Lietuviai išradėjai Vytautas, Paulius ir Vilius Freigofai, patentavę medžiagas ir technologijas šiukšlių šalintuvams ir ventiliacijos kanalams valyti, netrukus gaus daugiafunkcio įrenginio patentą. Iš tiksinčiomis bombomis vadinamų namų ertmių degūs riebalai, dulkės ir parazitai bus valomi dar niekur pasaulyje nenaudojamu būdu.
Paklaustas, kodėl ventiliacijos ir šiukšlių šalinimo kanalus vadina uždelsto veikimo bombomis, UAB „Freiga ir partneriai“ vadovas V. Freigofas Eltai priminė šešias gyvybes nusinešusį padegimą sostinės Žirmūnų mikrorajone. Kaip parodė atliktas tyrimas, ugnis žaibiškai išplito riebalais ir dulkėmis apsinešusiais ventiliacijos kanalais.
Kaip patvirtino parazitologė Daiva Veitienė, nevalytuose šiukšlių šalintuvuose randama žmogui patogeniškų parazitų kiaušinėlių.
„Mūsų turimais duomenimis, minėta įmonė vienintelė atlieka parazitologinius patikrinimus prieš daugiabučių šiukšlių šalintuvų valymus ir po jų. Per gana ilgą laikotarpį jų užsakymu atlikome apie 1700 tyrimų: apie 1300-1400 mėginių ėmėme po šiukšlių šalintuvų valymo ir apie 300 mėginių prieš valymą. Tiesiog įstaigos vadovas norėjo sužinoti, ko žmogui pavojingo juose randama“, - Eltai sakė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Parazitologinių tyrimų poskyrio parazitologijos specialistė D. Veitienė.
Prieš valymą atlikti tyrimai parodė, kad 30 proc. šiukšlių šalintuvų buvo su gyvybe - rasta kandžių ir jų lervų, įvairių nariuotakojų, vabzdžių ir vabalų, dulkių ir dirvožemio erkių, kirmėlių, kurių specialistai negalėjo identifikuoti, taip pat askaridžių kiaušinėlių, toksokartų, spalinių kiaušinėlių.
„Iš tų 30 proc. mėginių, užterštų biologine gyvybe, 4 proc. buvo su žmogui patogeniškais helmintų kiaušinėliais. Sakyčiau, tai pakankamai daug“, - atkreipė dėmesį D. Veitienė.
Periodiškai valyti šiukšlių šalintuvus ir ventiliacijos angas nereikalaujama. Tai palikta pačių gyventojų spendimui. Tačiau parazitologė D. Veitienė laikytųsi nuomonės, kad jei yra potencialus taršos šaltinis, visiems vienodai turi būti privalu periodiškai tuo pasirūpinti, kad ir iš namo administratoriaus ar bendrijose kaupiamų lėšų.
Tobulinti šiukšlių šalintuvų bei ventiliacijos kanalų valymo ir dezinfekcijos medžiagas Freigofai pradėjo įsigaliojus reikalavimams nenaudoti žmogui kenksmingų medžiagų. Kitokių tuo metu nebuvo.
„Visų pirma 2000-aisiais pradėjome užsakinėti taršos tyrimus. Reikėjo rasti medžiagas, kurias geriausiai naudoti. Kurdami jas bendradarbiavome su suomiais, šveicarais, nes lietuviai jas gaminti atsisakė. Dabar medžiagos, naudojamos šiukšlių šalintuvams ir vėdinimo kanalams valyti, ES gaminamos tik Suomijoje ir Šveicarijoje“, - sakė įmonės „Freiga ir partneriai“ vadovas V. Freigofas.
Lietuvių patentuotos medžiagos ir jų naudojimo technologija išsiskiria draugiškumu aplinkai. „Negaliu vardyti konkrečių, bet jų skilimo produktas - vanduo, deguonis ir polisacharidai (druskos)“, - sakė inžinierius chemikas.
Nevalytų šiukšlių šalintuvų neįmanoma ignoruoti, nes jų taršą žmonės jaučia, mato, užuodžia. Bet tiksinčia bomba V. Freigofas vadino vėdinimo kanalus.
„Atsimenate atvejį 2007 metais, kai kilo gyvybių pareikalavęs gaisras Vilniuje, Žirmūnų 93 name. Tai buvo tyčinis padegimas, ugnis išplito per kelis aukštus. Žuvo 6 žmonės. Po to ugniagesiai atliko tyrimus ir taip atsitiko, kad mes vieninteliai turėjome 30 metrų zondą ir naudodami jį žiūrėjome, kas darosi to namo vėdinimo kanaluose. Jie buvo sudegę, vadinasi, ugnis išplito per vėdinimo kanalus. Žmonės žuvo dėl to, kad laiku nebuvo atlikti vėdinimo kanalų valymo darbai - juose kaupiasi riebalai ir dulkės, kurios, jeigu užsidega, užgesinti be galo sunku“, - komentavo V. Freigofas.
Po šios nelaimės statybų techniniame reglamente buvo numatyti privalomieji reikalavimai kanalų valymo darbus atlikti kartą per metus.
„Dabar reglamentas pakoreguotas ir privalomųjų vėdinimo kanalų darbų nelikę. Dėl galimo pavojaus gyventojams kreipėmės į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą (ULAC), jau kelerius metus kreipiuosi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kad būtų papildytos mikroklimato higienos normos, bet atsakymas - nebus to daroma. Kadangi nėra teisinio dokumento, kuriame aiškiai aprašyta, kokiu periodiškumu ir kokiomis medžiagomis reikėtų atlikti valymo, dezinfekavimo darbus, Aplinkos ministerija į statybos reglamentą reikalavimo neįtraukia“, - sakė V. Freigofas, pridurdamas, kad paskutinis mikroklimato Higienos normatyvas Lietuvoje patvirtintas 1992 metais, taigi šiandien mes gyvename XXI amžiuje, o normatyvas užmigo praėjusiame.
Nevalyti vėdinimo kanalai pavojingi ne tik dėl gaisrų. „Valydami juos randame paukščių gaišenų, lizdų, statybinių užsikimšimų. Kvėpuodamas žmogus išskiria anglies dioksido, ir jei nėra normalios traukos, didėja jo koncentracija patalpoje. Juolab labai daug namų su dujinėmis viryklėmis, o dujų degimo produktas taip pat yra CO2“, - sakė V. Freigofas.
Daugiabučiuose namuose vėdinimo kanalai sueina į centrinį magistralinį vėdinimo kanalą, ir jeigu jie nevalomi, gali tapti užkrečiamų ligų ir gaisrų plitimo priežastimi.
„Dabar žmonės nori pirkti kuo galingesnius gartraukius. Į ventiliaciją paduodamas ištraukiamas oras nespėja išeiti per centrinį ventiliacijos kanalą, ir gaunasi taip, kad oras išpučiamas pas kaimynus. Kalbant apie infekcijos sukėlėjus, taip jie labai lengvai galėtų pasiekti kitus butus. Legionelės, kurios prieš kelerius metus Vilniuje pražudė du žmones, dauginasi vandenyje, bet jų pilna vėdinimo-kondicionavimo sistemose. Dėl minėtų legioneliozės aukų buvome iškviesti atlikti dezinfekciją, bet tai turi būti daroma ne po nelaimių, o nuolat“, - įsitikinęs išradėjas.
Labai baisiais V. Freigofas vadino virtuvių ir vonių ventiliacinius kanalus. Ypač virtuvių.
„Svarbu ne tik suskaldyti riebalines apnašas, kad būtų nedegūs vėdinimo kanalai. Svarbiausia mūsų užduotis - atrasti ir naudoti nekenksmingus gyventojams, gyvūnams preparatus. Be ekologiškumo, jie turi būti veiksmingi. Todėl ir užsakinėjome tyrimus Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje - norėjome kontroliuoti savo darbą“, - sakė V. Freigofas.
Lietuvą jis vadino pažangia šioje srityje. „Iš mūsų pavyzdį ėmė kitos šalys, stebėjo, ką esame sukūrę ir kur link judame toliau. Mūsų atrastą šiukšlių šalintuvų ir ventiliacijos angų valymo būdą ir medžiagas pirmoji pradėjo kopijuoti Vengrija, paskui Latvija, Estija, Suomija, Lenkija. Dabar labai susidomėjusi ir visą teisinę bazę pasiruošusi Baltarusija“, - vardijo V. Freigofas.
Užpatentuotas technologijas šalims buvo leista naudoti laisvai, išskyrus paskutinį naujausios multifunkcės įrangos patentą ir valymo be biocidų metodo patentą, kuriam yra užsakovas.
„Technologijos žengia į priekį, todėl mes dabar pradėjome naują šiukšlių kanalų ir ventiliacijos angų valymo būdą - sterilizaciją nuplikant aukštos temperatūros vandens garais. Dėl šios aparatūros „mušasi“ suomiai, čekai. Baltarusiai net nori įrangos gamyklą pas save statyti“, - rodydamas brėžinius sakė inžinierius chemikas, dirbantis drauge su sūnumis. Vilius Freigofas, kaip ir jis, yra inžinierius chemikas, Paulius Freigofas - teisininkas.
Pasak išradėjo, viskas prasidėjo nuo to, kad gyveno daugiabutyje ir panosėje buvo šiukšlių šalintuvas, kuris labai smirdėjo.
„Iš pradžių jų valymui naudojome dezinfekantus, kurie šiandien būtų draudžiami. Bet nieko kito nebuvo ir sutarę su kaimynais šiukšliolaidį valėme jomis. Įsigaliojus ES naujoms direktyvoms dėl biocidų panaudojimo, pradėjome ieškoti pakaitalų, nes atitinkančių reikalavimus nebuvo. Taip atsirado suomių, šveicarų įmonė, kuri tuos biocidus pagamino. Labai gaila, kad Lietuvos chemijos pramonės atstovai, švelniai tariant, išspyrė mus pro duris, nors dabar tie produktai naudojami net paukščių gripo profilaktikai, perkami ne tik Europoje, bet ir Kinijoje. Suomiai, šveicarai net geriamą vandenį dezinfekuoja mūsų pasiūlytomis medžiagomis. Taigi paklausa - didžiulė ir Lietuva šiuo atveju labai stipriai pralošė“, - sakė V. Freigofas.
Pirmasis patentas „Šiukšlių šalinimo vamzdžių bei ventiliacijos šachtų valymo, dezinfekavimo bei biologinio apdorojimo būdas“ gautas 2004 metais. Kaip juokauja V. Freigofas, jį galima išmesti, nes vėliau patentuoti modernesni būdai.
Paskutinis patentas, kurio ekspertizė iš Miuncheno jau gauta - Freigofų sugalvotas multifunkcis įrenginys, kuris vienu metu valo, susiurbia, ištraukia teršalus ir tuo pačiu dezinfekuoja ertmes. Visas šis procesas matomas ekrane, tad patogus kontroliuoti.
„Naudodami skirtingas šio prietaiso galvutes vienu metu galėsime atlikti sterilizavimą ir ozonavimą. Šio patento laukia suomiai. Greičiausiai jis bus komercinis. Įvardyti sumos negaliu, bet esu tikras, kad užteks ne tik man ir mano vaikams. Dirbom trise. Visų patentų autoriai - mano sūnūs ir aš. Jie turi labai gerų idėjų, nes daugiau laipioja ant stogų, dirba su šiukšlių šalintuvais ir iš praktikos mato, ko reikia, ką būtina patobulinti. Netgi žmona prie atradimo prisidėjo pasiūlydama unikalų mazgo sprendimą. Iš pradžių manėme, kad tai utopija, bet pasiteisino“, - sakė V. Freigofas.
Naujausias jo ir sūnų projektas, išradimas prie kuriuo dirba Freigofai - bangolaužis, bangų energiją paversiantis į elektros energiją ir apsaugosiantis krantus nuo smėlio nuplovimo.
„Mūsų patento patikėtinis Vytautas Guobys, išnagrinėjęs begales pasaulyje pasiūlytų sprendimų, mums pareiškė, kad nieko panašaus ir paprastesnio už mūsų pasiūlytą dar nėra matęs. Manau, po dvejų metų šį darbą pristatysime visam pasauliui, o Lietuvai - visų pirma, kad išsaugotume savo kopas. Užaugau Palangoje ir noriu jai atiduoti duoklę. Bet apie tai bus galima kalbėti po metų“, - Eltai sakė V. Freigofas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą