Dėl vieno įstatymo į Latviją plūste plūsta rusai

Šią vasarą sukanka penkeri metai, kai į Latviją investavę užsieniečiai ne iš Europos Sąjungos (ES) bei NATO šalių gali gauti leidimą apsigyventi Latvijoje. Priimant tokį įstatymą, buvo tikėtasi, kad į Latviją bus pritraukta turtingų ir veiklių užsienio piliečių, tačiau daugelis jų nuėjo lengviausiu keliu: užuot investavę į šalies ekonomiką, jie Latvijoje ėmė pirkti nekilnojamąjį turtą. LRT Radijo bendradarbio Arūno Vaikučio teigimu, aktyviausi tokio nekilnojamojo turto pirkėjai yra būtent Rusijos piliečiai.

„Labiausiai nerimaujama dėl į Latviją tikrai plūste plūstančių Rusijos piliečių, nes būtent jie pirmauja, įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Todėl dešinieji net siūlo laikinai sustabdyti šio įstatymo galiojimą ir, labai gerai išdiskutavus, viską apsvarsčius, priimti galbūt naują įstatymo redakciją, kur galėtų būti gerokai griežčiau vertinamos Rusijos investicijos“, – interviu LRT Radijo laidoje „Ryto garsai“ sako A. Vaikutis.

Užsieniečiai sugeba apeiti įstatymą

Pasak jo, jau penkmetį galiojančio įstatymo esmė yra tokia: norintys Latvijoje apsigyventi penkerių metų laikotarpiu užsieniečiai investuoja 250 tūkst. eurų į įvairias sritis: pramonės įmones, akcines bendroves, taip pat – nekilnojamąjį turtą.

„Tada išduodamas leidimas legaliai gyventi šalyje. Na, o ko siekta ir ko tikėtasi, priimant tokį sprendimą? Tiesiog manyta, kad užsieniečiai į Latvijos ekonomiką investuos tikrai nemažas pinigų sumas, tačiau per penkerius metus, kiek galioja šis įstatymas, realių investicijų į šalies ekonomiką būta labai nedaug“, – teigia A. Vaikutis.

LRT Radijo bendradarbio teigimu, daugelis užsieniečių nuėjo lengviausiu keliu – tiesiog pirko nekilnojamąjį turtą, o aktyviausi užsieniečiai buvo Rusijos piliečiai.

„Jie perka daugiausiai nekilnojamojo turto Latvijoje. Na, ir netgi neabejojama, kad tas nekilnojamasis turtas žmonėms, kurie perka jį, šiaip nėra reikalingas. Manoma, kad nekilnojamasis turtas Latvijoje yra perkamas dėl vienos priežasties – kad jį įsigiję užsieniečiai galėtų laisvai važinėti po visą ES“, – dėsto A. Vaikutis.

Anot jo, įstatymas susilaukia nemažai kritikos dėl to, kad investicijų į kitas sritis, pavyzdžiui, į bankus, pramonės įmones – labai nedaug.

„Jei šiais metais į nekilnojamojo  turto rinką investavo jau 47 žmonės, tai, tarkime, į bankų sektorių – tik 2, į pramonės įmones – tik 12 žmonių. Taigi vis dėlto pirmauja nekilnojamojo turto įsigijimas. Manoma, kad užsieniečiai tiesiog sugeba apeiti įstatymą ir nueiti lengviausiu keliu, įsigydami tik nekilnojamojo turto“, – aiškina LRT Radijo bendradarbis.

Pasigirsta siūlymų keisti įstatymą. A. Vaikučio teigimu, ypač dažnai jų pateikia dešinieji radikalai. Pastarųjų manymu, įstatymo reikia apskritai atsisakyti arba jį sugriežtinti.

„Labiausiai nerimaujama dėl į Latviją tikrai plūste plūstančių Rusijos piliečių, nes būtent jie pirmauja, įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Todėl dešinieji net siūlo laikinai sustabdyti šio įstatymo galiojimą ir, labai gerai išdiskutavus, viską apsvarsčius, priimti galbūt naują įstatymo redakciją, kur galėtų būti gerokai griežčiau vertinamos Rusijos investicijos“, – sako A. Vaikutis.

Jis priduria, kad taip pat kalbama, jog galbūt draudimas Rusijos piliečiams laisvai įsigyti nekilnojamojo turto Latvijoje galėtų tapti savotiška dalimi ES sankcijų Rusijai dėl pastarųjų įvykių Ukrainoje.