Antradienį Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo taryboje pagrindinius strategijai numatytus uždavinius pristatė VšĮ "Klaipėda ID" direktorius Simas Simanauskas. Tikimasi, kad bus rasta svarių argumentų iki ateinančio Klaipėdos savivaldybės tarybos posėdžio.
Reikia finansavimo
"Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje numatyti 2 uždaviniai - išvystyti smulkiajam verslui palankią ekosistemą ir didinti Klaipėdos gebėjimą eksportuoti ir integruotis į tarptautinės vertės grandines.
Priemonių yra bent 15. "Klaipėda ID" dabar diskutuoja su Savivaldybe, kurias priemones būtų galima pradėti vykdyti kitais metais. Apskritai kalbame apie trejų metų periodą", - sakė S. Simanauskas.
Pasak jo, siūloma pradėti tinkamais kanalais platinti informaciją apie renginių programas, organizuoti renginių ciklą, įsteigti verslo vystymo akceleratorių, sukurti startuolių ir Savivaldybės bendradarbiavimo mechanizmą.
"Vyksta didelė diskusija, ar tų priemonių apskritai reikia, ar jos svarbios ir pagrindinės. Pradedant įgyvendinti Ekonominės plėtros strategiją, akivaizdu, kad lėšų poreikis išaugs. Bet Savivaldybės biudžete papildomas lėšų poreikis nėra numatytas, tad visos priemonės - su klaustuku", - akcentavo S. Simanauskas.
Jis paminėjo Kauno pavyzdį, kur ne vienerius metus vykdoma startuolių programa. S. Simanausko teigimu, laikinoji sostinė pradėjo nuo pinigų dalybų verslui - numatytos lėšos atitekdavo geriausioms verslo idėjoms.
"Tačiau rezultatas parodė, kad kasmet dalyvauja tie patys, vėl laimi ir išvyksta į Bahamas. Prieš dvejus metus Kaunas nusprendė to nebedaryti. Dabar programa pasikeitė - pusė jos susideda iš intensyvių mokymų su ekspertais, kaip idėją vystyti ir sustiprinti, išplėsti. Antroji dalis - tinklaveika. Buriama startuolių bendruomenė, daromi renginiai, kviečiami lektoriai iš užsienio ar Lietuvos.
Mes galvojame apie panašią programą. Galima sakyti, kad Klaipėdos startuolių bendruomenė neegzistuoja, yra tik užuomazgos. Jos stiprinimo tikrai labai reikia. Parengę analogišką pirkimą galėtume panašią programą suorganizuoti.
Geresnių rezultatų nei Kaune tikriausiai sunku tikėtis, nes ten jau egzistuoja bazė ir kultūra. O skirti mažiau pinigų negu Kaunas būtų lėšų švaistymas", - neabejojo S. Simanauskas.
Pasak Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos viceprezidento Aro Mileškos, ateityje būtų galima pagalvoti apie fondo steigimą, prie kurio prisidėti galėtų ir Klaipėdos savivaldybė. Jo manymu, taip būtų galima pritraukti rimtų investuotojų, kurie investuotų į pačias idėjas.
Galimybė įtraukti universitetą?
Tęsiant temą pavyzdžių pateikė Klaipėdos savivaldybės tarybos narys, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Vytis Radvila. Jis priminė užsienio praktiką, kur verslas puikiai bendradarbiauja su universitetais.
"Amerikos praktika - prie universiteto kuriasi akceleratoriai, į kuriuos investuoja fondai. Atsiranda mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Universitetai iš to uždirba daug pinigų, nes akceleruoja studentus, kurie studijuodami kuria produktą pasinaudodami universiteto baze ir infrastruktūra. Taip startuolis kapitalizuojasi. Galbūt reikėtų apsvarstyti Klaipėdos universiteto galimybę dalyvauti?" - Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių klausė V. Radvila.
Jo teigimu, teoriškai universitetas studentus turėtų išmokyti amato ir sukurti produktą, o padedamas verslo akceleratoriaus pats universitetas išmoktų daiktą komercializuoti.
"Mano nuomone, be švietimo įstaigų bendradarbiavimo galime būti pasmerkti. Jeigu norime perspektyvoje ugdyti ir startuolių kultūrą, ir komercializuoti mokslinius produktus, gebėti juos patentuoti, bendradarbiavimas būti privalo", - teigė V. Radvila.
Jo minčiai pritarė A. Mileška, kuris pridėjo, kad aukštosios mokyklos verslumas naudos atneštų ne tik miestui, bet ir pačiam universitetui.
"Kalbant apie technologijas, jų turime daug. Kalbant apie verslumą ir supratimą, kas tai yra, esame minuse. Taip yra todėl, jog vyrauja nuomonė, kad verslas yra blogis. Spausti aukštąsias mokyklas reikia bet kuriuo atveju. Be jų turėtume verstis per galvą ir svarstyti, iš kur pritraukti specialistų.
Verslumas svarbus pačiam universitetui, nes daugelis pasaulio universitetų gyvena iš patentų. Kad produktas būtų paruoštas ir atiduotas - tai jau verslo procesas. Klaipėdoje jis tikriausiai yra vienas silpniausių Lietuvoje. Vyksta kursai, mokymai, bet labai silpnai judame į priekį", - neslėpė A. Mileška.
Išklausęs gražias kolegų idėjas S. Simanauskas konstatavo liūdnesnę tikrovę - švietimo įstaigų ribotas galimybes. Jo manymu, greitu metu švietimo įstaigos vesti verslo idėjų į priekį veikiausiai nesugebėtų.
"Idėjos teisingos, bet mūsų švietimo įstaigų galimybės yra ribotos dėl požiūrio, finansų ir panašiai. Manau, kad švietimo įstaigas ir aukštąsias mokyklas reikia įtraukti, bet kad jos galės vesti tai į priekį trumpuoju periodu - nėra šansų.
Dar kai kūrėme strategiją švietimo įstaigoms, nuolatos akcentavome jų svarbą, bet atsako nesulaukėme. Jie kuria dalykus, bet sukurti daiktai nevirsta verslu. Jiems reikia komercializacijos. Akcentas yra, bet kiek tam yra pasiruošta - daug klausimų", - sakė S. Simanauskas.
REALYBĖ. Nors Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje užsibrėžta daug tikslų, kaip būtų galima padėti verslui, jiems įgyvendinti reikės daugiau pinigų nei numatyta.
Egidijaus JANKAUSKO asociatyvi nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą