Briuselyje dėl finansinės pagalbos Kiprui susitarė eurozonos lyderiai – suma 7 milijardais mažesnė, nei iš pradžių prašė šalis. Gelbėjimo paketo lėšos daugiausia bus naudojamos finansuoti nuo krizės nukentėjusiems šalies bankams.
Naujojo pagalbos paketo sąlygos itin skiriasi nuo visų ankstesnių – šalis ne tik turės sumažinti bankininkystės sektorių ir padidinti mokesčius – Kipro bankų indėlininkai, kurių beveik pusė yra šioje šalyje negyvenantys Rusijos piliečiai, turės sumokėti 10 procentų savo indėlių sumos, jei banke laiko daugiau kaip 100 tūkstančių eurų, ir 6,5 procento, jei mažiau.
Siekiama surinkti beveik 6 milijardų eurų papildomų pajamų.
„Kipro bankininkystės sektorius yra toks didelis, kad mes turime sudaryti labai tikslią programą – manome, kad bus teisinga, jei našta pasidalys ir indėlininkai“, – sako Eurogrupės pirmininkas Jeroenas Dijsselbloemas
Kipre bankų klientai, pasipiktinę sprendimu, išsirikiavo prie bankomatų. Vis dėlto valdžia jau ėmėsi priemonių – bankų indėlių apmokestinimas įsigalios antradienį, apriboti elektroniniai pinigų pervedimai.
„Jei turėčiau pasiėmęs paskolą ir šalia šiek tiek santaupų, vyriausybei protingiau būtų sumažinti mano paskolą, o ne imti iš santaupų“, – mano žurnalistų kalbintas Kipro gyventojas.
Manoma, kad prie finansinės pagalbos Kiprui taip pat prisidės Rusija ir Tarptautinis Valiutos Fondas. Kipras yra jau penktoji eurozonos valstybė, kuriai suteikta finansinė parama nuo to laiko, kai prieš beveik trejus metus eurozonoje prasidėjo finansinė krizė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą