Šalia "Klasco" gyvenantiems žmonėms rūpi, kada kompanija pradės dirbti su naujais moderniais kranais ir kaip jie pakeis jų gyvenimą.
"Klasco" šiemet planuoja dideles investicijas - 20 mln. eurų, kitąmet - apie 10 mln. eurų. Apie 50 proc. šių metų investicijų skirta naujiems technologiniams įrenginiams įsigyti, t. y. dviem portaliniams kranams. Vieno jų kaina - daugiau kaip 5 mln. eurų. Tai visiškai nauja Vokietijos kompanijos pagaminta technika. Prognozuojama, kad turėtų atsipirkti per 5-7 metus. Tai, be abejo, priklausys nuo krovinių kiekio.
Kranai jau atgabenti ir yra montuojami "Klasco" naudojamoje 144 krantinėje, esančioje pietinėje uosto dalyje. Rugsėjį turėtų būti baigti montuoti ir spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje pradėti dirbti. Jų keliamoji galia kelis kartus didesnė nei dabar naudojamų kranų. Jie du galės pakeisti šešis dabartinius. Naujieji kranai turi elektronines nuolydžio sistemas, juose sumontuota tokia įranga, kad bus galima labai tiksliai nuleisti sunkų krovinį į triumo dugną, tad bus išvengta didelio triukšmo. Manau, jis sumažės mažiausiai per pusę, jeigu ne daugiau. Didžiausią triukšmą sukelia iš viršaus krentantis krovinys.
VADOVAS. Audrius Pauža "Klasco" valdybos sprendimu generaliniu direktoriumi paskirtas nuo 2009 metų balandžio 4. Prieš tai 13 metų vadovavo bendrovei Krovinių terminalui.
Uosto direkcijos investicijų dėka uostas pagilintas, tad šiandien šiaurinėje uosto dalyje galima priimti laivus, kurių grimzlė - iki 14 metrų, t. y. "Panamax" tipo laivus, galinčius gabenti 80 tūkst. t krovinių. Todėl reikalingi naujų parametrų kranai, turintys didesnį strėlės siekį ir keliamąją galią, kad krova vyktų sparčiau.
Tikitės, kad liausis gyventojų skundai dėl keliamo triukšmo?
Sunku pasakyti. Mes suprantame gyventojus, bet jie turi suprasti ir mus. Visiškai kvapų ir triukšmo uoste neišvengsime. Mes siekiame juos minimalizuoti, kad netrukdytų šalia gyvenantiems žmonėms. Jie mūsų kaimynai, kuriuos reikia gerbti.
O ar sumažės dulkių?
Pas mus visur uždaros sistemos ir krovos metu su dulkių problema nesusiduriame. Esame labai rimtai prižiūrimi aplinkosaugininkų. Skundų dėl dulkių negauname. Be to, mūsų kroviniai, pavyzdžiui, trąšos, metalas, nekvepia. Sandėlyje kvapas juntamas, bet už keliolikos metrų jo jau nėra.
Šalia uosto gyvenantys žmonės skundžiasi, kad jų langų stiklai padengti kažkokių dulkių sluoksniu, kurio neįmanoma nuvalyti jokiomis priemonėmis.
Tas sluoksnis, manau, būdingas visai priekrantei ir atsiranda dėl jūros. Jeigu pirštu brūkštelėtumėte per stiklą ir jį palaižytumėte, pajustumėte druskos skonį. Mes jokios druskos nekrauname. Be to, kur kas daugiau kvapų ir triukšmo skleidžia ne uostas, o gatvės.
Ką "Klasco" stato šiaurinėje uosto dalyje?
Pastatė 3 palapines grūdams sandėliuoti, kuriose yra panaudotos naujos technologijos. Kiekvienoje jų bus galima sukaupti po 20 tūkst. tonų grūdų. Šiemet per 5 mėnesius įrengėme dvi, t. y. pastatėme laikinus statinius, kurie jau funkcionuoja, trečias bus pradėtas naudoti rugsėjį. Neseniai į "Panamax" tipo laivą buvo pakrauta daugiau kaip 60 tūkst. tonų grūdų, vaizdžiai tariant, trys palapinės. Iki rugpjūčio pabaigos jau buvo pakrauti du tokie laivai.
Naujų sandėliavimo plotų prireikė tam, kad mūsų partneriai, auginantys grūdus, prognozuoja didesnį derlių ateityje, o mes privalome tenkinti jų poreikius. Mūsų pajėgumas dabar toks, kad galėtume perkrauti visus lietuviškus grūdus, tačiau juos uoste krauna 5 kompanijos, vyksta natūrali konkurencija. Kiek mums klientai atveš, tiek ir krausime. Grūdų krovos pikas paprastai prasideda rugpjūčio vidury. Šiemet planuojame krauti 50 proc. lietuviškų grūdų, t. y. 1,5 mln. tonų. Pernai Lietuvos grūdų eksportas sudarė 3 mln. tonų, "Klasco" krovė 1,2 mln. t. Kol kas mes krauname tik lietuviškus grūdus, bet ateityje planuojame krauti ir atvežtus iš Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano.
Be to, baigiame įrengti naują automobilių (grūdovežių) priėmimo stotį. Jų eilių prie "Klasco" jau dabar nebėra. Stotis visu pajėgumu pradės dirbti rugsėjo 15 d. ir mes be vargo galėsime priimti iki 450-500 automobilių per parą. Nebus nei triukšmo, nei eilių kraunant grūdus į sandėlius.
Klaipėdos uostas šiemet planuoja pasiekti krovos rekordą. Ar "Klasco" taip pat?
