Šiuo metu dar tebeplaukia sveikinimai flotilės admirolui iš kaimyninių užsienių šalių. Vakar pasikalbėję su juo sutikome priėmimo pas KJP vadą laukiantį Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kunigą Vilių Viktoravičių, atvykusį jo pasveikinti. "Admirolų laipsniai Lietuvoje nesimėto, o ypač Klaipėdoje", - kaip visada juokavo kunigas ir pridūrė, kad toks įvertinimas - šventė visam uostamiesčiui.
Priminsime, kad pirmasis flotilės admirolo laipsnis nepriklausomoje Lietuvoje buvo suteiktas dabar jau amžinatilsį Raimundui Baltuškai, antras - ilgamečiam KJP vadui Kęstučiui Macijauskui, šiuo metu dirbančiam NATO štabe Briuselyje.
Kada sužinojote džiugią žinią, kaip viskas vyko Vilniuje?
Prieš dvi savaites man buvo paskambinta ir pranešta, kad ruošiamasi suteikti tokį laipsnį, o paskui patvirtinta likus mažiau nei savaitei. Ceremonija vyko Lietuvos prezidentūroje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė man tą laipsnį ir įteikė admirolo generolo kardą. Tai tarsi vardinis ginklas. Į Klaipėdą jau grįžau su naujais prezidentės įteiktais antpečiais. Dabar juose viena stora juostelė, o ne keturios plonos juostelės kaip jūrų kapitono antpečiuose.
Kas jus pirmas pasveikino gavus aukščiausią laipsnį KJP?
Tėvai, artimieji, kariuomenės vadas. Mane sutiko ir sveikino kolektyvas. Džiaugiuosi, kad man suteikiant tokį karinį laipsnį esu įvertintas ne tik aš, bet visos Karinės jūrų pajėgos. Aš vienas lauke ne karys. Tai viso mūsų kolektyvo nuopelnas. Svarbiausia -parodytas pasitikėjimas mumis.
Kiek jau laiko vadovaujate KJP, ar tas laipsnis ką nors iš esmės pakeitė?
Karinėms jūrų pajėgoms vadovauju nuo 2015 metų, t. y. jau trejus metus. Toliau lieku vadu, tačiau juntu jau šiek tiek didesnę atsakomybės naštą. Pasiektas aukščiausias laipsnis, tuo jis išskirtinis. Nebent pereičiau į kitą tarnybą, kuri turi gynybos štabą. Žinau šalių, kuriose jūrininkai yra buvę ir kariuomenės vadais, ir ministrais. Aš patenkintas, galėdamas vadovauti Karinėms jūrų pajėgoms.
Iš kur esate kilęs ir kaip patekote į KJP?
Esu gimęs Plungėje. Baigęs vidurinę mokyklą pradėjau tarnybą Lietuvos kariuomenėje nuo 1992 metų, kai buvo atkuriamos pajėgos. Buvau savanoris. Galima sakyti, kad tęsiau šeimos tradiciją. Mano tėvas Vilimas Edmundas Mockus tarnavo tais laikais kariniame laivyne. Mano mama Liucija Mockuvienė dirbo karo medicininėje tarnyboje, dabar jau pensijoje, bet dar dirba civilinės karo medicininės tarnybos archyve. Mano šešeriais metais jaunesnis brolis Robertas Mockus tarnauja Karinėse oro pajėgose, yra majoras. Todėl manau, kad tarnyba kariuomenėje yra šeimos tradicija. Visi mes tarnaujame ir dirbame Tėvynės labui.
Ar vadovavimas KJP neapsunkina jūsų šeimos gyvenimo?
Tarnyba yra tarnyba, o šeima yra šeima. Aš ir savo karininkams sakau, kad mes turime atskirti šituos dalykus. Negalime vadovauti pagal statutą ir tarnyboje, ir šeimoje. Joje klausimai sprendžiami bendrai.
Ar tikėtinas šeimos tradicijų tarnauti Tėvynei tęsimas jūsų šeimoje?
Auga dukra. Pirmiausia ji turi baigti mokslus. Nežinau, ką nuspręs ateityje. Visko gali būti, kad pasirinks tarnybą. Pažiūrėsime.
Kuo išskirtinės kariuomenėje yra KJP?
Esame bene mažiausia kariuomenės dalis. Tarnaujame jūrų pajėgose, turinčiose karo laivus. Mūsų uždavinys - valstybės apsauga ir gynyba iš jūros pusės. Mums labai reikia inžinerines specialybes turinčių žmonių, t. t. radijo elektronikų, mechanikų, galinčių dirbti su sudėtinga technika ne tik laivuose, bet ir stebėjimo tarnyboje krante. Šauktiniai pas mus tarnauja apsaugos kuopoje. Kol kas laivuose ir stebėjimo tarnyboje jų nėra. O po devynių mėnesių dalis jų pereina į profesinę karo tarnybą, tada jau skiriami ir į laivus, ir į stebėjimo tarnybą. Problemų dėl jūros ligos neturime, prie jos galima priprasti. Visi tą barjerą sunkiau ar lengviau peržengiame.
Nuo ko pradėjote savo tarnybą KJP?
Pradėjau tada dar turėtoje fregatoje "Žemaitis" kaip kovinės dalies vadas, vėliau tapau laivo vado pavaduotoju, laivo vadu, vėliau tarnavau Baltijos šalių karinių laivų junginyje BALTRON. Mokiausi Jungtinėse Amerikos Valstijose, pasimokęs buvau kurį laiką KJP štabo viršininku, kol buvau paskirtas vadu. Taip ir žengiau visais karjeros laipteliais.
Kur jums buvo įdomiausia tarnauti?
Laive specifinis ir labai konkretus darbas - šaudai, manevruoji ir t. t. Atėjęs į štabą jau apie taktinį manevravimą nebegalvoji. Galvoji, kaip patenkinti poreikius, ką reikia pakeisti, ką papildyti, laiku suremontuoti ir t. t. Galima sakyti, štabe jau nėra tiek daug specifikos, sprendi labai daug bendro pobūdžio klausimų. O dabar atsakau apskritai už viską - už visus karius, vadus, tvarką, drausmę, biudžetą.
Ar prisimenate savo pirmą išplaukimą į jūrą ir ar išplaukiate kada nors į ją dabar?
Buvau laimingas, nes pirmą kartą buvo geras oras. Teko plaukti į Norvegiją, plaukioti po Šiaurės jūrą, suprantama, pažinti ir audringą jūrą.
Sirgau, žinoma, ir jūros liga, nes beveik visi ja serga. Ne, nenoriu jums prisipažinti, bet tokio momento, kad būčiau norėjęs mesti kariuomenę, tikrai nebuvo.
Pats atėjau į kariuomenę, niekas manęs nevarė. Vadinasi, turiu tarnauti. Ir dabar kartais dar išplaukiu su laivais į jūrą. Dažniausiai tai būna tam tikrų ceremonijų dalis. Pavyzdžiui, per Jūros šventę turiu dalyvauti vainikų nuleidimo jūroje ceremonijoje. Kasdienio išplaukimo į jūrą mano gyvenime jau nebėra.
Koks jūsų turtas šiandien? Kiek turite karių ir laivų?
Karių - apie 600, laivų devyni: keturi patruliniai, keturi išminavimo laivai, štabo laivas. Be to, dar turime gelbėjimo laivą "Šakiai" ir kateriukų.
Kokia jūsų, kaip Karinių jūrų pajėgų vado flotilės admirolo, svajonė dabar?
Neseniai keitėme patrulinius laivus. Kokius kitus laivus keisime, patvirtintų planų nėra, bet idėjų mes turime. Labai norėtųsi turėti modernų laivyną, koja kojon žengti su naujausiomis technologijomis. Mes negalime atsilikti nuo kitų.
Kaip jūs pailsite, kokį turite hobį, koks žmogus esate?
Mėgstu vairuoti automobilį, keliauti. Man patinka padirbėti sode. Turiu savo šiltnamį, auginu pomidorus. Man labai padeda nuvažiavimas prie jūros, vasarą mėgstu maudytis.
Kaip KJP palaiko ryšius su visuomene?
Palaikome gerus santykius su Klaipėdos miesto savivaldybe. Dalyvaujame kiek galime įvairiuose mokyklose vykstančiuose renginiuose, padedame juos organizuoti miesto centre, minėti tokias datas kaip Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Kariuomenės ir visuomenės diena. Dabar gruodį padėsime mieste organizuoti žuvienės šventę kartu su žvejais. Stengiamės visur, kur tik galime, dalyvauti. Jau vien mūsų pučiamųjų instrumentų orkestras ko vertas. Stengiamės save reprezentuoti. KJP orkestras ir KJP žmonės važiuoja į šventes ir kituose Lietuvos miestuose, pavyzdžiui, į Kauną, į Druskininkus, į Alytų, Marijampolę ir kitur. Visuomenė turi žinoti, kad viena iš Lietuvos kariuomenės rūšių yra Karinės jūrų pajėgos, kokią uniformą ji dėvi.
Kariškiai viską kruopščiai planuoja. Kas jūsų laukia ateityje?
Įstatymas leidžia visiems kariškiams tarnauti iki 56 metų. Man iki pensijos dar dirbti ir dirbti. Tai teoriniai dalykai, o kaip bus iš tikrųjų, gyvenimas parodys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą