Apie 5 tūkstančiai Lietuvos jūrininkų dirba užsienio laivuose. Jie neturi oficialaus socialinio statuso: nei jie bedarbiai, nei turintys darbo. Tačiau per metus jie uždirba daugiau kaip 45 mln. JAV dolerių ir parveža juos į Lietuvą. Siūloma spręsti šią problemą juos legalizuojant.
Prognozuojama, jog po kelerių metų Lietuvos jūrininkų skaičius sumažės nuo 7400 iki 3500, nors kasmet Lietuvoje visų lygių jūrinių specialistų parengiama 240-260. Vienas studentas Lietuvos jūreivystės kolegijai per metus kainuoja 3400 Lt. Faktinės išlaidos šiai mokymo įstaigai skiriamas lėšas per praėjusius 5-7 metus viršijo 1,5-2 kartus. Taip yra todėl, kad jūreivystės studijos finansuojamos neatsižvelgiant į specialybių specifiką, į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus dėl jūrininkų rengimo kokybės.
Sudominti jūrininko profesija
Daugiau kaip 90 proc. pasaulio ir 40 proc. Europos Sąjungos (ES) prekių keliauja jūrų keliais. Jūrų transporto įnašas į pasaulio ekonomiką yra 200 milijonų milijardų eurų. Pasaulyje yra daugiau kaip 53 tūkstančiai kompanijų ir organizacijų, užsiimančių jūriniu verslu, ir 1 mln. 250 tūkst. jūrininkų. Europoje yra 180 tūkst. jūrininkų ir apie 1 mln. žmonių, kurių darbas yra susijęs su jūrininkais. Lietuvos saugios laivybos administracija duomenimis, š. m. balandžio 24 d. Lietuvoje buvo įregistruoti 7409 jūrininkai. ES didžiausias nedarbo lygis yra 15-24 metų amžiaus žmonių grupėje. Lietuvoje situacija panaši.
Gegužės 15-19 d. Graikijoje įvyko neformalus ES valstybių narių, Norvegijos ir valstybių kandidačių į ES nares transporto ministrų susitikimas. Jame aptarti laivybos sektoriaus prestižo kėlimo ir jaunų žmonių sudominimo jūrininko profesija klausimai. Tai rodo, jog Europoje jūrų transporto specialistams skiriamas didelis dėmesys. Kokia situacija šiuo klausimu Lietuvoje? Lietuvos jūreivystės kolegijos direktorius Viktoras Senčila neseniai vykusioje Lietuvos jūrininkų sąjungos surengtoje mokslinėje konferencijoje skaitė pranešimą "Lietuvos jūrininkų rengimo dabartis ir ateitis globalizavimo ir internacionalizavimo kontekste". Beje, paklaustas, ar jūrininkų Lietuvoje rengiama per daug ar per mažai, jis sako ir pats nebežinąs. Pateikiame įdomesnes jo pranešimo mintis.
Legalizuoti dirbančius užsienio laivuose
Per praėjusius 10-12 metų pasikeitė Lietuvos jūrų laivyno struktūra ir dydis. Laivų skaičius ir suminis tonažas sumažėjo trečdaliu, o darbo vietų skaičius dėl įgulų mažinimo sumažėjo dar labiau. 1996 m. dar turėti 308 laivai, o šiuo metu Lietuvos jūrų laivų registre yra įregistruoti 200 laivų, kurių suminis bruto tonažas sudaro 449,9 tūkst. tonų. Pasaulinio jūrų laivyno suminis tonažas 2000 m. sudarė 506 mln. BRT.
Mažėjant Lietuvos laivynui dalis jūrininkų įsidarbino užsienio laivyne. Šiuo metu užsienio laivyne dirba apie 5 tūkst. Lietuvos jūrininkų. Laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava, dirba apie 1800-2000 jūrininkų. Dėl neišspręstų jūrininkų, dirbančių užsienio laivuose, apmokestinimo klausimų jie turi pusiau legalų statusą ir figūruoja tik Jūrininkų registre, nes yra gavę jūrinius dokumentus.
