Paskutinę 2020-ųjų dieną Jūrų kapitonų asociacija karantino sąlygomis kukliai paminėjo savo veiklos 20-metį. Šia proga kalbėjomės su jos pirmininku, tolimojo plaukiojimo kapitonu Juozu Liepuoniumi, kuriam praėję metai buvo itin gausūs reisų, apie laivybos naujoves, laivus, kurie patys iškrauna krovinius, ant kurių kapitono tiltelių 27 įvairių prietaisų monitoriai, apie kanadiečių reikalavimus tose vietose, kur daug banginių, plaukti tik lėta eiga ir kitokias įdomybes.
"Iš Gibraltaro į pietus plaukėme nuo Madeiros, kad mažiau suptų laivą, skirtą didiesiems ežerams ir upėms. Jo korpusas plonesnis, jis neturi bortinių kilių, todėl jį labai supa. Mėtė nuo vieno borto ant kito 25-30 laipsnių. 45-erių metų antrąjį šturmaną kanadietį apėmė panika, pradėjo šaukti: "Kapitone, lankstosi laivas!" Teko grasinti, kad uždarysiu jį į karcerį, jeigu kels paniką", - pasakojo J. Liepuonius.
KAPITONAS Juozas Liepuonius ką tik pastatytame laive "Intrepid", kuriame iškelta Kanados vėliava.
Koks buvo jūsų paskutinis 2020-ųjų reisas?
Išvykau rugsėjį, o grįžau lapkričio 14-ąją. Naujosios kartos balkerį "Intrepid", lietuviškai "Bebaimis", kurį jūrininkai praminė savivarčiu, mat jis pats išsikrauna, iš Slovėnijos plukdžiau į Kanadą. Reisas truko 49 dienas. Garsiajame Monrealyje per 12 valandų iškrovėme 70 tūkst. tonų kalkakmenio krovinį. Tai tokie akmenukai, kurių į saują telpa kokie trys, jie Kanadoje naudojami legiruotam plienui gaminti. Gal būtume iškrovę ir greičiau, bet tai buvo pirmas kartas, tad netrūko visokių formalumų ir bandymų.
Laivas, kurį įsigijo kanadiečių kompanija "Algoma Central Corparation", gana neblogas, labai šiuolaikiškas. Kompanija turtinga, negaili lėšų įvairioms technologijoms. Vien ant kapitono tiltelio buvo 27 įvairių prietaisų monitoriai, dideli, kaip 32 colių televizoriai. Per juos horizonto beveik nematyti.
UPĖ. Šventojo Lauryno upė prie Kvebeko.
Kodėl laivas vadinamas savivarčiu? Kaip vyksta jo krova?
Laivo triumai yra šiek tiek įžambūs, kad iš jų krovinys galėtų subėgti į laivo dugną. Po triumais eina trys konvejerių linijos. Kadangi triumai padengti slidžia danga, krovinys slysta ir neužsibūna. Yra įrengta ir vibracijos sistema, kad viskas subirtų ant konvejerių, kurie meta krovinį 50-60 metrų atstumu nuo laivo. Priplauki prie krantinės, kur reikia išpilti krovinį, paleidi sistemą ir iš karto krante atsiranda kalnas. Tikrai įdomi technologija. Ja jau naudojasi nedideli pakrančių laivai, o dabar ji pritaikyta ir dideliuose. Žinoma, šiek tiek krovinio prarandama, bet bendras ekonominis efektas geresnis, nes laivas patiria mažiau prastovų. Įgulai gal ir ne visai smagu, bet laivas statomas komerciniais sumetimais, kad duotų pelno.
SAVIVARTIS. Laivas "Intrepid" pats iškrauna krovinį - ant krantinės kaipmat atsiranda kalnas.
Ar didelė tokio laivo įgula?
Jam aptarnauti numatyti 22 įgulos nariai. Mano įgulą sudarė kanadiečiai ir kroatai. Skaičiuojant garantijos meistrus, elektronikos inžinierius, buvo 14 įgulos narių, nes "Intrepid" plaukė į pirmą reisą.
Ar tokio laivo įgulos nariams reikia kokios nors ypatingos kvalifikacijos? Kodėl sutikote jį plukdyti į pirmą reisą?
Jeigu kas nors gali, kodėl aš negalėčiau valdyti tokio laivo. Įgulos nariams aiškinau, kad jie ir tamsoje privalo žinoti, kur kokie kiekvieno prietaiso mygtukai - taip, kaip užsidarę tamsiame kambaryje su mergina žino, kur ką reikia atsegti. Būtina pasirengti neplanuotai situacijai, kad nesutriktų. Visada siekiu, kad kiekvienas įgulos narys labai gerai žinotų savo pareigas ir ką turi daryti kiekvienu momentu. Ir tai duoda rezultatų. Mūsų plaukimą firma įvertino kaip labai profesionalų, tuo reisu esu patenkintas.
LAIVAS. Ką tik pastatytas laivas buvo plukdomas į Kanadą.
Kur buvo pastatytas tas laivas?
Aš jį priėmiau Slovėnijoje, nors jis pastatytas Kroatijoje. Pakėlėm Kanados vėliavą, dalyvavo premjeras, jūrų transporto ministras, kiti ministrai, Kanados diplomatinės atstovybės, Slovėnijos, Kroatijos, nes tai bendras jų projektas, atstovai. Situacija ten dėl koronaviruso buvo gana gera. Tiesa, laivo tiltelyje fotografuojantis kaukės buvo dėvimos.
Šiuo metu Kroatijoje irgi kanadiečiams statomas toks laivas, tik ilgesnis. Tas, kurį aš plukdžiau, buvo 200 metrų, o to kito ilgis - 240 metrų.
Beje, ta kanadiečių kompanija turi dar ir senų laivų, su kuriais kažkada pradėjo dirbti. Vienam jų jau 109 metai. Patys kanadiečiai sako, kad jis mažai naudos beduoda, bet yra laikomas kaip antikvarinis. Iš 56 laivų penki yra labai seni, kai kuriems 50 ir 70 metų. Kanadiečiai turi ir garinių, varomų garo turbinomis, ir kniedytais korpusais laivų.
Kur buvo atlikti eigos bandymai?
Iš Slovėnijos plaukėme į Kroatijos Splito uostą paimti krovinio. Paskui keliavome į Gibraltarą pasipildyti kuro atsargų. Ten radome nedidelį defektą - sugedo alkūninio veleno tepimo sistema. Labai gerai, kad laive yra Suomijos kompanijos "Wartsila" varikliai, garantiniai meistrai atvyko labai operatyviai, užvirino vamzdį, o atplaukus į Kanadą jis turėjo būti pakeistas nauju. Laive buvo labai geras vyr. mechanikas kanadietis. Jis nedidelio ūgio, tai lindo ir į variklį, ir visur. Labai kruopštus žmogus. Ir kiti įgulos nariai, kadangi jiems teks dirbti tame laive, visas sistemas labai įdėmiai peržiūrėjo nuo A iki Z.
KONVEJERIAI. Konvejerių koridoriai po 7 laivo deniais.
Kas įsiminė plaukiant į Kanadą?
Iš Gibraltaro plaukėme iki Bermudų salyno, o nuo jo kilome Naujosios Škotijos (Kanados provincija - aut. past.) link.
Beje, po dvejų metų Kanadoje pradės galioti reikalavimas tose vietose, kur daug banginių ir jūros liūtų, plaukti lėta eiga, ne didesniu kaip 8 mazgų greičiu.
Tačiau jau dabar keliami įvairūs reikalavimai. Skraido sraigtasparnis ir, jeigu mato daug banginių, tuojau liepia sukti į šoną, kad jiems nebūtų trukdoma poruotis. Neduok Dieve, pažeistum reikalavimą, - baudos būtų didelės. Reikalavimas plaukti lėta eiga galios ir prie Grenlandijos, Azorų salų, Pietų Afrikos Respublikos. Kartą, kai plaukėme prie Pietų Madagaskaro, mačiau tiek banginių vienoje vietoje - ir didelių, ir mažų, ir dvidešimt, ir apie dešimt, - kiek dar niekada nebuvau matęs. Mat paskui planktoną plaukia sardinės, o paskui jas - banginiai. Tokia yra maisto grandinė. Daug banginių būna prie Port Elizabeto (Pietų Afrikos Respublika), Naujojo Londono. Ten net turistai plukdomi į juos pažiūrėti.
TRISPALVĖ. Kad ir kokiame laive dirbtų kapitonas Juozas Liepuonius, jame visada atsiranda ir Lietuvos vėliava.
Ką dar įdomaus pastebėjote?
Nuo Azorų salų į pietus plaukėme apie 300 jūrmylių. Atlanto antroje pusėje jau daug tokių žolių, kokios plaukioja Sargaso jūroje, mat kinta klimatas. Kanadiečiai negalėjo atsistebėti. Juokavau, kad tuojau bus krantas. Jie bėgdavo ant tiltelio žiūrėti į elektroninius jūrlapius. Beje, popierinių jūrlapių šiame laive jau nebuvo.
O jeigu sugestų elektronika?
Jeigu sugestų, tada kukuok. Plaukti reikėtų pagal vietinių gyventojų apklausą. Anksčiau radistai Morzės abėcėle perduodavo visą informaciją. Nuo 1998 metų laivuose pradėta naudoti palydovinio ryšio sistema "Inmarsat". Dabar ši sistema jau išeina iš mados, naujuose laivuose ji jau nemontuojama, juose dabar diegiama "Iridium" sistema: imtuvas - gero moteriško kumštuko dydžio dėžutė, ryšys bevielis, instaliuojama sistema kompiuteryje, telefone. Gali viską daryti: naudotis elektroniniu paštu, siųsti žinutes ar net SOS signalą, yra ir "Twiteris", gali su Donaldu Trampu pabendrauti. Anksčiau ryšio aparatūra buvo didžiulė, gremėzdiška. Planuojama, kad "Iridium" sistema bus pradėta plačiai naudoti 2023 metais.
Amerikiečių reklamuojama "Inmarsat" jau prarado monopolį, dabar į areną išeina britai su "Iridium". Jų sistema daug paprastesnė ir pigesnė.
ŽOLĖS. Vaizdas už 1 000 jūrmylių nuo Sargaso jūros.
Kur ir kam po reiso perdavėte laivą?
Kanadoje, Monrealyje. Įdomus miestas, į jį plaukėme Šventojo Lauryno upe. Beje, inžinierius iš Lietuvos Juozas Danys sutvarkė šios didžiausios Šiaurės Amerikoje upės navigacinę sistemą.
Senieji locmanai, tiek kanadiečiai, tiek amerikiečiai, atsimena bankrutavusios "Lietuvos jūrų laivininkystės" kapitonų serijos laivus, kapitonus Eimutį Atstiką, amžinatilsį, Algimantą Požėlą.
Nauja laivo įgula drūta: vidutinis įgulos nario svoris - 110 kilogramų. 48 metų kapitono ūgis - 1,9 metro, o svoris - 158 kg. Mano kajutė buvo 6 denyje, tai jis du kartus ilsėdavosi, kol užlipdavo. Nauja įgula man pasirodė lėtapėdė, mūsų jūrininkai viską daro daug greičiau. Kitam kapitonui laivą perdaviau per tris dienas.
INTERVIU. Lietuvos kapitono Juozo Liepuoniaus interviu CNN TV
Kada kitas jūsų reisas?
Kol kas nežinau. Kompanija norėjo, kad dar gruodį vykčiau į Maltą, perimčiau ro-pax laivą, bet delikačiai atsisakiau, nes jau dvejus metus per Kalėdas namie nebuvau.
Kokie jums buvo "koroniniai" 2020 metai?
Labai darbingi. Po du kartus buvau Singapūre, Pietų Afrikos Respublikoje, net keliuose jos uostuose, vieną - Nigerijoje, lankiausi buvusioje Jugoslavijoje ir Kanadoje. Pernai man sekėsi. Daug laivų kaip laivų vėliavų inspekcijų survejeris patikrinau, šiek tiek padirbėjau ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.
Kokia padėtis dėl COVID-19 tuose kraštuose, kuriuose jūs lankėtės?
Situacija Kanadoje rimta. Iš laivo važiavau tiesiai į viešbutį. Jame man pasakė, kad draudžiama išeiti. Minimali bauda už draudimo nepaisymą 150 Kanados dolerių. Daugelis parduotuvių, barų ir kavinių uždaryti, savaitgaliais iš viso nedirba, o kitomis dienomis - tik ribotą laiką. Tik į viešbutį ką užsisakai iš maisto, tą atveža, ir viskas. Tačiau padėtis jau gerėjo. O Gibraltare tada buvo labai gera situacija, Pietų Ispanijos Aldžezyros uoste, kuriame remontavome variklio defektą, irgi buvo gana nebloga. Kai buvome Kroatijoje, Slovėnijoje, visos parduotuvės dirbo, situacija dar buvo gera, buvau porą kartų ir į miestą išėjęs. O vėliau laive buvę kroatai pasakojo, kad situacija pasikeitė, per parą koronavirusu užsikrečia daugiau kaip 1 000 žmonių. O kokia situacija dabar, nežinau.
VAIZDAS. Audringas vandenynas ir vaivorykštė.
Kokie reikalavimai keliami lėktuvais keliaujantiems žmonėms?
Jūrų kapitonų asociacija ir Lietuvos jūrininkų sąjunga rašė raštą buvusiam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, organizavome ir peticiją, tad dabar jau iš reisų grįžusiems jūrininkams, kaip ir diplomatams, specialiųjų tarybų atstovams, nebereikia izoliuotis. Kai skridau iš Monrealio, man reikėjo būtinai pasidaryti COVID-19 testą. Kai išlipau iš laivo, mane nuvežė į COVID-19 centrą, padarė testą ir po dviejų parų gavau neigiamą atsakymą. Tada patvirtino rezervuotą bilietą ir leido skirsti. Kai grįžau į Lietuvą, registravausi sveikatos centre. Buvau savo sodyboje, kai paskambino vienas policininkas, norintis patikrinti, ar saviizoliavausi. Paaiškinau jam, kad esu jūrininkas, iš pradžių jis nieko nenorėjo girdėti, bet paskui suprato. Ir kiti jūrininkai, grįžę iš reisų, pasakojo, kad jiems irgi skambino pareigūnai. Ko gero, ministro įsakymai taip greitai eilinių nepasiekia. Lietuvoje kiek pabuvau saviizoliavęsis, paskui savo sąskaita - už 76 eurus pasidariau testą Klaipėdoje. Dirbau krante, skaičiau paskaitas.
Kokie praėjusieji metai buvo Jūrų kapitonų asociacijai?
Pusė jų buvo prasta, nes negalėjome susitikti. Buvome įpratę per mėnesį rinktis porą kartų, savo narius visada pasveikiname su gimtadieniu, jubiliejumi. Deja, kol kas galime tai padaryti tik elektroninėje erdvėje.
Gera žinia ta, kad savo būstinę perkėlėme į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Buvusį Jūrininkų centro pastatą Agluonos g. 5, kuriame mes rinkdavomės, remontuoja nauji savininkai. Keturi jauni kapitonai laukia, kol bus priimti į mūsų asociaciją, nes tai mes galime padaryti tik susirinkimo metu, o susirinkimai šiuo metu nevyksta.
Šiemet atgaivinome bendravimą su Latvijos, Europos Sąjungos kapitonų asociacijomis. Daugiausia keičiamės informacija. Vienas jūrininkas paskolino senų Klaipėdos, uosto ir mūsų veiklos nuotraukų, bandysime surengti parodą.
Ko norėtumėte palinkėti jūrininkams 2021-aisiais?
Pirmiausia nesirgti. Kiek man žinoma, nė vienas jūrininkas iš Klaipėdos nesirgo COVID-19. Jiems linkiu visada palankaus jūrinio vėjo ir visapusiškos sėkmės.
Nuotraukos iš asmeninio Juozo Liepuoniaus archyvo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą