Kintiškis buriuotojas Andrius Varnas su jachta "Ragainė II", kuria kartu aplink pasaulį keliauja ir jo dukra Rasa bei šios draugas Egoi, toliau lankosi Ramiojo vandenyno atoluose.
ve.lt lankytojams - paskutiniai buriuotojo įspūdžiai (kalba netaisyta):
"Sveiki
Šiaip taip pakeiksnodami buriuotojų dalią, keiksnodami visų krypčių vėjus ir pasiekėm Tuamotus salyno, Manihi sala - atolą.
Paskutines kelias dienas jau buvom pripratę prie vėjų kaitos ir stipriai nepykdavom, kai reikėdavo naktį keltis ir keisti bures. Prie tropinio lietaus irgi jau pripratome.
Taigi priekyje Manihi atolas. Jis yra 14 j.m. ilgio ir 4 j.m. pločio. Jau dieną prieš jį Rasa pradėjo raustis visose locijose (aprašymuose) ir aiškintis įplaukimo ypatybes. Ramiojo vandenyno atolai yra specifinės koralų salos. Jei į jas žiūrėtum iš viršaus - tai kaip žiedas, tik keliose vietose įtrūkęs. Tai tie įtrūkimai ir yra įplaukimo kanalai į atolą.
Manihi atolas turi tik viena įplaukimą. Visas buriuotojo vargas ir rūpestis, saugiai įplaukti ir išplaukti per šį kanalą. Jeigu blogai paskaičiuosi laiką ir pataikysi ant potvynio ar atoslūgio srovės, o ji būna iki 7-8 mzg, tai joks variklis nepadės. Bėda dar, kad nėra supertikslių jūrinių atolų kortų, koralai pastoviai auga arba nyksta ir kortos būna pasenusios. Mes gi, iš ekonominių, aišku, sumetimų, atolų kortų išvis neturim, o turim tik elektronines kortas. O jos iš vis kartais "vėjus" rodo. Taip įplaukiant į Manihi, MaxSea e-kortos rodė, jog plaukiam per žemę, tiek netiksli. Na, bet kitos e-kortos buvo tikslesnės. Aišku, daug padėjo ir gautos iš įvairių buriuotojų elektroninės Tuamotu salyno locijos ir Rimio B. iš Bostono atvežta Pacifiko salų gidas "Landfalls of paradise".
Prieš įplaukiant į kanalą pasiruošėm inkarus, pasiskirstėm darbais: Egoi priekyje, ant priekinio relingo stebi dugną ir yra pasiruošęs bet kuriuo metu išleisti inkarą. Gerd‘as stovi šalia stiebo, kiek pasilipęs ir stebi dugną iš šonų. Rasa jachtos viduje ir seka GPS‘us, kompiuterio ekraną ir duoda man komandas: dešinėn, kairėn, greičiau ar lėčiau, kokia srovė, o taip pat praneša, koks yra gylis. Aš, gi, vairuoju, stebiu taip pat dugną, reguliuoju genujos sota. Variklis užvestas ir paruostas darbui. Va taip ir įplaukėm, pasiplaukiojom po miestelio prieplaukų rajoną, neradom tinkamos vietos inkaruotis, tai tolumoje pamatėm kelias jachtas prie jų nuplaukėm ir užsiinkaravom.
Belieka tik pasigirti: amerikiečių dvistiebė jachta kabino vairo plunksna koralus ir dabar nardo ir žiuri, kiek pažeista. Kita kylinė jachta iš Aliaskos samdė vietinius už 25 žalius ir juos saugiai atplukdė į inkaravimo vietą. Mes, gi, lietuviai patys kažkaip susitvarkom. Bet aš šį fenomeną vadinu: DEBIUTANTO SĖKME. Yra toks gyvenimo dėsnis, kitą kartą geriau nebandyti savo laimės, nes ne tam gi tokį kelią nuplauki, kad čia, kažkur koraliniam atole, paliktum koraluose įstrigusią jachtą.
Na, o jau gamta čia, nenoriu tiesiog nieko rašyti: aprašyti šį nuostabų pasaulį ne mano jėgom. Atsiųsiu nuotraukas - patys pamatysite. Tai koraliniai atolai, palmės, žydras vanduo ir t.t.
Linkėjimai visiems, visiems iš Manihi atolo, Tuamotu salynas, Ramusis vandenynas.
Andrius
RAGAINĖII"
ve.lt inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą