Pernai baigėsi Lietuvai duoto Europos Sąjungos pritarimo pokyčiams jūrininkų mokestinėje sistemoje galiojimo laikas. Tad norint dabar ką nors daryti, tektų iš naujo užsukti visą mechanizmą.
Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) nusprendė kol kas nekelti iš naujo dienpinigių klausimo. Ji lūkuriuoja rinkimų į Seimą pabaigos ir ekonominės situacijos pagerėjimo. Pasak sąjungos pirmininko Petro Bekėžos, tačiau tai nereiškia, kad šis klausimas yra užmirštas.
Tokia valstybės politika
LJS pirmininkas P. Bekėža ir dabar kalba taip pat, kaip 2010-aisiais, kai buvo gana aštriai keliamas dienpinigių apmokestinimo klausimas ir ši tema buvo gana išsamiai nušviesta "Vakarų eksprese". Tačiau jūrininkai ir toliau rašo anoniminius laiškus redakcijai ir pateikia dienpinigių problemą kaip didžiausią naujovę.
Nors susisiekimo ministras Eligijus Masiulis dienpinigius yra įvardinęs kaip lanksčią apmokėjimo už darbą formą, kurios dėka Lietuvos laivų savininkai gali konkuruoti pasaulinėje rinkoje, vis dar atsiranda jūrininkų, manančių, kad tokie dalykai ministro ausų nėra pasiekę.
Neseniai redakcijos gautame laiške rašoma, kad tiek AB "Lietuvos jūrų laivininkystė", tiek AB "Limarko" laivininkystės kompanijoje yra mokamos papildomos algos jūrininkams iš kitų sąskaitų, kad už tuos mokėjimus yra nesumokami mokesčiai valstybei, užtat jų jūrininkai išeidami į pensiją gauna ubagiškas pensijas vien todėl, kad "Sodrai" nemokami visi mokesčiai. "Pati Valstybė apgaudinėja žmones jau dabar, kad paskui nereikėtų mokėti realių pensijų. Vadinasi, pati valstybė toleruoja vokelius. Kur žiūri Mokesčių inspekcija?" - klausiama laiške.
Iš karto reikia pasakyti, kad dienpinigiai yra įteisinti Vyriausybės nutarimu, tad kokios nors neleistinos veiklos šioje srityje nėra. AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" generalinio direktoriaus Arvydo Bogačionko teigimu, tokia yra valstybės politika, tad kito būdo mokėti jūrininkams atlyginimų nėra.
Vetavo prezidentas
Pasak P. Bekėžos, dienpinigių kitų šalių laivynuose nėra, jų seniai nebeliko ir Latvijos bei Estijos ir net Rusijos laivuose. Taigi Lietuva liko vienintelė šalis, išlaikiusi tokią apmokėjimo už darbą sistemą. Jos principas - jūrininko atlyginimas susideda iš dviejų dalių, kurių viena yra dienpinigiai arba komandiruotpinigiai.
Kadangi sovietmečiu pastaroji dalis buvo mokama valiuta, tai ji būdavo svarbiausia ir didžiausia. Pastaruoju metu vadinamieji dienpinigiai ir atlyginimas yra maždaug vienodo dydžio. Iš dienpinigių mokesčiai neatskaičiuojami, jie atskaičiuojami tik iš atlyginimo dalies.
"Ta apmokėjimo tvarka yra likusi iš tarybinių laikų. Lietuva gal ir nėra vienintelė, kur tokia sistema liko, bet viena iš paskutiniųjų šalių, taikančių ją. Yra taip, kaip yra. Suprantu jūrininkus, nes jie negali deklaruoti dalies pajamų norėdami imti paskolas ir t. t. Žmonės patiria nepatogumų. Žiūrint iš laivybos kompanijų varpinės, ta sistema nėra bloga", - sakė Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka.
P. Bekėžos teigimu, prieš kelerius metus buvo parengtos įstatymo pataisos dėl lengvatinių jūrininkų socialinio draudimo įmokų, bet jas vetavo tuometinis prezidentas Valdas Adamkus. Kai jos vėl buvo grąžintos į Seimą, balsuojant pritrūko dviejų balsų, tad tas įstatymo pakeitimas taip ir neįsigaliojo. Tos pataisos numatė ne tik sudaryti lengvatines sąlygas laivų savininkams mokėti už jūrininkus sumažintas socialinio draudimo įmokas, bet ir kartu išspręsti klausimą naikinant dienpinigius ir juos įtraukiant į darbo užmokestį, t. y. į atlyginimus.
"Dabar ne laikas"
Dienpinigių klausimas yra labai aktualus maždaug dviem tūkstančiams jūrininkų, dirbančių Lietuvos vėliavos laivuose. 5-6 tūkstančių Lietuvos jūrininkų, kurie dirba užsienio laivuose, jis neliečia, kadangi jie patys "Sodrai" moka arba nemoka mokesčių.
LJS pirmininko teigimu, jeigu dabar būtų panaikinti dienpinigiai ir įtraukti į atlyginimą, Lietuvos laivų savininkams tektų mokėti "Sodrai" kone perpus didesnius mokesčius. Žinia, darbo užmokestis yra vienas didžiausių laivininkystės kompanijų kaštų.
P. Bekėžos manymu, panaikinus dienpinigius Lietuvos laivų savininkai registruotų savo laivus kitose šalyse ir jie nebeplaukiotų su Lietuvos vėliava, o "Lietuvos jūrų laivininkystė", kurios pagrindinį akcijų paketą valdo Susisiekimo ministerija, tiesiog bankrutuotų. Ir AB "DFDS Seaways" keltuose, ko gero, nebedirbtų lietuviškos įgulos.
Tiek "Lietuvos jūrų laivininkystėje", tiek "Limarko" laivininkystės kompanijoje dirba nemažai pagyvenusių žmonių, nemokančių gerai anglų kalbos, jiems įsidarbinti užsienio laivuose būtų sunku, taigi Lietuva netektų apie 2 tūkst. darbo vietų.
Kad taip neatsitiktų, Lietuvos laivų savininkus turėtų dotuoti valstybė, t. y. sumokėti tą skirtumą "Sodrai". Pasak P. Bekėžos, yra nemažai šalių, kurių vyriausybės dotuoja jūrininkų išlaikymą.
Anot LJS pirmininko, skaičiuojant dienpinigius, viršvalandžius, atlyginimą ir kt., kvalifikuotas "Lietuvos jūrų laivininkystės" jūreivis per mėnesį uždirba apie 4 tūkst. Lt "popierinio" atlyginimo. P. Bekėža nemano, kad dėl dienpinigių jūrininkai gauna perpus mažesnę pensiją, bet kad ji gerokai mažesnė nei galėtų būti, neneigia. Pasak G. Kutkos, pagal anksčiau parengtą minėtą pataisą, Vyriausybė turėjo kompensuoti nuo 1,5 iki 5 vidutinių draudžiamųjų pajamų, t. y. tą skirtumą, kad nenukentėtų jūrininko pensija, o visa tai, kas viršytų, nebūtų buvę kompensuojama.
Šiandien vidutinės draudžiamosios pajamos yra gan nemažos - apie 1500 Lt. Suma, nuo kurios darbdavys mokėtų visus mokesčius, sudarytų iki 2200 Lt, o visa kita kompensuotų valstybės biudžetas.
Deja, šiuo metu Lietuvos valdžiai kur kas aktualesnis klausimas - iš ko dar paimti pinigų papildyti valstybės biudžetą, tad dotacijos kėlimo klausimas, ko gero, LJS pirmininko manymu, būtų keliamas tikrai ne laiku.
"Mes nepamiršome dienpinigių klausimo. Po kurio laiko kelsime jį vėl. Lietuvos jūrininkų sąjungos ataskaitinėje ir rinkiminėje konferencijoje, vykusioje pernai metų pabaigoje, svarstėme šį klausimą ir nusprendėme kol kas jo nekelti, nes jūrininkai gali apskritai prarasti darbo vietas, o Lietuva - laivus. Manome, kad dabar negalima mojuoti kardu, reikia palaukti", - sako LJS pirmininkas.
O maistpinigiai?
G. Kutkos manymu, sprendimo panaikinti dienpinigius priėmimas turėtų ir minusų, ir pliusų. Anot jo, panaikinus dienpinigius, dar reikėtų išspręsti jūrininkų maitinimo klausimus. Iki šiol yra susiklosčiusi tokia praktika, kad jūrininkai laivuose yra maitinami.
Dienpinigių dalis yra skirta maistui. Jeigu dienpinigius panaikintume, tai kompanija turėtų mokėti mokesčius ir nuo maistpinigių.
Tada reikėtų pasiekti, kad maitinimui išleidžiami kompanijų pinigai būtų pripažįstami bendrovės sąnaudomis.
Vėl reikėtų ES pritarimo
P. Bekėžos manymu, jeigu Lietuvos valstybė ir sutiktų vėl dotuoti laivų savininkus, jai dar reikėtų iš naujo gauti Europos Sąjungos (ES) pritarimą, nes tai būtų verslininkų rėmimas. Anot profsąjungos pirmininko, tąkart, kai prieš kelerius metus buvo parengta įstatymo pataisa, kurią vetavo V. Adamkus, buvo gautas ES pritarimas ir Vyriausybė buvo sutikusi dotuoti. Dabar reikėtų viską pradėti iš pradžių.
Pasak G. Kutkos, ES pritarimas dėl jūrininkų dienpinigių ir socialinių draudimo įmokų sumažinimo buvo gautas 2006 m. kovą. Tačiau toks leidimas galiojo tik 5 metus, taigi jis baigėsi jau pernai. Seimas atitinkamą įstatymo pataisą, kurią vetavo prezidentas, rengėsi priimti tik 2007 m., taigi metai jau buvo prarasti.
"Dabar vėl reikėtų užsukti visą ratą. Bet kuriuo atveju tektų kreiptis į Europos Komisiją su prašymu leisti taikyti tokią priemonę, pateikti ES visus dokumentus ir apskaičiavimus iš naujo. Žinoma, ne kaip atrodytume, nes buvome gavę leidimą, bet priemonės neįgyvendinome. Gavus Europos pritarimą, vėl lauktume Vyriausybės, Seimo ir prezidentės pritarimo. Tas procesas yra sudėtingas ir ilgas", - sakė G. Kutka.
Pasak Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdančiojo direktoriaus, juntamas dabartinės apmokėjimo sistemos laikinumas, ir šioje srityje visada galima sulaukti tam tikrų perversmų, t. y. kokių nors pataisų, bet ir ta pati Europos Komisijos priemonė yra laikina.
Pasak G. Kutkos, Europos Komisija iki šių metų gegužės 14 d. vykdo valstybės pagalbos gairių reviziją. Galimas daiktas, kad sulaukus atsakymų į pateiktus klausimus, tos gairės bus peržiūrėtos. Iki šiol ir "Sodra" vadovavosi tomis pačiomis senomis gairėmis. Tad vargu ar vertėtų Lietuvai dabar pateikti prašymą dėl pritarimo lengvatoms vadovaujantis dar senomis galiojančiomis gairėmis. Asociacijos vykdančiojo direktoriaus manymu, ko gero, reikėtų sulaukti naujų gairių ir taikytis prie jų. Pasak G. Kutkos, jeigu ir būtų pradėtas kelti dabar dienpinigių klausimas, jis greičiausiai net nebūtų svarstomas. Be to, tada, kai buvo bandoma išspręsti šį klausimą, Seime buvo Vaclovas Stankevičius, daug padėjęs šiuo klausimu, ėmęsis iniciatyvos. Viskas priklausys dar ir nuo to, kas pateks į būsimą Seimą. Seime reikėtų atlikti didelį darbą įtikinėjant kitus Seimo narius. Vėl tektų įrodinėti, kuo jūrininkai yra išskirtiniai, palyginti su kitais dirbančiais žmonėmis.
Tai kompleksinis klausimas
Dienpinigiai - ne vien tik jūrinio, bet ir autotransporto problema. Senoji sistema daro jūrininkus dar šiek tiek konkurencingus, nes dienpinigiai neapmokestinami. Jeigu būtų apmokestinami, turėti laivyną Lietuvoje būtų dar sudėtingiau. Jeigu darbdaviui reikėtų mokėti mokesčius nuo visos sumos pinigų, kurią gauna jūrininkai, jo sąnaudos labai stipriai padidėtų. Tai kompleksinis klausimas. Reikia susėsti visoms suinteresuotoms pusėms ir diskutuoti, nes tai labai aktualus klausimas, nors juo jau labai daug diskutuota. Manau, kad esant sudėtingai dabartinei ekonomikai, reikia palaukti geresnių laikų. Latvija šioje srityje yra šiek tiek labiau pažengusi į priekį - turimos apmokestinti bazės nėra apmokestinamos, o Estijoje nieko itin atraktyvaus nėra.
Vytautas LYGNUGARIS, AB "Limarko" laivininkystės kompanijos generalinis direktorius
Nežinia, nuo ko reikėtų pradėti
Panaikinus dienpinigius Lietuvos vėliavos pakeitimas laivuose būtų tik laiko klausimas. Įsivaizduokite, kad bendrovės sąnaudos padidėtų 30 proc. Tai ar galėtų verslininkas laikytis įsikibęs Lietuvos. Kai kurioms Lietuvos kompanijoms tiesiog nebūtų įmanoma išgyventi. Panaikinti dienpinigius galima, o kokios pasekmės būtų? Norint, kad jų nebūtų, reikėtų valstybės pagalbos. O tai jau labai sudėtingas procesas, reikia ir politinės valios. Prezidento V. Adamkaus vetavimo pagrindinis motyvas buvo tas, kad negalima išskirti vienos grupės dirbančiųjų. Pas mus suplakta daug dalykų į vieną, nors yra skirtingos sistemos ir neretai perlenkiama lazda. Kitose užsienio šalyse nėra tokio "Sodros" mokesčio, jis įskaičiuotas į gyventojų pajamų mokestį. Labai sudėtinga viską pritaikyti pagal vieną kurpalių. Norint kelti dabar šį klausimą, nežinia, nuo ko reikėtų pradėti.
Gintautas KUTKA, Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą