Valstybės kontrolės išvadose teigiama, jog skelbdama konkursą ledo generatoriui žvejų uostelyje statyti bei kitai reikalingai įrangai įsigyti pinigų iš Europos Bendrijos gavusi Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija šiurkščiai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą.
Konkursą laimėjo Danijos kompanija "Kolemadsen A/S", anot konfederacijos vadovo Algirdo Aušros, pasiūliusi vienu milijonu litų mažesnę kainą ir pažadėjusi sumontuoti visus įrengimus.
Konfederacijos atstovai tikina, jog rengiant konkursą, buvo vadovaujamasi įstatymais, reglamentuojančiais pirkimo-pardavimo procesą. Tačiau Valstybės kontrolės manymu, turėjusi būti sudaryta rangos sutartis, nurodant darbų sąmatas. Pažeidimų esą atsiradę dėl skirtingo įstatymų traktavimo.
Beje, Viešųjų pirkimų tarnyba priekaištų konfederacijai dėl šio konkurso nepareiškė.
Konfederacija keliais pavedimais sumokėjo apie 2 mln. litų "Kolemadsen A/S" vien tik tik už ledo gamyklos ir saugyklos statybą bei kelių įrengimų montavimą. Iš viso ne tik ledo generatoriui statyti, bet ir žuvų išsiurbimo iš laivų, žuvų rūšiavimo sistemoms įrengti, dėžių plovimo mechanizmams, specialiems termokonteineriams įsigyti skirta 2,5 mln. Lt.
Konfederacijos pirmininkas teigia, jog danams, kurie atvežė techniką, vykdė statybos darbus, kol kas sumokėta tik dalis pinigų. Pasak jo, likę pinigai bus sumokėti tik kai objektas bus atiduotas eksploatuoti.
Neoficialių šaltinių teigimu, danams nesumokėta liko tik apie 100 tūkst. Lt. Turint omenyje tai, kad konfederacija kol kas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių net 1,6 mln. litų vertės darbų atlikimą bei įrengimų įsigijimą, ši suma, žinoma, labai maža.
Ledo generatorius Klaipėdos žvejų uostelyje buvo pradėtas statyti 2000 m. ir turėjo būti baigtas po metų. 2002-ųjų pavasarį jis jau buvo pastatytas, tačiau ledas jame negaminamas iki šiol.
Ledo gamyklos statyba užtruko ir dėl objektyvių priežasčių. "Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad kariškių pageidavimu, žvejų uostelio projektas buvo perdarytas, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nenorėjo įteisinti žemės prie ledo generatoriaus, kad nebuvo vandens, todėl danai negalėjo išbandyti įrengimų. Beje, vanduo pradėtas tiekti tik šiemet, prieš porą mėnesių.
Paklaustas, kodėl iki šiol neveikia ledo gamykla, pats A. Aušra sakė: "Ledo generatorius jau yra visiškai įrengtas. Šiuo metu jame vyksta paleidimo derinimo darbai. Kai tik gavome vandens, atsirado galimybė tai padaryti. Jau du kartus buvo atskridę atstovai iš Danijos. Turi būti atliktas darbas, be kurio neįmanoma paleisti generatoriaus. Čia ne politika, neužtenka parašyti popierių."
A. Aušra teigia, jog iki šiol dar nepasirašyta vandens tiekimo su Uosto direkcija sutartis, nors vandeniu jau naudojamasi. Dėl šios priežasties anot jo, net jeigu danai jau dabar atiduotų konfederacijai eksploatuoti objektą, vis tiek dar nebūtų galima gaminti ledo. Šiuo klausimu direkcijai esą parašytas jau antras raštas, tačiau atsakymo tebelaukiama.
A. Aušra tikina, kad visi ledo generatoriaus įrengimai jau yra suvežti. Pasak jo, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai viską suskaičiavo, iki paskutinio mygtuko. Konfederacijos pirmininkas teigia turįs netgi specialistų raštą, patvirtinantį, kad viskas yra ir ta technika gali gaminti 20 t ledo per parą.
Paklaustas, o kur yra kita įranga, pavyzdžiui, žuvų išsiurbimo iš laivų sistema, A. Aušra atsakė: "Turim protokolus, patvirtinančius, kad viskas yra. Jeigu būtų trūkę nors varžto, aš jau būčiau buvęs kitoje vietoje".
Valstybės kontrolė nustatė, kad konfederacija su Danijos firma sutartį pasirašė ir į jos sąskaitą pirminę įmoką pervedė anksčiau, nei buvo nustatytas konkurso nugalėtojas. Todėl danai sumontavę ne tokį įrengimą, kuris buvo numatytas sutartyje.
"Atsitiko taip, kad jau buvo atplėšti vokai, visiems buvo aišku, kas laimėjo konkursą. Mes neapskaičiavome tų 15 dienų, kurias reikia palaukti, ar neatsiras norinčiųjų tą konkursą apskųsti. Pripažįstu, buvo padaryta techninė klaida. Mes nesame konkursų rengimo profesionalai, rengėme jį pirmą kartą. Tačiau nė vieno skundo iš pretendentų taip ir nebuvo gauta. Jeigu ledo generatoriaus mes neturėtume, tada galbūt tai būtų galima traktuoti kaip nusikaltimą. Tačiau tai buvo tik formalus pažeidimas, kuris įtakos pačiam konkursui neturėjo", - sako konfederacijos pirmininkas. - Yra atvežta visiškai nauja įranga. Mes ją įjungsime, pradės byrėti ledas, tada ir pažiūrėsime. Jeigu bus kas nors ne taip, reikalausime iš danų padaryti viską iki galo".
A. Aušra mano, kad ne jis turi priekaištauti danams, o jie jam, nes jau daugiau nei pusantrų metų danai negali baigti įgyvendinti projekto Lietuvoje dėl visokių trukdžių.
STT į pagalbą pasikviesti Danijos specialistai dar pernai atkreipė dėmesį į faktą, kad "Kolemadsen A/S" ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacijos vadovų žodiniu sutarimu Danijos įmonė per banką "Spar Bank Nord", kaip nuolaidą Lietuvos įmonei, pervedė 454 700 litų kredito avizą, t.y. 20 proc. sandorio sumos. Į kieno sąskaitą pervesti šie pinigai, pareigūnai neskelbia. Sklando tik įvairiausi gandai.
Nei A. Aušra, nei Žuvininkystės departamento direktorius Vytautas Vaitiekūnas sako nieko konkretaus nežinantys apie tuos pinigus.
"Apie danų pervestus pinigus kalbama jau gal pusantrų metų, bet man niekas šiuo klausimu nepateikia jokios informacijos. Netgi dabar, po spaudoje ir televizijoje sukeltos isterijos, nepasinaudota "naujomis mielėmis" ir aš nebuvau apklaustas. Negaliu to klausimo komentuoti. Man neleidžiama susipažinti su bylomis ir jų nusikopijuoti. Galiu tik pasakyti, kad aš tų pinigų tikrai negavau", - tvirtino A. Aušra.
Be 2,5 mln. litų ledo generatoriui statyti bei įvairiai žvejybos įrangai įsigyti, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija iš Europos Bendrijos gavo dar 800 tūkst. litų, už kuriuos reikėjo pirkti finansinių problemų turinčią įmonę "Rusnės Fish" bei pastatyti kranto infrastruktūros įrenginius Kuršių marių žvejams Rusnėje. Tačiau įmonė "Rusnės Fish" taip ir nebuvo nupirkta.
Vėliau tuos pinigus buvo leista panaudoti infrastruktūros objektų Kuršių marių žvejams statyboms. Tačiau beveik trejus metus šie pinigai nebuvo panaudoti ir infrastruktūros įrenginiai krante nepastatyti.
A. Aušra sako, kad dėl "Rusnės Fish" pirkimo jau buvę susiderėta, bet paskutiniu momentu paprašyta mokėti daug daugiau nei buvo suderėta, todėl tas sandėris neįvyko. "Dabar tuos pinigus mes naudojame kitam. Jau yra nupirkti keturi ledo generatoriai. Vienas jų yra Rusnėje, kitas - Drevernoje, trečias bus Kintuose, ketvirtą atiduosime Juodkrantei. Jau daug darbų yra padaryta. Tie visi pinigai yra suskaičiuoti iki paskutinio cento", - sakė konfederacijos pirmininkas.
Į klausimą, kodėl nei Žemės ūkio ministerija, nei Žuvininkystės departamentas nesiėmė jokių žygių, kad susigrąžintų konfederacijos nepanaudotas lėšas, V. Vaitiekūnas atsakė: "Dabar yra pasirašyta papildoma sutartis, kad visos lėšos iki metų pabaigos turi būti panaudotos pagal tikslinę paskirtį. Tai suderinta su konfederacija ir su ministerija".
Kontroliuojančios tarnybos teigia, kad už nepanaudotų lėšų laikymą banko indėlių sąskaitose konfederacija gavo 163 tūkst. litų palūkanų.
"Kaltinimai, kad naudojamasi palūkanomis man kelia juoką. Aš visą laiką galvojau, kad naudojimasis palūkanomis yra ūkiškumo pavyzdys. Tikslinės paramos sutartis nedraudė naudotis palūkanomis. Jeigu aš tuos pinigus būčiau laikęs po lovą, mane būtų jau seniai sudraskę į gabalus. Tikrinančios tarnybos iš pradžių buvo iškėlusios versiją, kad aš juos skolinu ir už tai gaunu palūkanas. Kai pasakiau, kad pinigai banke, tai nieko kito nebeliko, kaip priekaištauti dėl to.
Jeigu pinigus laikai banke, jeigu juos galima apskaičiuoti, jeigu neimi grynais, viskas eina tik per sąskaitas, tai kokios problemos? Tai gerai, kad bankas moka palūkanas. Tam ir laikai pinigus banke. Tas kaltinimas yra eilinė antis, kad visiems šis reikalas atrodytų baisesnis. Juk Lietuvos įstatymai nedraudžia naudotis palūkanomis", - sako A. Aušra.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą