Bendrovės "Švyturys-Utenos alus" pardavimų direktorė Aušra Vasiljevienė teigė, kad šiais metais beveik visų pasaulio šalių aludariai skaičiuoja nuostolius. Pavyzdžiui, Turkijoje praradimai siekia net apie 30 procentų. Išimtis - Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada, kur rinka paaugo maždaug 2-3 procentais.
"Švyturio-Utenos alaus" bei "Carlsberg" įmonių grupės Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas pabrėžė, kad stebint įvykius pasaulyje ir Lietuvoje buvo keliamas strateginis uždavinys išlaikyti turimą lietuviškos rinkos dalį - apie 40 procentų.
Labiausiai įmonių grupę paveikė sustabdyta prekyba baruose, kavinėse, restoranuose, tačiau net tokiomis sąlygomis, pasak R. Viršilo, pavyko išsaugoti eksportuojamos produkcijos kiekį.
Per vienuolika šių metų mėnesių pardavimo pajamos augo 2,1 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, ir pasiekė 159 mln. eurų. O gėrimų parduota panašiai kaip ir praėjusiais metais per tą patį laiką - apie 130,1 mln. litrų.
Didžiausiomis eksporto rinkomis R. Viršilas įvardijo Rusiją, Baltarusiją, Ganą, Jungtinę Karalystę, siekiama plėsti eksportą į Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją, dairomasi į Kinijos rinką.
"Kitiems metams prognozuojame net 50 procentų eksporto augimą. Kalbamės su dideliais prekybos tinklais Rusijoje ir Kinijoje", - su viltimi į 2021-uosius žvelgia "Švyturio-Utenos alaus" bei "Carlsberg" įmonių grupės Baltijos šalyse vadovas.
Daugiau alkoholio namuose
A. Vasiljevienės teigimu, Valstybinė mokesčių inspekcija dešimt šių metų mėnesių fiksavo augančius alkoholio pardavimus: alaus pardavimai padidėjo 2,4 procento, vyno - 12 proc., stipriųjų alkoholinių gėrimų - 14 procentų.
Teigiama, kad atsilaikyti alaus gamintojams padėjo kelios priežastys: Lietuvoje viešojo maitinimo įstaigose parduodama iki 10 procentų viso pagaminamo alaus, o Europoje ir pasaulyje vidurkis yra apie 30 procentų.
"Vien šis dydis rodo, kodėl kitos šalys nepajėgė kompensuoti tokių didelių praradimų. Kita priežastis - turizmas, nes nuostoliai turistinėse šalyse žymiai didesni. Trečia priežastis - stipriai išaugęs vartojimas mažmeninėje rinkoje.
Neabejotinai svarbus aspektas, kad iš barų žmonės perkėlė vartojimą į namus, paklausesnė fasuota produkcija.
A. Vasiljevienės teigimu, alaus vartojimą išaugino tai, kad nebuvo galimybės išvykti į užsienį, žmonės turėjo daugiau laisvo laiko, tačiau mažiau alternatyvų, kaip jį išnaudoti, į Lietuvą grįžo ir dalis užsienyje dirbančių lietuvių, kurie prisidėjo prie vartojimo namuose.
"Užsienyje jau paplito naujas terminas "homebody" - "namų žmogus", vartojamas kalbant apie ekonomikos ir vartojimo įpročių pokyčius", - sakė A. Vasiljevienė.

Aušra VASILJEVIENĖ, UAB "Švyturys-Utenos alus" pardavimų direktorė
Vienas tokių pasikeitimų - žmonės į pirkinių krepšelius dėjosi daugiau iškart po keletą supakuotų alaus skardinių. Taip pat karantinas pakeitė apsipirkimo įpročius renkantis parduotuvę - dažniau žmonės pirkti gėrimų eidavo į mažas parduotuvėles prie namų, vengdami didžiųjų prekybos centrų. Po karantino nemaža dalis lietuvių išlaikė šį įprotį.
Nauji apribojimai - naujos grėsmės
Nuo lapkričio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo nauji apribojimai aludariams - nebegalima prekiauti į PET tarą išpilstytu stipresniu nei 6 laipsnių alumi.
Apskritai, pasak A. Vasiljevienės, plastikinė tara alui tampa vis mažiau populiari - šiemet tokios taros pardavimai nukrito iki 40 proc. dar net neįsigaliojus jokiems apribojimams.
Tačiau dabar jau matomi pirmieji naujojo draudimo rezultatai.
Pasak R. Viršilo, pardavimų duomenys rodo, kad stiprų alų PET buteliuose pirkdavę lietuviai ima žvalgytis kitur - į stipresnį alkoholį.
"Galime prognozuoti, kad apie 30 procentų stipraus alaus vartotojų rinksis kitas alkoholio rūšis, nebepirks alaus, 40 proc. jų pasirinks silpnesnį, ekonominį, alų, o likusieji - 6 laipsnių tradicinį alų", - įžvalgomis dalijosi R. Viršilas.
Taip pat jis prognozavo, kad kitais metais šalies alaus rinka gali trauktis net iki 8 procentų. Ryškesnes tendencijas tikimasi pamatyti per artimiausius tris mėnesius, kai nusistovės nauji vartotojų įpročiai.
Rašyti komentarą