Planuojame išlaikyti tą patį lygį - perkrauti daugiau kaip 12 milijonų tonų. Šiemet per 7 mėnesius jau perkrovėme 6,7 mln. t. Daugėja tik ro-ro krovinių.
Ar po to, kai į Centrinį Klaipėdos terminalą buvo perkelta ro-pax keltų linija į Švediją, stipriai "nukraujavo" jūsų padalinys Jūrų perkėlos terminalas?
Taip, "nukraujavo". Stengiamės išsilaikyti, šis terminalas dirba nenuostolingai.
Ką planuojate daryti šiame terminale, kai iš jo bus iškeltos likusios Vokietijos bei Danijos linijos?
Turime kelis variantus, bet šiandien per anksti apie tai kalbėti. Mus labai meiliai "prižiūri" Latvijos, kitų Baltijos jūrų uostų ir netgi Juodosios jūros uostų kompanijos. Tad mes pirma padarysime, o tada pasakysime. Mūsų principas - pritraukti tuos krovinius, kurie dar nekraunami Klaipėdos uoste. Tokių dalykų kaip kainų dempingavimas tam, kad perviliotume krovinius iš kitų terminalų savo uoste, mes nedarome.
Kas daroma 144-oje krantinėje?
Krantinė dirba. Jai prognozuojama labai gera ateitis. Vyksta derybos dėl tokių krovinių srautų, kurie Lietuvoje nebuvo kraunami.
Ar galite paneigti, kad toje krantinėje bus kraunamos cheminės medžiagos?
Gal ir gera mintis, gal reikia paklausyti gyventojų? Juokauju. Kalbant rimtai, visų pirma reikia išsiaiškinti, kas yra tos cheminės medžiagos, nes vertiname labai skirtingai. Visi mes jų turime savo namuose. Polietilenas - irgi chemija, tai galima jį krauti ar ne? Ksilolas - taip, pavojinga medžiaga. Yra ir įvairių cheminių rūgščių. Ne, mes tokių krovinių nekrausime.
Ar nebus grįžtama prie senų idėjų, pavyzdžiui, ar nežadate statyti dujų terminalo?
Dujų terminalas yra valstybinis objektas. Verslas geras, bet klausimas, kiek jis ekonominiu požiūriu būtų efektyvus, nes pareikalautų didelių investicijų. Kitas dalykas, kiek Lietuvai tokių terminalų reikia? Mes turėtume statyti ekonomiškai atsiperkantį objektą. Ne, dabar tokio varianto nesvarstome. Lietuva yra per maža. Reikia apskaičiuoti, ar apsimoka eiti į kitas rinkas, kai Lenkijoje, Ščecine, yra pastatytas naujas terminalas ir yra vietos dar statyti, cheminiai produktai kraunami Latvijoje. Mes statome terminalus tik tada, kai turime partnerius su kroviniais.
Turite nedidelę rezervinę teritoriją prie šiaurinio molo. Ar jau planuojate joje ką nors daryti?
Taip, planuojame. Numatome ją eksploatuoti kartu su UAB Krovinių terminalu. Tai ateities projektas. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, tik trys pirmos krantinės prie uosto vartų gali imtis naftos produktų krovos. Iškyla sudėtingas krovinio atgabenimo klausimas. Kol kas joks sprendimas dar nepriimtas, bet vienas iš variantų - ten galėtų būti vykdoma naftos produktų krovos plėtra.
Ar "Klasco" reikalingas išorinis uostas?
Manau, iš pradžių turime gerai susitvarkyti dabar esančiame uoste. Tačiau būtina rezervuoti teritorijas ateičiai, valstybės lygiu patvirtinti tam tikras zonas, kuriose numatoma uosto plėtra. Lietuva paradoksali valstybė. Paviešiname apie ketinamą kurti pramonės objektą, vėliau valstybinės teritorijos "netyčia" tampa privačiomis ir tada žlunga visi projektai. Plėtra turi būti numatyta, nes Lietuva teturi vieną uostą. Be to, aukščiausiu lygiu turi būti priimti sprendimai, kad statant išorinį uostą "nenukraujuotų" dabartinis uostas.
Ar "Klasco" užpils žiemos uostą?
Žiemos uostas buvo ir bus. Jame kraunami europinių krovinių srautai - šaldyta produkcija, birūs kroviniai, skalda, metalas. Jie paprastai gabenami nedideliais atstumais. Planuojame užpilti tik nedidelę jo dalį, apie 40-60 metrų ilgio atkarpą priklausomai nuo laivų statymo poreikio. Tai norime daryti todėl, kad yra nereikalinga zona, kurioje mes nedirbame, galinti tapti papildoma sandėliavimo vieta. "Klasco" neturi planų užpilti šį uostą, jis liks tokių pačių parametrų. Dabar jo ilgis yra apie 500, liks 450 metrų, praktiškai niekas nepasikeis.
Ar dalyvausite uosto žemės nuomos konkurse?
Taip, yra nustatyta nauja tvarka, ir visos kompanijos tai darys. Manau, vyks derybos.
Ar kas nors keisis "Klasco" darbuotojams šiemet?
Vidutinis "Klasco" darbuotojo atlyginimas per mėnesį - daugiau kaip 1400 eurų. Šiuo metu pas mus vyksta tam tikros reorganizacijos, keičiame tam tikrus technologinius procesus, tam tikrus principus, kad galėtume pasiekti didesnį darbo efektyvumą su tais pačiais žmonėmis. Džiaugiamės, kad šiemet šeši jauni mūsų darbuotojai baigė aukštąsias mokyklas. Jų laukia geros perspektyvos. Turime galiojančią kolektyvinę sutartį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą