Dėl tų pačių konteinerių konkuruos nauji terminalai

Bendrovėse

Kaip pasikeis situacija pietinėje Klaipėdos uosto dalyje po to, kai UAB Klaipėdos terminalo grupė (KTG) nusipirko AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) konteinerių terminalą, kalbėjomės su KTG direktoriumi Vaidotu Šileika.

"Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad KLASCO konteinerių terminale KTG, perkeldama visus savo konteinerius ir techniką, kurs naują konteinerių terminalą. Pradėti dirbti jame ji iš anksto pamažu ruošėsi. Norėdama spręsti anksčiau KLASCO konteinerių terminale kildavusias problemas, bando atnaujinti ir didinti terminalo technikos parką. Šiemet KTG įsigijo du naujus švediškus konteinerių krautuvus "Kalmar", kurių kiekvienas kainavo daugiau kaip 1 mln. Lt.

Rezervas - Malkų įlanka

Paklaustas, apie ankstesnius KTG ketinimus konteinerių krovai panaudoti jai priklausančios UAB Malkų įlankos terminalo nuomojamas krantines, V. Šileika atsakė: "Tie planai nepamiršti. Jeigu konteinerių krovos augimas bus toks pat kaip dabar, pritrūks įsigytojo konteinerių terminalo pajėgumų. Todėl planuojame ateityje konteineriams naudoti dalį arba net visą Malkų įlankos terminalą. Nors dabar ten kraunama mediena, infrastruktūra bus pritaikyta ir konteineriams".

Specializuotas, gerą krovos techniką turintis Malkų įlankos terminalas naudojasi 141-ąja krantine. Kol kas mediena ir toliau bus kraunama jame. Šiuo metu ir šis terminalas yra pakankamai apkrautas, jam jau šiek tiek trūksta vietos, nes čia dirba didžiausi medienos vežėjai. Tad dabar rekonstruojamos 142-osios krantinės, kuria iki šiol nesinaudota, ir kurią žadėta skirti konteineriams, reikėtų ir medienos terminalui. Ateityje planuojama įsisavinti likusią terminalo rezervinę zoną.

Senajame KTG terminale

Senajame KTG terminale kitus krovinius gabenantys klientai jautėsi esą nuskriausti, nes konteineriai buvo "okupavę" visas pakampes. Sena KTG klientė Danijos kompanija "DFDS Tor line", kurios ro-ro krovinius varžė konteineriai, tik ir laukia, kada galės laisviau jaustis. Konteinerius perkėlus į KLASCO konteinerių terminalą, ši kompanija turės daugiau galimybių plėtoti savo verslą.

Senajame terminale planuojama didinti generalinių krovinių krovą. "Manau, kad senasis terminalas tik trumpam ir laikinai apmirs, palyginti su tuo, kas jame vyko, kai buvo kraunami konteineriai. Tačiau ateityje šiame ro-ro ir generalinių krovinių terminale bus vykdoma intensyvi veikla",- sakė KTG direktorius.

Konkurencija išliks

Paklaustas, ar naujasis konteinerių terminalas konkuruos su būsimais LKAB "Klaipėdos Smeltė", jūrų krovos kompanijos "Bega" konteinerių terminalais, V. Šileika atsakė: "Visi investiciniai projektai turi būti pagrįsti ekonominiais apskaičiavimais, įvertinant ir konkurenciją, ir riziką. Manau, kad naujų terminalų savininkai tai padarė. Vargu ar šiandien galima tikėti, kad iš kažkur atsiras itin dideli naujų konteinerių kiekiai. Nemanau, kad ateityje konteinerių krova didėtų 40-50 proc. per metus. Augimas bus normalus - 15-20 proc.

Nerimą kelia tai, kad gali paaštrėti vidinė konkurencija dalijantis tuos pačius konteinerius. Mes esame įpratę dirbti konkurencijos sąlygomis, tačiau gąsdina tai, kad norėdami būti patrauklūs ir pritraukti daugiau konteinerių nauji terminalai gali mažinti įkainius. Investuodami didžiules lėšas į konteinerių krovos terminalą mes norime uždirbti. Be to, nenorėdami atsilikti nuo tokių kitų uostų terminalų, turėsime ir toliau investuoti į kompiuterines programas, naują techniką, nes didėja ne tik konteinerių srautai, bet ir plėtojamos jų krovos technologijos".

Naujų konteinerių terminalų savininkai mano, jog būdami arčiau uosto vartų galės sudaryti konteinerių vežėjams palankesnes sąlygas. V. Šileikos manymu, konteinerių krovos sąlygas reikėtų vertinti neapsiribojant tik jūrine puse, bet ir atsižvelgiant į kranto infrastruktūrą, t. y. į tai, kaip konteineriai bus vežami, ar vežėjams netrukdys transporto kamščiai ir t. t.

Problema - gylis

Naujajam konteinerių terminalui aktualios lieka per mažo gylio ir krantinių ilgio problemos. Dabartinio KLASCO konteinerių terminalo infrastruktūra, jame stovintys kranai duoda galimybę aptarnauti kur kas didesnius laivus už tuos, kurie atplaukia dabar, tačiau didesni laivai negali atplaukti dėl per mažo gylio. Didžiausias laivas, aptarnaujamas KTG terminale, gali gabenti 850 TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), o didieji konteinervežiai ima apie 1300 TEU.

Darbuotojai - irgi turtas

Paklaustas, ar KLASCO konteinerių terminalas perkamas su darbuotojais, V. Šileika atsakė: "Darbuotojai - tai taip pat turtas. Jų skaičius naujame terminale ne mažės, o tik didės. Jeigu mums tiks KLASCO darbuotojas ir jis sutiks pereiti pas mus, jį įdarbinsime",- sakė V. Šileika.

KTG konteinerių terminale dirba apie 180, o KLASCO - apie 40-50 žmonių. Šiuo metu KTG reikalinga apie 30 darbuotojų. Nors bendrovei per 11 veiklos metų pavyko išlaikyti pagrindinį darbuotojų branduolį, ji, kaip ir kitos įmonės, dėl didesnių uždarbių užsienyje irgi neteko gerų kranininkų. "Negalime savo darbuotojams pasiūlyti tokių atlyginimų, kokius jie gauna dirbdami Šiaurės jūroje esančiose naftos platformose. Tačiau pastaraisiais metais kasmet 10 proc. didiname darbuotojų atlyginimus",- sakė KTG direktorius.

KTG turi savo specialistų rengimo sistemą. Naujai į darbą priimti žmonės praktikos mokomi terminale, o teorijos - siunčiami į mokymo centrus.

Dalia BIKAUSKAITĖ