Latvijos mokslo akademijos Ekonomikos institutas, atlikęs Latvijos jūrinio darbo rinkos tyrimus, padarė išvadą, kad dirbantys užsienio laivyne jūrininkai turi būti traktuojami kaip išvykę į komandiruotę ir yra ekonomiškai naudingi valstybei, nes vien išleisdami pinigus savo šeimų poreikiams jie per 4-5 metus grąžina lėšas, investuotas į jų rengimą. Per metus Lietuvos jūrininkai, dirbantys užsienio laivyne, uždirba 45-55 mln. JAV dolerių. Manoma, jog Lietuvai reikėtų palankiai išspręsti tokių jūrininkų apmokestinimo problemą ir juos legalizuoti. Beje, Lietuvos jūrininkai užsienio laivyne yra vertinami ir turi didelė paklausą.
Eilinių jūrininkų per daug
Kasmet Lietuvoje išduodama ir keičiama daugiau kaip 1000 jūrininkų knygelių. Pernai jų buvo išduota 1364. Teisė eiti jūriniame laive vadovaujančias pareigas suteikiama išduodant jūrinio laipsnio diplomą, o teisė dirbti kvalifikuotą eilinio specialisto darbą - išduodant jūrinio laipsnio kvalifikacijos liudijimą. Pernai išduota 636 diplomai laivavedžiams, (1993 m. tebuvo ištuoti tik 72), 563 diplomai laivų mechanikams (1993 m. - 131), 1316 liudijimų jūreiviams (1993 m. - 167), 381 liudijimas motoristams (1993 m. - 68).
2000 m. pasaulyje buvo 404 tūkst. laivų karininkų ir 823 eilinių jūrininkų. Karininkų deficitas sudarė 16 tūkst., arba 4 proc. Jeigu tendencijos darbo rinkoje išliks, karininkų deficitas didės ir toliau. Eilinių jūrininkų pasaulyje yra per daug. Pasaulinis jūrininkų pasiūlos ir paklausos balansas: 2000 m. trūko 16 tūkst. karininkų, 2010 m. trūks 46000 karininkų, eilinių jūreivių 2000 m. buvo 224 tūkst. per daug, o 2010 m. bus 255000 jūreivių per daug.
3500 jūrininkų skaičiui palaikyti
Viena iš Lietuvos kaip jūrų valstybės funkcijų - ruošti jūrininkus ir kitus specialistus jūrinei industrijai. Rengdama jūrininkus šalis plėtoja jūreivystės technologines žinias, aprūpina darbo jėga ne tik laivus, bet ir dalį kranto struktūrų.
Jūrininkų rengimas pagal Lietuvos švietimo sistemą organizuojamas trim lygiais: profesinis mokymas organizuojamas Klaipėdos laivininkų mokykloje, aukštojo neuniversitetinio lygio studijos - Lietuvos jūreivystės kolegijoje, aukštosios universitetinės studijos - Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute.
Eiliniai jūrininkai ruošiami Klaipėdos laivininkų mokykloje, įsteigtoje 1962 metais. Šiuo metu mokykloje 535 moksleiviai mokosi jūreivio motoristo, jūreivio suvirintojo, jūreivio virėjo, motoristo elektriko ir kitų specialybių. 2002 m. mokykla išleido 135 absolventus.
Lietuvos jūreivystės kolegija yra seniausia iš šiuo metu egzistuojančių Lietuvos jūrininkų rengimo įstaigų. Kaip Klaipėdos jūreivystės mokykla ji buvo įsteigta 1948 m. Tais metais tai buvo uždaro tipo mokslo įstaiga. Kursantai privalėjo gyventi mokykloje, laikytis griežto režimo, nešioti uniformą ir mokykloje, ir už jos ribų. Nepriklausomai Lietuvai liko pakankamai gera jūrininkų rengimo bazė ir geros tradicijos, tačiau suteikiamo išsimokslinimo lygis tebuvo specialusis vidurinis. 1998 m. Klaipėdos aukštesnioji jūreivystės mokykla pavadinta Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto kolegija. 2001 m. Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto kolegija reorganizuota į Lietuvos jūreivystės kolegiją.
1996 m. liepos 3 d. įsteigtas Klaipėdos universiteto padalinys - Jūreivystės institutas. Jame vyksta aukštosios universitetinės bakalauro, diplomuoto inžinieriaus ir magistrantūros studijos, veikia bendra universitetinė jūrų transporto technologinės krypties doktorantūra, vykdomi jūriniam kompleksui naudingi moksliniai tyrimai.
Instituto ir kolegijos studentai turi galimybę formuojant jūrinių specialistų mobilizacinį rezervą gauti karinį jūrinį parengimą ir įgyti atsargos leitenanto karinį laipsnį.
Visų trijų Lietuvos jūrinio mokymo įstaigų per metus parengtų jaunųjų specialistų skaičius svyruoja tarp 240 ir 260. Naudojantis Didžiosios Britanijos jaunųjų specialistų poreikio nustatymo metodika ir darant prielaidą, kad šiuo metu dirbantys laivyne jūrininkai tolygiai pasiskirsto pagal amžių ir visi jaunieji specialistai dėl ligos ar kitų priežasčių neatsisakys jūrinės karjeros, po kelių metų bendras Lietuvos jūrininkų skaičius nuo 7400 sumažės iki 4800 jūrininkų. Įvertinant jaunųjų specialistų sklaidą uosto infrastruktūros padaliniuose ir kitur, galima teigti, kad dabartinė jūrininkų rengimo sistema užprogramuota 3500 jūrininkų skaičiui palaikyti.
Finansavimo, demografijos problemos
Įsigaliojus naujiems tarptautiniams reikalavimams reikėjo iš esmės pakeisti studijų planus ir atnaujinti treniruoklinę laivavedžių ir laivų mechanikų rengimo įrangą. Karininkų - laivavedžių ir laivų mechanikų bei eilinių jūrininkų rengimo lygį reglamentuoja STCW - 95 konvencija. Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu sukurta moderni aukšto technologinio lygio jūrininkų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo bazė, atitinkanti pasaulio ir Europos jūrininkų rengimo ir tarptautinės kokybės standartų reikalavimus. Lietuvos jūreivystės kolegijoje buvo įkurtos naujos modernios laboratorijos ir treniruokliai. Pagal tarptautinio ISO 9001:2000 standarto reikalavimus joje įdiegta ir Lloyd's Register Quality Assurance Limited 2002 m. sausio mėnesį sertifikuota kokybės vadybos sistema.
Kolegija negalėtų įgyvendinti tarptautinių reikalavimų, susijusių su jūrininkų rengimų (STCW-95 konvencijos, DIREKTIVE 2001/25/EC), jeigu nesulauktų Susisiekimo, Krašto apsaugos ministerijų, laivybos kompanijų, tarptautinių projektų paramos, neužsidirbtų šiek tiek lėšų pati, teikdama mokymo paslaugas jau dirbantiems jūrininkams.
Lėšų jūrinių specialybių studentams įsigyti uniformas neskiriama nuo 1990 m., tačiau iki 1995 m. jie jas dar turėjo. Kolegijos studentų sąjunga yra ne kartą prašiusi mokyklos vadovybės rasti galimybių studentus aprūpinti šiuolaikiškomis jūrinėmis uniformomis. Deja, kol kas tam trūksta lėšų. Beje, Latvijos studentai taip pat neturi jūrinių uniformų, turi tik būsimieji Estijos jūrininkai.
Jūrininkų rengimo sistema yra švietimo sistemos dalis, kuri neatskiriama nuo Lietuvos visuomenės. Todėl jai įtaką daro ne tik globalizavimo ir internacionalizavimo procesai, vykstantys laivybos sektoriuje, bet ir visi socialiniai, demografiniai ir kiti procesai, vykstantys Lietuvoje. Didžiausios problemos, kurios gali atsiliepti jūrininkų rengimo sistemai yra dvi: švietimo finansavimo problema ir bei Lietuvai gresiantis demografinis kritimas.
Statistika rodo, jog Lietuvoje švietimo darbuotojų atlyginimai yra mažesni už visų kitų veiklos sričių darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, išskyrus gydytojus, atlyginimus. Universitetuose lektoriaus atlyginimas per mėnesį yra 866-1270 Lt, kolegijose dėstytojo - 772-939Lt.
Lietuvos jūreivystės kolegijoje nuo 1994 iki 2003 metų dirbančių dėstytojų vyrų procentas sumažėjo nuo 68 iki 55 proc. Per tą patį laikotarpį dėstytojų vyrų vidutinis amžius padidėjo nuo 47,4 iki 56,6 metų. Dėstytojų kvalifikacija, jos akademinio ir profesinio lygio palaikymas ir tobulinimas yra rimta problema, susijusi su švietimo finansavimu.
Ne mažesnė problema - grėsminga Lietuvos demografine situacija. Per paskutinius 10-15 metų Lietuvoje įvyko dramatiškas gimstamumo kritimas. Tai reiškia, kad po 10-15 metų į klases ir auditorijas galės ateiti 33 proc. mažiau potencialių studijuojančių ir atitinkamai sumažės specialistų laidos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą