maždaug 600-700 mln. eurų per metus. Tačiau pristatyta reforma numato mažėjančias valstybės pajamas ne dėl infliacijos, o dėl numatytų pakeitimų. 2 proc. mažėja „Sodros“ įmoka, o tai yra maždaug 230 mln. eurų per metus. Taip pat padidinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), o tai taip pat reiškia mažesnes valstybės pajamas. Tokiu būdu žmonės tiesiog paperkami. Jų rankose liks daugiau pinigų, nes mokesčių jie mokės mažiau. Bet iš tiesų tai pasiruošimas artėjantiems rinkimams.
- Viešai minėjote, kad didesnių pensijų laukiantys piliečiai vėl liko „išdurti“, nes mažinamos įmokos „Sodrai“?
- Prastas pasiūlymas - sumažinti įmokas. Anksčiau buvo kaltinama, kad „Sodra“ bankrutuos, nes išmoka daugiau nei surenka. Tačiau jau kurį laiką padėtis sutvarkyta. Tokią situaciją ir reikėtų išsaugoti. Tačiau politikams „panieštėjo nagus“ sumažinti įmoką 2 proc. Tai reiškia, kad bus surenkama mažiau pinigų. Nors dabar, augant algoms, didėja ir „Sodros“ įmokų surinkimas. Tačiau ilgai taip nebus, kad algos kasmet kiltų 8 proc. Kai augimas sumažės, o pensijas vis tiek reikės indeksuoti, „Sodroje“ vėl bus deficitas. Ir vėl teks bėgti skolintis.
Blogiausia, kad krizės metu taip jau buvo ir tai turėjo būti gera pamoka. Reikėjo net karpyti pensijas. O politikai buvo kaltinami, kad paliko tuščius valstybės aruodus. Dabar užuot kaupę „Sodros“ rezervą, po skaudžios pamokos, sumažiname įmokas.
Tai ateityje lems mažesnes pensijas. Tai klaidingas sprendimas. Netgi kvepiantis populizmu. Politikai parodo, kad jiems nesvarbu, kas bus valstybėje, kai baigsis jų kadencija. Neva tegul kitas premjeras karpo išmokas.
Bet tai nepriimtina. Manau, prisimenant, kokia skaudi buvo ši pamoka, visuomenė turėtų sukilti ir neleisti politikams liesti „Sodros“ įmokų. O jei surinktas rezervas jau per didelis, reikia didinti pensijas. Bet mažinamos įmokos, sakant, kad gyventojai gali mokėti į privačius pensijų fondus. Tai valdžios pataikavimas arba žaidimas antpirščiais. Jis primena pavyzdį, kaip buvo sužaista su vaiko pinigais, sumažinant realius dirbančiųjų tėvų atlyginimus. Tikiu, kad ir nauja reforma kai kuriems žmonėms įtarimų nesukels, nes jie išgirs tik tą faktą, kad kils atlyginimai.
- Vyriausybė pavojų kelia valstybės biudžetui, kad surinktų daugiau rinkėjų balsų?
- Žmonės greitai pajunta, kai pakyla jų alga, nes sumažėja mokesčiai, tačiau ne taip greitai ir aiškiai jie pastebi, kad gydytojai emigruoja dėl mažesnių atlyginimų. Reikia suprasti, kad žmonės gaus daugiau pinigų, tačiau ir mokėti tam tikrose srityse jie turės daugiau. Nes ir toliau skurs medicina, tėvai vaikams bus priversti samdyti privačius korepetitorius, nes kris švietimo sistemos kokybė. Žmonės bus priversti dažniau mokėti iš savo kišenės už tai, ką turėtų finansuoti valstybė. Taip sukuriama situacija, kai algos pakyla, tačiau vėliau žmonės pastebi, kaip kyla kainos, prastėja paslaugų kokybė. Jiems tenka laukti eilėse, duoti kyšius, kad gautų kokybiškas paslaugas.
- Vyriausybė žada, kad įgyvendinus reformą, jaunųjų mokslininkų atlyginimai kils 16 proc., medikų - 20 proc., vidutiniškai apie 23 eurus kils pensijos. Iš kokių pinigų, jeigu mažinamas biudžeto surinkimas?
- Reikia prisiminti, kad dešimt metų mokslininkų atlyginimai visai nebuvo didinami. Šiais metais pažada 16 proc., o po to dar 8 metus gali vėl nedidinti. Panašiai ir su medikais. Jų algos taip atsilieka nuo algų Vakaruose, kad reikalinga ilgalaikė perspektyva. Džiugu girdėti, kad medikai, išgirdę pažadus didinti algas, atsivertė mokesčių reformą ir susirūpino, jog nesurenkant mokesčių, jų algų didinimo pažado įgyvendinti nėra kaip. O eilėje dar laukia pedagogai, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai, gaisrininkai...
- Po dar vienos naujovės - bazinės pensijos dydžio perkėlimo į valstybės biudžetą - ir pensininkai bus priversti prašinėti valdžios malonės?
- Bus taip, kaip buvo iki šiol - kuri iš šių grupių garsiausiai rėkia ar pagrasina streiku, tai ir mesteli keliolika procentų. Po kelerių metų, pradėjus šaukti kitai grupei, - mesteli ir jai. Nors politikai turėtų sąžiningai pasakyti, kad padidinus atlyginimus, pavyzdžiui, medikams, negalės didinti bazinės pensijos. Lietuvoje jau dabar kas trečias pensininkas skursta. Lietuvos atveju - saugiau bazinę pensijos dalį laikyti „Sodroje“. Nes dalis iš „Sodros“ visada bus garantuoti pinigai, o bazinė pensija - kaip Dievas duos. Šiuo atveju - finansų ministras.
- Pažėrėte nemažai kritikos Vyriausybei, nors metus dirbote socialinių reikalų ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėju. Tada nebuvote išgirstas?
- Aš vis bandžiau priminti, kad yra rinkimų pažadai ir įsipareigojimai, bet einant laikui nieko nebuvo daroma. Todėl ir išėjau. Tada buvau nusivylęs, kad nepradedamos žadėtos reformos. Tačiau pamatęs tai, kas dabar paskelbta, dėl savo sprendimo nesigailiu. Jei būčiau pasilikęs, dabar būtų gėda prieš žmones.
***
Svarbiausi mokesčių ir pensijų reformos pokyčiai
* Darbuotojas mokės pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos soc. draudimo įmokas (18,5 proc.), darbdavys - nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų soc. draudimo įmokas (1,47 proc.). Gyventojų pajamų mokesčio tarifas - 21 proc. Darbo užmokestis į rankas padidės 1,289 karto.
* Įvedamos „Sodros“ įmokų lubos: 2019 m. - 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus, 2020 m. - 84 VDU per metus, nuo 2021 m. - 60 VDU per metus.
* Keičiama pensijų kaupimo schema 2+2+2 į schemą 3+1,5 (iš ,,Sodros“ nepervedama nieko, 3 proc. moka pats asmuo, o 1,5 proc. padidėjusio vidutinio darbo užmokesčio priemoka mokama iš valstybės). 1,55 proc. mažinama įmoka ,,Sodrai“, todėl kaupiantiems pagal schemą 2+2+2, perėjimas į naują schemą neturės jokio poveikio, o nekaupiantiems pensijų fonduose ar kaupiantiems tik 2 proc., reikės skirti 1,45 proc. nuo savo darbo užmokesčio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą