Ar dėl eilių "Klaipėdos terminale" kalčiausi muitininkai?.

Vienos ekspedijavimo firmos atstovas mano, kad UAB konsorciume "Klaipėdos terminalas" eilės kiekvieną dieną dirbtinai sudaromos dėl muitininkų kaltės. Esą vairuotojams po 6 valandas reikia stovėti prie langelio, kol šie teikiasi paimti dokumentus. "Ar suprantate, kam reikia eilės? Tada atsiranda norinčių eiti be eilės, ir šis noras tenkinamas už tam tikrą mokestį",- kalbėjo žmogus. Paklaustas, ar jam pačiam teko eiti be eilės už tam tikrą mokestį, atsakė, jog taip. Pasiteiravus, kokio dydžio buvo mokestis, tylėjo.
Spalio 27 d. (sekmadienį) į "Klaipėdos terminalą" atplaukė laivas "Tor Neringa", konteinervežis "Emil Nolde" ir laivas "Sabine". Spalio 28 d. (pirmadienį) prieš pietus atplaukė dar laivas "Amur 2532", gabenantis konteinerius ir generalinius krovinius ir į Klaipėdos uostą atplaukiantis kas 14 dienų. Vakare čia dar buvo laukiama konteinervežio "West Wind". Tad tą pirmadienį prieš 11 val. nuvykome į terminalą. Ir mums, galima sakyti, nepasisekė: nei prie muitinės langelio, nei pačioje teritorijoje tiek daug vairuotojų kaip sekmadienį, nebuvo. Ir apskritai, pasirodo, eilės čia pradeda atsirasti nuo 16 val. ir iki 24 val. išnyksta.
Vienas žmogus sakė, kad terminale problemų nesą. Štai Rusijoje jam teko stovėti eilėje laukiant įvažiavimo į Lietuvą net 8 paras. Rusiškai kalbantis vairuotojas gyrė "Klaipėdos terminalą". Jo manymu, eilių būna ir bus, ir nieko čia nepadarysi. Paklaustas, ar muitininkai specialiai sudaro eiles, atsakė: "Kartais ir taip nutinka. Man dar neteko duoti "kyšio", kiti duoda".
Vis dėlto ir tądien terminale suradome žmogų, kuriam teko mokėti duoklę muitininkui, ir vairuotoją Joną, kuriam šiame terminale ilgiausiai teko išbūti nuo 21.30 val. iki 4.30 val. Jis sakė, jog dieną terminale daug mašinų nebūna, jų padaugėja vakare. Eilių būna ir dėl muitinės darbo ir didžiausios jos būna pirmadienį. Kadangi atplaukė laivas "Amur 2532" ir yra iškraunamas pirmiausia, todėl Jonas turįs stovėti su mašina ir laukti. Jau laukiąs pusvalandį ir nežinąs, kiek dar reikės stovėti, nes dirbantis tik vienas krautuvas "Kalmar". Pasak jo, taip terminale, kad vienu metu būtų aptarnaujamas ir keltas, ir mašinos, nebūna, nes dirba tik viena dokininkų brigada. Vairuotojas pakvietė "Vakarų ekspreso" reporterius atvažiuoti į naująjį konteinerių terminalą 20 val. ir pasižiūrėti į tikras eiles. Jose stovintys vairuotojai esą kur kas piktesni.

Už papildomą mokestį?

Vieni terminale sutiktų žmonių sakė, jog apie papildomus mokesčius muitininkams nesą girdėję, kiti buvo girdėję, bet patys nedavę. Pasak "Klaipėdos terminalo" direktoriaus Vaidoto Šileikos, užuominų, jog davus muitininkams pinigų galima greičiau išvažiuoti, pasigirsta, tačiau oficialiai iš klientų tokių skundų jis nėra gavęs. V. Šileika mano, jog tokių užuominų negalima vertinti vienareikšmiškai. Viena vertus, galbūt muitininkas gali vilkinti, o antra vertus, galimas daiktas, jis iš tikrųjų reikalauja dokumentų, įrodančių, kad tas krovinys yra tvarkingas. Ir tokį teisėtą jo veiksmą galima palaikyti savotišku noru gauti "kyšį".
Direktoriaus teigimu, pagrindinis "Klaipėdos terminalo" klientas yra UAB "DFDS Transport". Šios bendrovės darbuotojai patys tvarko vairuotojams dokumentus, tad jos vairuotojai betarpiškai su muitininkais nebendrauja. V. Šileikai neteko girdėti, kad būtų vilkinama dokumentų tvarkymo procedūra. Pasak jo, galbūt per piką eilės ir susidaro todėl, jog tą dieną "DFDS Transport" ar kiti pagrindiniai "Klaipėdos terminalo" klientai suneša savo dokumentų pluoštus, muitininkai juos tvarko, tad šiek tiek nukenčia kiti klientai.
Direktorius sakė, jog anksčiau, kai konsorciume buvo atskiras muitinės postas, nusiskundimų muitinės atžvilgiu mažiau girdėdavosi. Tada buvęs paprastesnis valdymas. Terminale buvo posto viršininkas, į kurį buvo galima kreiptis iškilus kokioms nors problemoms, tad visi klausimai buvo sprendžiami paprasčiau. Dabar "Klaipėdos terminalas" kaip ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) filialo "Eurogate Klaipėda" padaliniai konteinerių terminalas ir Tarptautinė jūrų perkėla (TJP) priklauso vienam Malkų įlankos jūrų uosto postui.

Užsienyje duoti "kyšį" pavojinga

Patalpėlėje prie muitininkų langelio radome tris žmones. Jie patvirtino, kad eilės čia būnančios. Vienas jų sakė, kad "Klaipėdos terminale" klientai aptarnaujami greitai, problemų esą konteinerių terminale. Palyginus su juo, čia esanti didesnė tvarka. Pašnekovai piktinosi prastomis sąlygomis patalpoje prie muitinės langelio: negana to, kad žiemą esą šalta, paprasčiausiai čia nėra net kur atsisėsti. Pasiteiravus ar tenka duoti papildomus užmokesčius muitininkams, tik vienas jų sakė, jog teko. Jo manymu, tokių dalykų ne tik muitinės postuose, bet kitose Lietuvos įstaigose gana dažnai pasitaiko. Lietuvoje tai esąs įprastas dalykas, o užsienyje "kyšį" duoti esą pavojinga, nes vietoj lėktuvo galima patekti į kalėjimą.
"Klaipėdos terminalas", pasak pašnekovo, buvo paprasta laivų remonto teritorija, atiduota krovos darbams. Todėl čia nėra gerų sąlygų, tačiau problemų dėl to nekyla. Jeigu krautuvas "Kalmar" būna užimtas, vairuotojui gali tekti palaukti kokią valandą, o konteinerių terminale žmonės laukia po kelias valandas. Naujame terminale, kuris buvo statomas kaip konteinerių terminalas, sąlygos geresnės, tačiau tvarkos mažiau. Ten yra ir patalpa, kur žmonės gali sėdėti, tačiau, jeigu atplaukia laivas, nė vienas vairuotojas neaptarnaujamas. O "Klaipėdos terminale" tokios problemos nėra.

Per mėnesį 50 laivų

"Klaipėdos terminalas" aptarnauja ro-ro laivus, konteinervežius, laivus, gabenančius generalinius krovinius (metalo laužą, medieną). Didžiausi jo klientai yra kompanijos "DFDS Tor Line", "Time Line" ir "Baltic Container Lines", UAB "Baltijos grupė". Vidutiniškai per mėnesį "Klaipėdos terminale" jau aptarnaujama iki 50 laivų. Spalio mėnesį netgi planuota aptarnauti 56 laivus. Pagrindinis "Klaipėdos terminalo" konkurentas konteinerių krovos srityje yra konteinerių terminalas, o treilerių - TJP.
Beje, "Klaipėdos terminale" regimų mašinų eilių, kokias mes matėme konteinerių terminale ir TJP, nėra. V. Šileika patikino "Vakarų ekspresą", jog priešingai nei konteinerių terminale, kur vilkikų ir autotreilerių eilės susidaro prie terminalo vartų, "Klaipėdos terminale" visos mašinos įleidžiamos į terminalo teritoriją, žinoma, jeigu turi reikiamus dokumentus. Direktoriaus manymu, vairuotojų eilė susidaro galbūt prie muitinės langelio, kol sutvarkomi dokumentai, jeigu tuo momentu yra didelis apkrovimas. Taigi už vartų, pasak direktoriaus, čia niekas nelaikomas.
Tačiau už vartų mes radome Baltarusijos vairuotojus. Sakoma, kad jiems kartais čia tenka gyventi net savaitėmis, miegoti mašinose. Taip esą dėl to, kad menedžeriai nesutvarką dokumentų. Tačiau tai jau kito rašinio tema.
Pasak konsorciumo "Klaipėdos terminalas" direktoriaus, terminale būna tam tikri apkrovimo pikai pirmadieniais, iš dalies ir ketvirtadieniais. Eilių dydis priklauso nuo to, kiek laivų atplaukia tądien ir kiek būna kitokių darbų, pavyzdžiui, perkrovimų iš vagonų, iš konteinerių į mašinas ir t. t. Kai atliekami kiti darbai terminale, muitininkai vis tiek būna apkrauti: turi priimti paraiškas kroviniams iš vagonų iškrauti, norint pakrauti krovinius taip pat būtina forminti muitinės dokumentus ir t. t. V. Šileika tvirtina, kad konsorciume paprastai dienomis būna didesnis apkrovimas, vakarop jis sumažėja, o naktimis čia būna, galima sakyti, tuščia.

Bandoma derėtis su muitininkais

"Klaipėdos terminalo" vadovybė nepatenkinta, kad terminalo klientams tenka patirti prastovas dėl muitinės darbo. V. Šileikos teigimu, ji bando derėtis su muitininkais, kad jie piko dienomis skirtų daugiau pareigūnų, galinčių tvarkyti dokumentus. Pasak jo, būtų galima iš anksto pateikti muitininkams informaciją, kurią naktį apkrovimas terminale bus mažesnis, tad tada muitininkų jame galėtų būti šiek tiek mažiau, o daugiau jų, forminančių dokumentus, turėtų būti dieną, kai vyksta intensyvus darbas - krovinių išdavimas, priėmimas.
Bendraujama ir su naujai paskirtu Malkų įlankos jūrų uosto posto viršininku Algimantu Bluškiu. Susitarta, jog jis susitiks su "Klaipėdos terminalo" pagrindiniais klientais "DFDS Transport", "Baltijos grupė" ir kitais, ir aptars, kaip būtų galima pagerinti darbą terminale.

Dėl technikos problemų nekyla

V. Šileika tikina, kad dėl krovos technikos terminale problemų nekyla. Esanti pakankamai sukomplektuota visa šiuolaikinė technika. "Klaipėdos terminalas", kurio plotas yra 7,1 ha, už konteinerių terminalą yra gerokai mažesnis. Jeigu konteinerių terminalo pajėgumai 150 tūkst. konteinerių per metus, tai "Klaipėdos terminalo" - 50 tūkst. konteinerių. Tačiau jame priešingai nei konteinerių terminale dirba ne vienas krautuvas "Kalmar", o trys.
Kaip ir kitose Klaipėdos uosto kompanijose, taip ir "Klaipėdos terminale" konteinerių ir treilerių krovos pajėgumai nėra pilnai išnaudojamai. Nors palyginti su pernai metais "Klaipėdos terminale" pagal krovinių tonažą pastebimas 6% augimas.
Direktoriaus teigimu, terminalo vadovybė stengiasi laikytis lanksčios politikos: jeigu padaugėja konteinerių, jiems krauti atlaisvinama vietos, jeigu treilerių - surandamas plotas jiems statyti. V. Šileika teigia, jog konteinerių srautai analizuojami ir stebimi: jeigu numatomas didėjimas, tam yra ruošiamasi - gerinamas aptarnavimo darbas. Žodžiu, stengiamasi imtis papildomų priemonių, kad dėl terminalo kaltės nebūtų prastovų. Esant reikalui iškviečiama daugiau dokininkų. "Klaipėdos terminale" dirba 44 dokininkai ir yra dar 3 brigados, turinčios 18 žmonių, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis.
Paklaustas, per kiek laiko transporto priemonė išvažiuoja iš terminalo, direktorius atsakė, jog tokie duomenys nefiksuojami. Pasak jo, kuo greičiau iš teritorijos bus išvežti treileriai ir konteineriai, tuo geriau. Užtat skaičiuojama, per kiek laiko jie iškraunami iš laivo, nes yra įsipareigota klientams per valandą krauti 20 konteinerių. Taigi didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad keltas atplaukęs į terminalą išplauktų grafike numatytu laiku.

Problema "numetama ant muitinės"

Užsukę pas muitininkus norėjome išsiaiškinti, kokios problemos neleidžia jiems sparčiau dirbti, kodėl vairuotojams kyla įtarimų, kad eilės sudaromos dirbtinai. Pamainos viršininkas sakė nesąs įgaliotas kalbėti su spauda. Užtat muitininkus ginti ėmė "Klaipėdos terminalo" klientas, atstovaujantis vienai firmai ir čia būnantis labai retai, tačiau neturintis jokių lengvatų ir viską darantis pagal bendrą tvarką. Pasak jo, problema paprasčiausiai "numetama ant muitinės", nors iš tikrųjų dėl muitinės sugaištama terminale tik 20-30% viso laiko. Jo manymu, muitinei tenka didžiulis darbo krūvis, ir tai reikia suprasti. Iš tikrųjų laikas gaištamos todėl, kad forminant dokumentus reikia apsilankyti daugybėje tarnybų: ir pas dispečerius, ir pas pasieniečius, ir pas vartų apsaugininkus, ir pas muitinės tarpininkus, ir pas veterinarus ir t. t. Jis teigia, jog daugiausia laiko gaištama tvarkant popierius iki tol, kol juos galima pateikti muitinei. Žmogus sakė daugiausia šiame terminale yra sugaišęs dvi valandas, nes jo popieriai buvę netvarkingi. Jis Klaipėdoje dėl muitinės problemų neturėjo, užtat Vilniuje, geležinkelio poste, iš tikrųjų esą problemų.

Infrastruktūra neatitinka ES standartų

Susidarėme įspūdį, jog muitininkai ir vairuotojai yra skirtingose barikadų pusėse: vieni vienoje, kiti kitoje langelio pusėje. Galbūt kartais muitininkų dirba per mažai, tačiau dėl eilių ne vien jie kalti. Yra toks dalykas kaip pietų pertrauką nuo 24 val. iki 1 val., kai nutrūksta darbas, terminale yra ir daugiau tarnybų, kurių darbas galėtų būti organizuotas geriau. Kartais būna kalti patys vairuotojai, nes nieko nežino apie krovinį, negali konkrečiai atsakyti į klausimus iškilus kokioms nors problemoms dėl dokumentų. Pasitaiko ir kuriozinių dalykų: žmogus skambina muitininkui ir skundžiasi, kad sugedo jo šaldytuvas, tarsi muitininkas turėtų jį sutaisyti.
Nenorėdami būti vienašališki pakomentuoti situaciją šiame terminale atsakant į dienraščio "Vakarų ekspresas" klausimus paprašėme Klaipėdos teritorinės muitinės vadovybės. Gavome tokį Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo Antano Šipavičiaus pasirašytą atsakymą.
"Vilkikų ir autotreilerių vairuotojai "Klaipėdos terminalo" padalinyje prie muitinės langelio laukia ilgiau nei paprastai tik tomis dienomis, kuomet į uostą atplaukia keltai "Tor Neringa" bei "Panevėžys". Dažniausiai tai būna ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Svarbu yra tai, jog būtent prie "Klaipėdos terminalo" krantinės laivai švartuojami be tikslaus grafiko, neretai po kelis vienu metu. Eilių problema iškyla ir dėl to, jog vežėjai į "Klaipėdos terminalą" dažniausiai masiškai suvažiuoja antroje dienos pusėje, nes pirmoje dienos pusėje jie paima krovinius ir tvarko jų dokumentus vidiniuose muitinių postuose, o po pietų atvyksta su jais į terminalą.
Mūsų nuomone, dar viena priežastis, dėl ko vežėjai gaišta laiką terminale yra ta, jog dėl terminalo specifikos, vykstant laivo krovos darbams, konteineriais gabenami kroviniai nėra nei priimami į terminalą, nei iš jo išduodami.
Kiek laiko klientas sugaiš terminale, priklauso nuo to, kokia muitinės procedūra jam reikalinga. Tarkim, jeigu jam reikia įforminti tik tranzito muitinės dokumentus be fizinio tikrinimo arba muitinės procedūros užbaigimą, tai jis gali užtrukti apie 5 min. Jeigu kroviniui atliekamas fizinis tikrinimas, vėlgi priklauso nuo to tikrinimo būdo, prekių rūšies, transporto priemonės ir pan. Pavyzdžiui, visai natūralu, jog krovinių poste muitinės procedūra gali būti užbaigta tik kitą dieną. Taigi kiek truks vienos ar kitos muitinės procedūros atlikimo terminas, priklauso nuo daugelio faktorių, nebūtinai nuo muitininkų noro.
Teigti, jog kelių objektų priskyrimas vienam Malkų įlankos jūrų uosto postui yra priežastis, kad muitininkai negali greičiau aptarnauti konsorciumo klientų, negalima. Sujungus kelis muitinės objektus kaip tik atsirado galimybė operatyviau, reikalui esant, perskirstyti pareigūnų pajėgas atskiruose padaliniuose.
Muitinio įforminimo procedūra yra reglamentuota tam tikrais teisės aktais, todėl muitininkų savivaliavimas yra labai apribotas. Įdiegus muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą ASYCUDA, muitininkų darbo kontrolė bus efektyvesnė, nes šios sistemos dėka tiesioginis jų vadovas matys, kokius veiksmus atlieka koks pareigūnas.
Šiuo metu esanti terminalo infrastruktūra neatitinka Europos Sąjungos (ES) standartų - ne tik vežėjams nėra normalių sąlygų laukti, kol bus atliktos vienokios ar kitokios muitinės procedūros, bet ir nėra normalių darbo sąlygų pareigūnams. Nereikėtų pamiršti, kad terminalo įsikūrimo pradžioje prie jo krantinės švartavosi vienas laivas kartą per savaitę. Atsidarius naujoms linijoms atplaukiančių laivų žymiai padaugėjo. Tai, kad Klaipėdos konsorciumo projektas nebetenkina šiandieninių verslo sąlygų (matomas akivaizdus krovinių srauto padidėjimas), taip pat sąlygoja eilių susidarymą. Bent iš dalies išsprendus terminalo infrastruktūros problemas, darbą organizuoti būtų galima žymiai geriau. Infrastruktūros sukūrimas - ne muitinės, o uosto komplekso naudotojų garbės reikalas.
Beje, reikėtų kelti ir pačių vežėjų (vairuotojų) kvalifikaciją, nes neretai pasitaiko, jog muitiniam įforminimui pateikiami dokumentai būna užpildyti nesilaikant nustatytų reikalavimų, o taisant padarytas klaidas taip pat sugaištama nemažai brangaus laiko.
Klaipėdos teritorinė muitinė bei koncorciumo vadovybė dalykinio susitikimo metu aptarė aktualius tiek terminalui, tiek muitinei klausimus. Numatyta, jog ateityje bus gerinamos darbo sąlygos tiek muitinės pareigūnams, tiek vežėjams.

Nepasirengę padidėjusiam srautui

Apsilankius ir KLASCO filialo "Eurogate Klaipėda" padaliniuose konteinerių terminale bei Tarptautinėje jūrų perkėloje dėl vairuotojų skundų, kad jiems reikia po kelias valandas stovėti eilėse (apie padėtį juose "Vakarų eksprese" jau rašyta), neseniai pabuvojus konsorciume "Klaipėdos terminalas" susidarė įspūdis, kad terminalai netgi dirbdami toli gražu ne visu pajėgumu yra nepasiruošę tinkamai priimti didesnį krovinių srautą. Žinoma, yra ir objektyvių sąlygų, kurias pakeisti dabartinė jų vadovybė nepajėgi, sakykime, jeigu terminalas jį statant nebuvo pritaikytas tokiems kroviniams. Tačiau rezervų, kaip palengvinti vairuotojų, stovinčių eilėje dalią, skiriant tam daugiau dėmesio, yra.
Žinoma, nėra idealiai organizuotas valstybinių kontroliuojančių institucijų, t. y. tiek muitininkų, tiek pasieniečių darbas, tačiau jie tikrai nėra vienintelis greito klientų aptarnavimo terminaluose stabdys. Tai, kad terminalų vadovai kalbasi su muitininkais ir pasieniečiais ir stengiasi kartu spręsti problemas, nuteikia optimistiškai, nors vairuotojai ir netiki radikaliomis permainomis šioje srityje. Tiesiog jie mano, jog ir terminaluose paprastas darbo žmogus kaip ir visur kitur Lietuvoje yra visiškai nevertinamas - jeigu jis nori turėti darbą, privalo kentėti, ir gana.