Nuo rugsėjo 1 d. turėtų pradėti dirbti užvakar į savąjį uostą iš Estijos parplukdytas naujasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos locmanų kateris "Dangė".
Bendra katerio statybos kaina - 511 tūkst. eurų. Konkursą statyti locmanų katerį laimėjo Suomijos kompanija "Marine Alutech". Tačiau laivas statytas Estijoje, Nasva uoste, esančiame Saremos saloje. "Dangės" statybos subrangovė - Estijos kompanija "Saare Workboats". Beje, laivo statybai reikalingi aliuminio lakštai buvo supjaustyti Suomijoje ir atgabenti į nedidelę Estijos laivų statyklą, kuri, ko gero, visa tilptų į vieną "Baltijos" laivų statyklos cecho dalį.
"Dangė" į Klaipėdą atplaukė su Suomijos vėliava. Šiomis dienomis kateris bus įregistruotas Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijoje ir gaus leidimą plaukioti su Lietuvos vėliava.
Priimant laivą Estijoje teko juo plaukti į Suomijos Hanko uostą. Kadangi jis pastatytas pagal suomių projektą, jį turėjo patikrinti jų specialistai ir tik tada "Dangė" gavo teisę plaukti į Klaipėdą su Suomijos vėliava. Plaukiant per Suomijos įlanką iki Hanko buvo atlikti ir laivo eigos bandymai, išbandyta 3 m aukščio banga. Nei suomiai, nei lietuviai, priėmę laivą, kol kas jo statytojams jokių priekaištų neturi.
Laivo autonomiškumas - 10 val.
"Dangės" kapitonas - Rimantas Zakas, vyr. mechanikas - Antanas Kaziukonis, anksčiau dirbo Uosto direkcijos laive ant oro pagalvės "Viesulas". Iš viso katerio įgulą sudarys 8 žmonės: 4 jų bus iš Uosto direkcijos, 4 iš AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO), turintys darbo locmaniniuose kateriuose patirties. 12 valandų trunkančioje pamainoje "Dangėje" dirbs tik 2 žmonės. Laivas bus eksploatuojamas ištisą parą. Iki rugsėjo 1 d. įgulos nariai bus mokomi dirbti naujame kateryje.
Kapitono teigimu, 20-22 mazgai yra ekonomiškiausias laivo greitis, nors "Dangė" gali plaukti ir didesniu greičiu. Pasak R. Zako, pridėjus daugiau apsukų, būtų sudeginama daugiau kuro, o laimima daugiausiai 1 ar 2 mazgus papildomai.
"Dangės" atplaukiant į Klaipėdą buvo laukiamą visą savaitę. R. Zakas sako, jog dėl prastų oro sąlygų laivas galėjo plaukti, ant bangų jis laikosi puikiai, problema buvo kuras. Kateris per valandą sudegina apie 100-110 litrų dyzelinio kuro. "Dangės" kuro bako talpa - yra 1100 l. Tad kuro jam užtenka tik 10 valandų. Paklaustas, kokioms oro sąlygoms esant "Dangė" nebegalės plaukti į jūrą, kapitonas atsakė: "Tiek estų, tiek suomių laivų darbo sąlygos yra kitokios. Pas juos nėra tokių bangų, kaip pas mus, nes joms nėra kur įsibėgėti, o pas mus - atvira jūra. Todėl jų pasakymas, kad šis kateris gali plaukti bet kokiu oru, mums ne visiškai tinka. Bet manau, kad esant 3 m aukščio bangoms "Dangė" gali dirbti".
Neturi kingstonų
Kateris aprūpintas moderniomis valdymo ir navigacijos sistemomis. Visas jo valdymas gali būti atliekama vieno kompiuterio pagalba. Kituose laivuose paprastai būna didžiausias valdymo skydas, daugybė prietaisų - tik spėk akimis bėgioti.
"Dangė" turi lokatorių, elektroninį žemėlapį, autovairininką, echolotą, palydovinę sistemą vietai nustatyti. Visi prietaisai, išskyrus mašinos kompiuterį, yra sujungti tarpusavyje (netgi radijo stotis prijungta prie palydovinės sistemos), tad laivo šturmanas gali gauti visus duomenis naudodamasis tik lokatoriumi.
Kateris manevringas, turi pavairavimo įtaisą. Locmanams jis patogus tuo, jog jo denis, turėklai, laiptai yra šildomi, tad žiemą jie neapledės. Iš išorės truputį šildomas yra pats laivo antstatas. Beje, estai garantuoja, kad "Dangė" galės plaukti esant 15 cm storio ledui. Nors visas katerio korpusas yra aliumininis, tačiau laivo priekis yra labai gerai sustiprintas, panašiai kaip ledlaužio.
Be to, "Dangė" neturi kingstonų. Jos variklis šaldomas panašiai kaip mašinos. Tad kingstonų užsikimšimo problemos nebus. Tiesa, vienas kingstonas vis dėlto yra laivo tualete, esančiame laivo priekyje.
MTU firmos, DV tipo variklio galingumas - 525 kw arba 715 AJ. Jis daro 2 tūkst. apsisukimų per minutę. Už jo yra pastatytas reverso reduktorius, kurio dėka laivo sraigtas sukasi per pus rečiau - 1000 kartų per minutę. Reduktoriaus pagalba galima reversuoti, varyti laivą pirmyn ar atgal. Taigi jam plaukiant į kitą pusę nereikia eikvoti variklio.
Ankstesni bandymai nesėkmingi
Uosto direkcija nuo 1993 m. nuomoja KLASCO locmanų katerius "Pilot 9" ir "Pilot 10" tam išleisdama kasmet 1400000-1800000 Lt. Nuo tų metų ir pradėta svajoti apie naujo locmanų katerio įsigijimą. Bandymų buvo ne vienas. Dar Uosto direkcijos direktoriaus pareigas einant Valentinui Greičiūnui buvo gauta kateriui pirkti pinigų. Uosto kapitono padėjėjas Ričardas Lučka netgi vyko į Vokietiją pažiūrėti norvegų pastatytus katerius, kuriais plaukiojo Liubeko locmanai. Buvo nutarta tokius katerius statyti Lietuvoje, AB "Klaipėdos laivų remontas" buvusioje vokiečio p. Šulco vadovaujamojoje jachtų statykloje. Sutartis dėl locmanų katerio statybos nebuvo pasirašyta todėl, kad bankrutavo tuometinis Vakarų bankas, kuriame buvo Uosto direkcijos pinigai.
Kitas bandymas įsigyti locmaninį katerį buvo 1998-2000 m. Tarptautinį konkursą dėl katerio statybos buvo laimėjusi Olandijos kompanija, kuri statė Uosto direkcijai ir vilkiką "Stumbras". Pradėti statybos nepavyko, nes tuometinis susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas manė, jog direkcija, būdama valstybės įmonė, savo katerių negali turėti. Beje, ir vilkiką "Stumbras" direkcija buvo priversta išnuomoti KLASCO.
Pagaliau po 10 metų Uosto direkcija įsigijo savo locmanų katerį. Katerių nuomos sutartis su KLASCO galioja šio mėnesio pabaigos. Beje, vieno locmaninio katerio uostui, ko gero, neužteks. Galimas daiktas, kokia nors nuomos sutartis su KLASCO išliks.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą