Antradienį vykusiame Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos (JKKT) prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje audringai diskutuota dėl mokyklos "Žiemys" problemų. Tarybos nariai netgi pykosi tarpusavyje, nes šia tema JKKT kalbama jau tikrai ne pirmus metus, tačiau tai jokių rezultatų neduoda.
Pagalvojus, kad Klaipėdoje, turinčioje tokius didelius vandens plotus, metų metus kartkartėmis vis pasikalbama, kad nėra vietos, kur vaikus būtų galima mokyti buriuoti, apima neviltis.
VšĮ Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokykla "Žiemys" įsteigta 2013 m. Jos steigėjai yra Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė ir Klaipėdos miesto jūrinis buriuotojų klubas.
Pasak mokyklos direktorės Agnės Dalangauskienės, šiuo metu mokykla turi 30 sportininkų, su kuriais dirba trys treneriai. Kasmet 5-6 jos auklėtiniai patenka tarp geriausių buriavimo sportininkų.
Treniruotis vaikai trimis autobusiukais jau seniai vežami į Dreverną. Ten atsirado problemų, kai 2016 m. Klaipėdos rajono savivaldybė Drevernos uostelį koncesijos pagrindu perdavė bendrovei "Hortivita". Mokykla turi tik 30 kv. m patalpas ir 4 vietas laiveliams švartuoti. Vietos jai labai mažai, juo labiau kad elinge įsikūrė kavinė. Ji neturi kur susidėti įrangą, sąlygų priimti daugiau laivelių ir plėsti mokyklos veiklą. Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Saulius Paliulis patikino, kad Savivaldybė nupirks du konteinerius, kad vaikai turėtų kur persirengti. Esą jau sutarta dėl vietos, kur jie bus pastatyti. Jo manymu, Drevernoje mokykla bent šiuo etapu gali gyvuoti.
Mokyklos direktorė pasakojo, kad bandyta ieškoti vietos kitur, net galvota vaikus vežti į Neringą. Smiltynės jachtklubas sutiko priimti vaikus nemokamai, tačiau jiems treniruotis ten būtų mažai vietos. Pasak direktorės, uostas per siauras, per mažas. Juo labiau kad mokytis buriuoti uosto akvatorijoje vaikams nebūtų saugu. A. Dalangauskienės teigimu, ideali vieta vaikų buriavimo mokyklai būtų prieplauka už Kiaulės Nugaros salos. Ten mokykla galėtų plėstis dvigubai ir konkuruoti su Kauno vaikų buriavimo mokykla, o gal net ją pralenkti ir būti pirmaujančia šalies vaikų buriavimo mokykla.
Tarybos narė Olga Žalienė pasiūlė, kad ieškant išeities pirmiausia reikėtų vaikų buriavimo mokyklą įtraukti į perspektyvinį miesto strateginės veiklos planą. Pasak tarybos nario Algirdo Aušros, be kardinalių sprendimų situacijos pagerinti nepavyks, ramunėlėmis auglio neišgydysime.
Po ilgų diskusijų minėta taryba vis dėlto nusprendė kreiptis į miesto Tarybą, kad buriavimo mokykla būtų įtraukta į miesto plėtros strateginį planą. Už tai balsavo 14 narių, du susilaikė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą