Vasario mėnesiui perkamas biokuras, lyginant su sausiu, pabrango 1,5 proc., nepriklausomų gamintojų kaina šoktelėjo 1,9 proc., gamtinės dujos atpigo 1,9 proc., o AB „Klaipėdos energija“ sąnaudos (pastovioji dedamoji) nedidėjo.
Kaip skelbia Valstybinė kainų reguliavimo taryba (VERT) ir energetikos ekspertai, šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos.
Uostamiestyje nepriklausomi gamintojai patiekia apie 70 procentų šilumos, kurią AB „Klaipėdos energija“ privalo supirkti. Jei superkama šiluma brangi – neišvengimai didėja ir galutinė šilumos kaina bendrovės klientams. Vasarį tik vienas iš šešių Klaipėdoje veikiančių nepriklausomų gamintojų nedidino miestui parduodamos šilumos kainos.
AB „Klaipėdos energija“ kuro balanse maždaug trečdalį sudaro gamtinės dujos, o du trečdalius – biokuras. Gamtinės dujos skaičiuojamąjį mėnesį nežymiai pigo, o biokuro kainos kilimas Lietuvoje nestoja ir yra dar viena iš šilumos brangimo priežasčių.
„Spalio mėnesį, kai pradėjome šildymo sezoną biokuras kainavo apie 135 eurų už toną naftos ekvivalento, o šią savaitę biokuro kaina biržoje pasiekė 186 eurų už tą patį kiekį. Kitaip sakant, pagrindinis mūsų kuras jau pabrango 27 proc.“, – skaičiais situaciją Iliustravo Vilius Buinevičius, AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius.
Lyginant su praėjusių metų vasariu šilumos kaina Klaipėdoje šiemet bus didesnė 0,15 cento už kilovatvalandę. O vertinant pastarųjų metų tendencijas, šiemetinis vasaris pagal šilumos kainos rodiklius išliks vienas iš pigesnių.
Ieškodama būdų dar labiau sumažinti šilumos kainą uostamiesčio gyventojams, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sausio mėnesį kreipėsi į VERT, prašydama valstybinio reguliatoriaus įvertinti ir peržiūrėti nepriklausomų gamintojų kainos nustatymo metodiką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą