Tyrimas: atotrūkis tarp neturtingų ir turtingų euro zonos šalių didėja

Nors gerovės lygio atotrūkis tarp Šiaurės Europos šalių, tokių kaip Nyderlandai, ir pietinių šalių, tokių kaip Portugalija, jau seniai tapo būdingu ES bruožu, tyrimas, kurį atliko Vokietijos bendrovės "Flossbach von Storch" padalinys, rodo, kad jis vis labiau plečiasi.

Remdamiesi prekių krepšeliu, kurį sudaro nekilnojamasis turtas, akcijos, meno kūriniai ir brangūs vynai, tyrėjai priėjo prie išvados, kad gerovės lygis Vokietijoje ir Austrijoje iki 2015 m. pabaigos, lyginant su ankstesniais metais, išaugo daugiau nei 7 proc. Tai dukart didesnis nacionalinio turto prieaugis nei Italijoje ir Ispanijoje. Tuo tarpu Graikijos gyventojų gerovės lygis smuko daugiau nei 4 procentais. Nekilnojamojo turto kainos, kurios, pavyzdžiui, Vokietijoje pašoko per 6 proc., yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos nacionalinio turto augimui.

Dėl materialinės padėties nelygybės kyla politinė įtampa 19-oje euro zonos šalių. Sumažėjusios kainos Pietų Europos būsto rinkose smogia bankams, kurie naudojasi namais ir komerciniu nekilnojamuoju turtu kaip kreditinėmis garantijomis.

"Iki 2006 metų, kai sprogo burbulas nekilnojamojo turto rinkoje, pietinėse Europos šalyse buvo stebimas pakilimas. Dabar šiose šalyse susidarė situacija, analogiška padėčiai Japonijoje", - pažymi Tomas Majeris (Thomas Mayer) , "Flossbach von Storch Research" instituto steigėjas.

Japonija ilgus metus grūmėsi su ekonominiu sąstingiu ir augančia valstybės skola. Kai kurie ekonomistai nuogąstauja, kad toks pat likimas laukia ir Europos šalių.

"Šiaurės Europos šalyse nebuvo fiksuojama tokia didelė infliacija, ir joms pavyko išsikapstyti", - sakė T. Majeris.

Tokią bendrą tendenciją pripažįsta ir Europos centrinis bankas (ECB), kuris teigia, kad atotrūkis tarp ekonomiškai silpnų ir stiprių euro zonos šalių veikiau plečiasi nei siaurėja, kaip buvo manyta anksčiau, kai į apyvartą buvo įvesta bendroji Europos valiuta.