Į darbą nors pėsčiomis eik

Į darbą nors pėsčiomis eik

Lietuvos darbo biržos duomenimis, priklausomai nuo vietovės, galimai 25-45 proc. asmenų nepriima darbo pasiūlymų dėl susisiekimo problemų. Tai ypač aktualu rajonuose, mažuose miesteliuose ir kaimo gyvenvietėse.

Darbas per toli

Darbo ieškantys asmenys atsisako darbo pasiūlymų, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, automobilio, o autobusai iš kai kurių kaimų važiuoja du tris kartus per savaitę, - akcentuoja Lietuvos darbo birža. Pasak jos atstovės Mildos Jankauskienės, dažnai autobusų grafikas nėra pritaikytas prie įmonių darbo laiko grafiko, ypač pamaininio darbo. Ji informavo, jog susisiekimo problemą, kaip atsisakymą priimti darbo pasiūlymą, pamini gana dažnas Vilniaus teritorinės darbo biržos klientas, maždaug vienas ir dešimties. Dažniausiai tai yra nutolusių visos Vilniaus apskrities rajonų klientai. Jiems dėl riboto susisiekimo sudėtinga atvykti dirbti į rajonų centrus ar didesnius miestus, pavyzdžiui, Elektrėnus, Vievį, Šalčininkus.

„Yra ir kitokių situacijų: pavyzdžiui, Širvintų, Švenčionių, Elektrėnų, Ukmergės klientai, kurie galėtų priimti darbo pasiūlymus ir atvykti dirbti į Vilnių, tačiau to padaryti negali taip pat dėl riboto susisiekimo. Dažniausiai tai yra kvalifikuoti ir išsilavinę rajonų gyventojai. Rečiausiai apie tokią problemą kalba Vilniaus miesto ir Trakų gyventojai“, - aiškino pašnekovė. Stebėsena rodo, kad kaime daug ilgalaikių bedarbių, vyresnių kaip 50 metų ir nedirbančių moterų, šiems žmonėms, akcentuoja Lietuvos darbo birža, mobilumo stoka yra viena didžiausių kliūčių užimtumui.

M.Jankauskienė pasakojo, jog Šiaulių regione Joniškio, Kuršėnų, Radviliškio, Kelmės rajonų darbo ieškantys žmonės dėl nuvykimo į darbą problemos beveik kas antras nepriima darbo pasiūlymo. Pavyzdžiui, Kelmės rajone apie 42 proc. (920) bedarbių dėl susisiekimo problemų atsisako darbo pasiūlymo. Daugelis atokiose kaimo vietovėse gyvenančių klientų neturi automobilio, nevažiuoja autobusai, maršrutų skaičius vis mažėja, o bilietų kainos auga.

Visi turi automobilius

Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis, paklaustas, ar jam žinoma bedarbių susisiekimo problema, tikino beveik nežinąs šeimos, kuri neturėtų automobilio. „Įdomu padaryti tyrimą, ar bedarbiai turi automobilius, beveik visi juos turės. Taip, autobusų maršrutų mažėja, beveik visi likę maršrutai yra nuostolingi, jeigu per mėnesį važiuoja maršrutas 40 km, ir juo važiuoja 3-5 žmonės, įsivaizduokite, kokie nuostoliai. Mūsų autobusų parkas laikosi iš esmės dėl mokinių pavėžėjimo, nors čia irgi savivaldybės pinigėliai“, - sakė meras ir pridūrė, jog yra žmonių, stovinčių darbo biržoje, tačiau jų ūkiai įforminti senelių, vyrų, žmonų vardu, o būti oficialiu bedarbiu apsimoka dėl socialinio draudimo ir medicininių paslaugų.

Nėra kuo grįžti

M.Jankauskienės teigimu, Marijampolės regionui irgi būdingos tendencijos mažinti rajoninių maršrutų skaičių. Jei žmogus gyvena toliau nei 10 km nuo miesto, dažniausiai atsisakymą dirbti jis jau motyvuoja susisiekimo problemomis. „Neturint automobilio, viešuoju transportu atvykti į rajono centrą ar į darbo vietą sudėtinga. Į kai kurias gyvenvietes autobusai atvažiuoja vieną kartą per savaitę, ryte gali pasiekti darbo vietą, o po darbo nebėra su kuo grįžti. Ši problema ypač opi Kybartų, Kazlų Rūdos, Bartninkų, Gražiškių, Vištyčio ir Pajevonio bei kitų tolimesnių rajonų nedirbantiems gyventojams“, - aiškino pašnekovė. Nuvykimo į darbą problemos aktualios ir Telšių regionui, ypač nutolusiose seniūnijose. Kai kurie didieji darbdaviai organizuoja atvežimą, tačiau tik pavienės įmonės ir dažniausiai tik dirbantiems pagal pamaininį grafiką.

Tauragės regione susisiekimo klausimas iškilo analizuojant ilgalaikio nedarbo priežastis. Skaudvilės ir Batakių seniūnijos dar 2016 metais buvo didžiausio nedarbo seniūnijos, tačiau, perplanavus maršrutus, padidėjo darbo ieškančių žmonių įsidarbinimo galimybės.

Trūksta keleivių

Geresnė nei vietinio yra tolimojo susisiekimo maršrutų situacija. Pasak Lietuvos transporto saugos administracijos atstovo Irmanto Kuzo, per pastaruosius trejus metus tolimojo susisiekimo maršrutų sumažėjo tik 1 proc. (t.y. 4 maršrutais iš 367). „Atitinkamose vietovėse mažėja gyventojų srautas, tai lemia mažesnį keleivių skaičių, kai kurie maršrutai tampa nuostolingi. Valstybės tolimojo susisiekimo maršrutai nedotuojami“, - kalbėjo I.Kuzas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder