Bandoma spręsti transporto kamščių problemą

Bandoma spręsti transporto kamščių problemą

Danijos kapitalo AB "DFDS Seaways" keltais plukdomų transporto priemonių vairuotojai klausia, kodėl Europos "Routex" kortelę Klaipėdoje galima nusipirkti tik vienoje degalinėje? Esą todėl prie jos susidarą transporto kamščiai. Centrinio Klaipėdos terminalo (CKT), kuriame švartuojasi keltai, vadovas Karolis Grigalauskas sako, kad kamščiai po truputį mažėja.

"DFD Seaways" keltuose kabo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymas sumokėti kelių naudotojo mokestį - įsigyti vinjetę - degalinėse, pažymėtose schemoje. Taip siekiama išvengti transporto eismo trukdžių mieste.

Pasak vairuotojų, keltams atplaukus į Klaipėdą daugelis jų kolegų dėl "Routex" kortelės iš karto važiuoja į "Circle K" degalinę prie prekybos centro "Banginis", kuri nurodyta toje schemoje.

"Viena "fūra" įvažiuoja į tą keliuką, ir viskas, kamščiai, - kalbėjo vairuotojų atstovas. - "Orleno" Europoje nėra, tad tos kitos kortelės mums nereikia. Todėl visi važiuoja į tą "Circle K" degalinę." Vairuotojų manymu, reikėtų atlikti kokį nors tyrimą dėl jiems privalomo kelių mokesčio mokėjimo vietos.

"Savivaldybė tikrai nenori reklamuoti kokio nors vieno degalinių tinklo. Tai netoleruotina. Schemoje yra nurodytos kelios degalinės. Mes siekiame, kad vairuotojai nevažinėtų po miestą ieškodami degalinių su GPS navigacine sistema, nestovinėtų mieste. Mūsų tikslas - kad sunkusis transportas kuo greičiau išvažiuotų iš miesto, kad važiuotų tiesiai autostrados link. Su DFDS vadovybe kalbėjome apie galimybę vinjetes įsigyti pačiame kelte", - sakė Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Kortelės nereikia iki autostrados ženklo

K. Grigalausko teigimu, DFDS atstovai turi informuoti vairuotojus, kad kortelę galima nusipirkti nebūtinai "Circle K" degalinėje. Išvažiavus į autostradą yra dar dvi degalinės - ir "Orlen", ir EMSI.

"Kalbėjomės su degalinių atstovais, parengėme planelį, išplatinome keltuose. Gal dar ne visi vairuotojai tai žino, bet jau šiek tiek mažėja eilės prie "Circle K". Nuolat kalbamės su įmonės, platinančios tas korteles, atstovais, bandome ieškoti sprendimo. Net Susisiekimo ministerijos prašėme padėti. Yra tam tikrų apribojimų, tad nepavyko susitarti, kad kortelę vairuotojas galėtų nusipirkti kelte. Savivaldybėje buvo inicijuojami susitikimai su policijos atstovais, su suinteresuotomis grupėmis, stengėmės suvaldyti problemą. Kol kas didelės bėdos nėra", - aiškino K. Grigalauskas.

PRAŠYMAS. Kelte "Regina Seaways" teikiama tokia informacija vairuotojams. Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.

Pasak jo, "Routex" kortelė yra "Statoil" (dabar "Circle K") išradimas. Jeigu vairuotojas ją turi, tada turi važiuoti tik į "Circle K" degalinę. "Manau, kad ateityje tai bus galima daryti ir "Orlen" ir EMSI degalinėse. Vairuotojai mano, kad jeigu išvažiuoja iš Klaipėdos miesto, jau turi turėti vinjetę, nes kitaip juos baus transporto policija. Bet taip nėra. Kortelę jie gali pirktis važiuodami iki pat autostrados ženklo. Manau, kad net jeigu kelte turėtų vinjetę, vis tiek važiuotų į "Circle K", nes ten jiems labai patogu: perbraukia kortele, įmonė gauna sąskaitą, o vairuotojui nereikia nei pinigų traukti, nei sąskaitų išsirašinėti. Mes negalime priversti vairuotojų to nedaryti", - sakė K. Grigalauskas.

AB "DFDS Seaways" komunikacijos ir viešųjų ryšių vadovo Baltijos šalims Vaido Klumbio teigimu, bendrovės keltuose yra nurodyti trys punktai, kuriuose vairuotojai dar iki prasidedant automagistralei gali įsigyti korteles, tai yra "Circle K" degalinė prie Šilutės pl. ir Baltijos pr. žiedo bei "Orlen Lietuva" ir EMSI degalinės tik išvažiavus iš Klaipėdos.

Bendrovė bando kalbėtis su vienintelės įmonės, kuri valdo tų kortelių platinimą, atstovais. "Mes siūlėme įmonei leisti mums pardavinėti tas korteles keltuose, taip, kaip šiuo metu parduodame švediškus leidimus. Kadangi iš pradžių buvo įvairių reikalavimų, pavyzdžiui, turėti tam tikrą kiekį leidimų skirtingomis kainomis ir kt., mums "įšaldyti" pinigus, kai neaišku, kada nupirks ir ar nupirks, būtų buvę neprotinga. Tačiau šiuo metu minėta įmonė perėjo prie elektroninio leidimų pardavimo būdo, o mums atsirado daugiau galimybių susitarti dėl priimtinų pardavimo sąlygų ir įdiegti elektroninę leidimų pardavimo sistemą, kurią naudojant bus galima kortelę nusipirkti būnant kelte", - aiškino V. Klumbys.

Baltijos pr. kamščių neturėtų būti

Rudenį Klaipėdoje AB "DFDS Seaways" keltų grafikai gali būti gana dažnai keičiami dėl stipraus vėjo. Be to, CKT, kuriame švartuojasi šie keltai, pradėjo dirbti dar viena kompanija "TT-Line". Klaipėdiečiai sunerimę, kad Baltijos prospekte vėl nesusidarytų autotransporto kamščiai.

K. Grigalausko teigimu, naujos linijos laivas atplaukia tik vieną dieną per savaitę, tad jų transportas didesnės įtakos neturės. Šiemet jau buvo ir audrų, ir kelto "Regina Seaways" incidentas. "Tikėkimės, kad jeigu nebus ekstremalios situacijos, nebus ir kamščių. Tam esame pasiruošę. Turime padarę namus darbus. Klientai dar neišvažiavę iš garažo būna įspėti, kad nevažiuotų į uostą", - sakė CKT vadovas.

V. Klumbio teigimu, tam, kad mieste nesusidarytų kamščiai, kompanija bendradarbiauja ne tik su CKT, bet ir su AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco"), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos bei miesto valdžios atstovais. "Mūsų klientus aptarnaujančių partnerių ir mūsų uždavinys neleisti susidaryti eilėms nuo Minijos g. iki CKT vartų. Jeigu čia nesusidarys kamščiai, bus mažiau galimybių jiems atsirasti ir Baltijos prospekte", - sakė jis.

Anot V. Klumbio, prie CKT vartų kroviniai nesikaupia taip, kaip galėtų kauptis, jeigu terminale nebūtų įdiegtos inovacijos, t. y. skaitmenizuoti vartai, priekabų fotografavimas. "Todėl mes su partneriais galime tą transporto srautą greitai "susiurbti" į teritorijos vidų. Kartais tos eilės vis dėlto susidaro, jeigu nutinka koks nors įvykis. Miestas irgi ėmėsi tam tikrų priemonių. Kiek man žinoma, Uosto direkcijos užsakymu buvo atlikti tyrimai, rekomenduojama pertvarkyti sankryžas ir šviesoforų darbą, kad tie srautai būtų reguliuojami efektyviau. Esame sutarę su policija. Jeigu matome, kad yra pavojus kamščiams susidaryti, pranešame jiems apie tai. Taigi, kas, regis, nuo mūsų priklauso, mes su partneriais esame padarę", - sakė V. Klumbys.

"Mes padidinome įvažiavimo į terminalą pralaidumą, kad prie jo nebūtų kamščių. Be to, sutvarkėme tvarkaraščius, kad mūsų transportas judėtų tada, kai žmonės jau būna išvažiavę iš darbo. Audros, siautusios per dvi paskutines savaites, parodė, kad mūsų parengta sistema yra gera. Žinoma, situacija po audrų būna kiek sudėtingesnė, bet dideli kamščiai pastaruoju metu tikrai nesusidaro", - teigė K. Grigalauskas.

S. Budinas patvirtino, kad pastaruoju metu skundų dėl kamščių Baltijos pr. negauta. "Prieš prasidedant žiemos sezonui mes dar susitiksime su terminalo vadovybe ir aptarsime situaciją", - sakė jis.

Beje, pagal Uosto direkcijos užsakymu atliktus tyrimus, Minijos g. ir Baltijos pr. sankryžoje sunkiasvoris transportas sudaro tik 4 proc., piko valandomis - iki 9 proc.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder