ES šalys pasiekė kompromisą dėl žvejybos Baltijos jūroje

Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje, vykusiame spalio 26 d. Liuksemburge, ES valstybės narės aptarė kelis aktualius žuvininkystės srities klausimus.

Posėdžio metu buvo diskutuota apie ES ir Norvegijos konsultacijas dėl žvejybos 2011 metais, taip pat apsikeista nuomonėmis dėl Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos kasmetinio susitikimo, lapkričio mėnesį vyksiančio Paryžiuje. Lietuvos delegacija, vadovaujama žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko, palaikė Latvijos ir Estijos delegacijų išreikštą susirūpinimą dėl Europos Komisijos (EK) elgesio ignoruojant valstybių narių interesus kasmetinio Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos (NAFO) susitikimo, įvykusio 2010 m. rugsėjo 20-24 d. Halifakse (Kanadoje), metu. Pasisakydamas šiuo klausimu viceministras pabrėžė, kad regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose EK atstovauja valstybių narių pozicijai ir todėl vienašališkas sprendimų priėmimas, neatsižvelgiant į valstybių narių nuomonę, yra nepriimtinas.

Trys Lietuvos prioritetai

Lietuvai ypač aktualaus žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2011 metais klausimo nagrinėjimas bei kompromiso ieškojimas užsitęsė iki vėlaus vakaro. Tarybos posėdžio bei trišalių derybų su EK ir ES šiuo metu pirmininkaujančia Belgija metu Lietuva pabrėžė tris pagrindinius prioritetus šiuo klausimu: leistinus strimelių bei šprotų sugavimo kiekius, galimybę skirtas menkių žvejybos pastangas (t. y. žvejybos jūroje dienas) perskirstyti tarp valstybės narės laivų.

Taip pat Lietuva išreiškė susirūpinimą dėl Danijos delegacijos pateikto siūlymo skirti papildomą iki 5 proc. menkės kvotą laivams, dalyvaujantiems visiškai dokumentuotos žvejybos iniciatyvose. Lietuvos nuomone, visų pirma reikia atlikti mokslinius tyrimus, kaip tai paveiktų menkės išteklius Baltijos jūroje. Be to, nereikia pamiršti, kad tokia galimybė suteiktų pranašumą toms valstybėms, kurios jau turi įsigijusios atitinkamą įrangą.

Kvotos drastiškai nemažinamos

Po atkaklių derybų valstybėms narėms vis dėlto pavyko pasiekti politinį susitarimą dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje ateinančiais metais. Menkių kvota rytinėje Baltijos jūros dalyje 2011 metams padidinta 15 proc., vakarinėje dalyje - 6 proc. Tačiau daugiausiai diskusijų kilo dėl strimelių ir šprotų žvejybos kvotų nustatymo, kadangi EK pasiūlyme 2011 metais strimelių bendrą leidžiamą sugauti kiekį buvo siūloma mažinti 27 proc., o šprotų - 30 proc.

Nors EK buvo pareiškusi, kad nesutiks šių rūšių žuvų kvotų mažinti mažesniu procentu, tačiau Lietuvos delegacija kartu su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis apgynė savo bendrą poziciją, kad drastiškas žvejybos kvotų mažinimas nepriimtinas tiek dėl mokslinių, tiek dėl socialinių - ekonominių priežasčių.

Lietuvos delegacijai, vadovaujamai viceministro A. Macijausko, po derybų pavyko pasiekti, kad strimelių žvejybos kvota Baltijos jūroje nebūtų sumažinta daugiau kaip 15 proc. Siekiant susitarimo dėl šprotų žvejybos galimybių EK išvis nebuvo linkusi nusileisti, motyvuodama tuo, kad šių išteklių būklė Baltijos jūroje, mokslininkų nuomone, yra nepatenkinama ir todėl kvotą reikėtų mažinti net 42 proc.

Siekdama kompromiso ir politinio susitarimo dėl reglamento projekto jau šio Tarybos posėdžio metu, ES pirmininkaujanti Belgija sukūrė precedentą, pateikdama EK nepalaikomą kompromisinį pasiūlymą kvotą mažinti tik 24 proc. bei paskelbė deklaraciją, kurioje EK kviečiama apsvarstyti papildomus valstybių narių pateiktus mokslinius duomenis ir prireikus teikti pasiūlymą dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2011 metais pakeitimo.

Atsižvelgiant į nepalankias mokslininkų rekomendacijas ir itin griežtą EK požiūrį, pasiektas kompromisas dėl šprotų žvejybos kvotų yra nemažas laimėjimas.

Pažymėtina, kad EK pritarė galimybei leisti valstybėms narėms perskirstyti joms skirtas menkių žvejybos dienas tarp savo laivų. Buvo susitarta, kad į 2011 metų reglamentą dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje nebus įtrauktas Danijos pasiūlymas dėl papildomos iki 5 proc. menkių kvotos skyrimo už dalyvavimą visiškai dokumentuotos žvejybos iniciatyvose, tačiau šis pasiūlymas galės būti toliau EK svarstomas kaip viena iš galimybių mažinti sugautų žuvų išmetimą į jūrą. Kompromisui vieningai pritarė visos 27 valstybės narės.