Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Vytautas Vaitiekūnas neseniai grįžo iš komandiruotės Kanadoje. Ten vyko metinė Šiaurės Vakarų Atlanto žuvininkystės organizacijos (NAFO) sesija. NAFO narės yra 17 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuva. Ji gavo ir krevečių, ir kalmarų, ir jūros ešerių kvotas 2004-iesiems metams. Taigi kitąmet tapusi Europos Sąjungos (ES) nare ji nebus bekraitė.
V. Vaitiekūno teigimu, šioje sesijoje svarstyta labai daug klausimų, tarp kurių ir Grenlandijos uoto problema. Lietuvos laivai šių žuvų dar negaudo, bet kai kurių Europos šalių, pavyzdžiui, Portugalijos, Ispanijos, žvejai intensyviai žvejoja šiuos uotus. Deja, jų kvotos sumažėjo apie 60 proc. Buvo dešimtmečiui rengiamas uotų išteklių valdymo planas norint juos atkurti.
Vyko derybos ir dėl visų kitų žuvų, kurios gaudomos Šiaurės Vakarų Atlanto vandenyne, kvotų. Septyni Lietuvos okeaninės žvejybos laivai ten gaudo krevetes, jūros ešerius, kalmarus. "Mes atstovėjome savo poziciją ir gavome šių žuvų kvotas 2004 metams. Mums tai labai svarbu ir todėl, kad tie Lietuvos laivai turės darbo. Derybos dėl kvotų vyksta gana sudėtingai, nes kiekviena iš tų 17 šalių paiso savo interesų ir traukia kvotas į savo pusę. Mes pasiekėme tiek daug todėl, kad mūsų buvo vadinamoji bloko kvota, t. y. bendra kvota Rusijai, Latvijai, Estijai ir Lietuvai. Bet mes sugebėjome ir tarpusavyje išsidalinti kvotas ir sesija tai patvirtino. Tai irgi labai svarbu, nes einat į ES mums reikia neštis savo dalį. Jeigu kitais metais būdami ES mes neturėtume nieko, mums tektų iš ES prašyti tos dalies, nes kitais metais ji perims ekonomikos valdymo funkcijas. Jeigu neturėtume savo dalies, ES galėtų mums pasakyti: "Ateidami jūs neturėjote nieko, tai kodėl norite dabar",- sakė Žuvininkystės departamento direktorius.
Visas Šiaurės Vakarų Atlantas yra suskirstytas į daugybę žvejybos rajonų, t. y. kvadratų, kurie žymimi, pavyzdžiui, 3N, 3L ir t. t. Kiekviename kvadrate yra nustatytos kvotos. Daugelyje kvadratų dėl blogos žuvų išteklių būklės draudžiama žvejoti.
Lietuva gavo teisę žvejoti kalmarus 3-iajame ir 4-ajame kvadratuose. 3 L kvadrate Lietuvai skirtos 145 tonos krevečių. Beje, leistinų žvejoti krevetes dienų skaičius Lietuvai nepakito, palyginti su šiais metais - t. y. jos laivai krevetes galės žvejoti 600 dienų.
Gauta ne nacionalinė, bet vadinamoji bendra jūros ešerių kvota 1F rajone - 7500 tonų.
Rugsėjo 29 - spalio 3 dienomis Vilniuje vyks 29-oji metinė Baltijos jūros tarybos sesija. Joje Tarptautinė žvejybos Baltijos jūroje komisija svarstys 2004 metų žvejybos limitus Baltijos jūroje. Bus aptarta bendra Baltijos jūros situacija žuvų išteklių atžvilgiu. Bus tariamasi, kaip būtina elgtis, kokių taisyklių privalu laikytis. Taip pat bus aptarti strateginiai žvejybos šioje jūroje planai, menkių bei kitų limituojamų žuvų išteklių valdymo planai.
"Vakarų eksprese" buvo rašyta, kad, žvejų manymu, visų Lietuvos žvejų turimų plaukiojimo priemonių rejestrą turįs sudaryti Žuvininkystės departamentas, tačiau jo iki šiol nėra. Sakoma, jog didžiųjų žvejybos laivų rejestras jau yra sudarytas, tačiau laivų sąrašas esąs slaptas ir žvejams neskelbiamas. Žvejų manymu, pagal ES reikalavimus Lietuva gali turėti 70 didesnių žvejybos laivų, žvejojančių Baltijos jūroje, o realiai ji turi tik 58 laivus. Tad 12 laivų esą mirusios sielos, su kuriais galima daryti ką nori. Kadangi sąrašas slepiamas, žvejams kyla įtarimų, kad į jį norima įtraukti draugelių laivus, už kuriuos šie gautų pinigų.
Paprašytas pakomentuoti šią situaciją V. Vaitiekūnas sakė: "Pučiama kažin kokia klaidinga propaganda. Tas sąrašas yra oficialus ir neslepiamas. Visi žvejybos laivai, kurie plaukia su Lietuvos vėliava, yra registruoti arba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto kapitono tarnyboje, arba Lietuvos valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijoje. Laivų registras yra Susisiekimo ministerijos kompetencija.
ES reikalauja pristatyti papildomą žvejybos laivų rejestrą. Mes renkame duomenis, kuriuos, beje, gauname iš Klaipėdos, tam papildomam rejestrui. Ir mes nieko neslepiame. Mes, kaip, beje, ir visi žvejai, žinome, kiek yra laivų, nes būtent laivams skirstome kvotas. Kokios čia gali būti mirusios sielos. Jeigu laivas yra registre, vadinasi, jis yra. Gal jis dabar nežvejoja, nes yra remontuojamas. Mes pažymime, kad jis negavo kvotos. Kokio dar sąrašo reikia? "
V. Vaitiekūno teigimu, kadangi iš ES Lietuva gaus struktūrinius fondus, ES reikalingas tas vadinamasis žvejybos laivų rejestras. Jis bus nusiųstas į Briuselį. ES valdininkai norės įsitikinti, kad laivai, kurie bus modernizuojami arba nurašomi, tikrai žvejojo tiek metų, tiek dienų. Todėl Žuvininkystės departamentas ir renka papildomus duomenis, kuria kompiuterizuotą duomenų bazę, tačiau dar nebaigė to daryti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą