E. Gentvilui einant Uosto direkcijos vadovo pareigas buvo trumpas, bet gana triukšmingas uoste laikotarpis, paženklintas ir darbuotojų atleidimu, ir valstybės turto grobstytojų paieškomis, ir uoste atliekamų statybos darbų rangovų, projektuotojų drausminimu, ir t. t.
"Nepriimu Seimo nario mandato kaip kokios nors bausmės už mėgstamo darbo praradimą. Puikiai įsivaizduoju, ką galėčiau dirbti Seime, ir dirbti rezultatyviai, neieškodamas esminių kompromisų su savo sąžine. Prieš 3,5 metų nemaniau, kad tiek privirsiu košės ir tiek įsigysiu priešų, kurie man kai kurių dalykų niekada neatleis. Buvo ir padangos pradurtos, ir sprogmuo ar jo imitacija palikta kieme prie automobilio, ir grasinimų nužudyti. Šiek tiek bijodamas turėjau pereiti tą etapą", - atsisveikinimo spaudos konferencijoje kalbėjo E. Gentvilas.
Jo manymu, Uosto direkcijos santykiai su rangovais tebėra komplikuoti. Pastaruoju metu kai kurie darbai sustojo dėl to, kad laukiama naujo Uosto direkcijos generalinio direktoriaus.
E. Gentvilas apgailestavo, kad nė vienas žurnalistas nepasinaudojo geromis temomis ir neatliko žurnalistinio tyrimo. Dabar jau būdamas Seimo nariu jis ketina kreiptis į generalinį prokurorą dėl nutrauktų dviejų ikiteisminių tyrimų.
Jis mano, kad pavyko pasiekti viešumą ir kad informacijos blokados jo vadovaujamu laikotarpiu tikrai nebuvo. Su tuo galima sutikti. Anksčiau yra buvę, kad žiniasklaidos atstovai nebuvo įleidžiami į Uosto tarybos posėdžius.
Toli gražu ne visi kalbintieji norėjo komentuoti "Gentviliadą" uoste ir ypač vardinti minusus. Žinia, E. Gentvilas išėjo į Seimą, o ne šiaip į kokią nors firmelę dirbti, nors ir bus opozicijoje. Ko gero, nuoširdžiausiai tai paaiškino LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška: "Dėl minusų reikia susilaikyti, nes gyvenimas sukasi ratu, o išskridęs neapgalvotas žodis gali grįžti bumerangu ir skaudžiai užgauti."
"Esu jo apšmeižtas..."
"Susilaikysiu nuo komentarų. Esu jo apšmeižtas kaip koks vagis, prisivogęs milijonų", - sakė buvęs Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas, prieš ateinant E. Gentvilui uostui vadovavęs 7 metus. Tiesa, iš pradžių E. Gentvilas ne vienoje spaudos konferencijoje džiaugėsi, kad prie negerų dalykų neaptinkąs savo pirmtako pėdsakų.
"Ne, nevertinčiau to laikotarpio veiklos vien tik minusais, ir dirbo ne jis vienas, o visas kolektyvas. Ši tema man labai jautri. Nors pavardės ir nebuvo minimos, bet buvusieji direkcijos darbuotojai per tą laikotarpį buvo neigiamai charakterizuojami. Atrodo, kad mes tik vogėme ir nieko daugiau nedarėme. Ir per visą tą laiką mūsų niekas nieko nepaklausė", - sakė buvęs Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas. Jį E. Gentvilas atleido iš darbo, vyko teisminis procesas, pasibaigęs taikos sutartimi.
Buvęs Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidas Karolis, atsiradus pirmiems nesutarimams, pats parašė pareiškimą ir išėjo iš darbo. Pasak E. Gentvilo, tada jie susitarė vienas apie kitą blogai nekalbėti. V. Karolis dienraščiui sakė galįs kalbėtis apie uosto infrastruktūrą, o E. Gentvilo vadovavimas jam neįdomu.
"Į tuos reikalus nebenoriu veltis. Man reklamos nebereikia. Nenoriu iš tų dalykų spektaklio daryti. Juk nieko neįvyko, stebuklų nebuvo. Dirbo žmogus, atėjo laikas, išėjo, tai normalu", - mano buvęs Uosto direkcijos generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas.
Susilaiko nuo komentarų
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis nusijuokė, išgirdęs temos pavadinimą. "Taip, kalboms jis davė daug peno. Abejoju, kad man, kaip asociacijos prezidentui, būtų etiška vertinti vieno žmogaus veiklą. Padiskutuoti prie apskritojo stalo apie, tarkime, 5 metų laikotarpį, kas per tą laiką uoste buvo padaryta, kas nepadaryta, būtų galima, bet šį kartą susilaikysiu", - sakė A. Kuzmarskis.
AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža komentuoti "Gentviliados" pliusus ir minusus atsisakė.
AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis į dideles analizes nesileido. Pasakė tik tiek, kad Uosto direkcija labai produktyviai ir rezultatyviai prisidėjo prie suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos ir kad bendrovė džiaugiasi turimu rezultatu. Priminsime, kad E. Gentvilas buvo atsisakęs pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su "Klaipėdos nafta" dėl dujų terminalo statybos, kuri iš pradžių buvo itin nepalanki direkcijai.
Pajudėjo krantinės rekonstrukcija
UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika nieko blogo negali pasakyti apie "Gentviliadą". Su Uosto direkcijos vadovu buvo bendraujama betarpiškai, atsakymai iš direkcijos gaunami greitai. "Šioje epochoje (juokėsi) parodytas dėmesys mūsų kompanijai. 143A krantinės rekonstrukcijos projektas, nukeltas geresniems laikams, pajudėjo. Krantinė jau beveik pastatyta ir, tikiuosi, šiemet bus baigta. Ji mūsų galimybes krauti konteinerius padidins 30-40 proc.", - sakė V. Šileika. Pats E. Gentvilas prisipažino, kad Malkų įlanka iki šiol buvo tarsi našlaitė.
V. Šileika atkreipė dėmesį į tai, kad tiek Susisiekimo ministerija, tiek Uosto direkcija atsižvelgė į bendrovės prašymą sumažinti rinkliavas laivams autovežiams. To dėka pavyko išlaikyti šį krovinių srautą uoste ir dabar laivai autovežiai dažni svečiai Klaipėdoje.
Terminalo vadovas labai teigiamai vertina susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio ir Uosto direkcijos vadovo E. Gentvilo vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas. Jo dėka amerikiečiai kur kas labiau domisi Klaipėdos uostu, padaugėjo jame ir NATO krovinių iš Afganistano.
V. Šileika pasidžiaugė ir tuo, kad pagaliau objektyviai buvo sutvarkyti žemės nuomos reikalai atsižvelgiant į naudojamos infrastruktūros parametrus.
Priminus, kad kalbame ir apie minusus, generalinis direktorius pastebėjo, kad per daug dėmesio buvo skiriama viešiesiems ryšiams.
Naujų išbandymų laikotarpis
LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius R. Juška tą laikotarpį, kai Uosto direkcijai vadovavo E. Gentvilas, vertina kaip įdomų, naujų išbandymų ir naujų metodų uoste taikymo laikotarpį. Jam patiko geras bendradarbiavimas su Uosto direkcija, tai, kad jos vadovas visada rasdavo laiko, esant reikalui sukviesdavo specialistus.
Jis pasidžiaugė tuo, kad gilinimo kainos uoste sumažėjo, kad tie darbai gerokai pasistūmėjo į priekį. Anot jo, lieka tik sulaukti, kol gilinimo darbai bus atlikti ir prie krantinių. Tačiau jis apgailestavo, kad 90-96 krantinių rekonstrukcijos barjeras vis dėlto nebuvo įveiktas. Iš dalies pripažįsta ir bendrovės kaltę, nes buvo keičiamas projektas. Dėl to, kad pavasarį konkursą buvo apskundusi antros vietos laimėtoja, buvo prarasta pusė metų. R. Juška nekaltina Uosto direkcijos vadovo, mano, jog šiai problemai, kad be pagrindo skundžiančiųjų būtų kuo mažiau, išspręsti reikalingas Vyriausybės įsikišimas. Pasak E. Gentvilo, viešųjų pirkimų apskundimus teismuose Uosto direkcija laimėjo 8:0.
Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad E. Gentvilas dėjo nemažai pastangų ir šiai problemai įveikti. Netgi buvo padaryta pataisų ir įstatymuose, tačiau, kaip matome, problema iki galo neišspręsta.
"Visų problemų E. Gentvilui nepavyko išspręsti, ir tai natūralu. Visų pirma reikėjo pačiam susigaudyti, senas problemas iškuopti. Žinoma, jis turėjo savo prioritetus, kas irgi normalu. Bet apskritai jo vadovavimo laikotarpį vertinu teigiamai", - sakė R. Juška.
Jo manymu, dar reikia spręsti svarbių strateginių objektų klausimą. Pavyzdžiui, Uosto plėtojimo taryboje projektai pripažįstami kaip svarbūs, t. y. tokie, kurie duoda daug naudos pačiam uostui, šaliai, ne tik krovos kompanijai, tačiau jie įgyvendinami lygiai taip pat kaip ir kiti paprasti darbai.
Buvęs Uosto direkcijos vadovas manė, kad pirmiausia turi būti vystoma bendroji uosto infrastruktūra, kurios reikia daugeliui įmonių, o ne vienos kurios nors kompanijos naudojama krantinė.
Dvišalės sutartys sukėlė pasipriešinimą
E. Gentvilas iš pradžių džiaugėsi kaip laimėjimu dvišalėmis Uosto direkcijos ir krovos kompanijų sutartimis, kurios esą bus pasirašytos. Jų dėka direkcija turėjo tapti lygiaverte partnere, o ne kompanijų norų vykdytoja tam, kad pastarosios įrengtos infrastruktūros dėka didintų savo akcijų vertę.
"Dėl dvišalių sutarčių sulaukiau baisaus pasipriešinimo, kuris tebėra ir dabar. Mūsų partneriai, privatus kapitalas, nenori pateikti savo balansų, sutarčių ir ketinimų protokolų, gali pristatyti tik sąžiningumo deklaracijas. O paskui paaiškėja įvairūs dalykai. Kompanijos pavadinimo neminėsiu. Ji Susisiekimo ministerijoje pažadėjo, kad veš tokius ir tokius krovinius, tada išdėstė savo reikalavimus ir "pramušė" finansavimą. Uosto direkcija pradėjo dešimties milijonų litų vertės statybas. 2010 m. gruodžio 8 d. skaitau "Komersanto" žurnale, kad Jevrochimas ištrauks savo krovinius iš Talino, Ventspilio ir Klaipėdos ir perkels į du terminalus, kuriuos įsigis nuosavybės teise Toapsėje Juodojoje jūroje ir Ust-Lugoje. O mes statėme terminalą žinodami, kad šitų krovinių, apie kuriuos labai gražiai ministerijai prišnekėta, nebus. Ir jų nėra, o terminalas pastatytas, daugybė milijonų litų išleista.
Valstybės valdomoje įmonėje savininkas yra valstybė, t. y. abstrakcija, mistika su LT kodu. Tau pasakys valstybei atstovaujantis ministras "vok" ir vogsi. Aš neleidau, kad man taip būtų pasakyta. Šioje vietoje aš atsistojau kaip privačios įmonės direktorius. Tik į pabaigą uosto kompanijos pradėjo suprasti, kad neleisiu naudoti Uosto direkcijos arba valstybės pinigų siekiant didinti savo įmonių vertę, o patiems investuojant kaip galima mažiau. Pieš pusvalandį pasakiau, kad mes neinvestuosime 50 mln. Lt, jeigu galima tą patį pasiekti už 30 mln. Lt, bet investuoti turės ir jie. Ir procesas buvo sustabdytas. Nevalia didinti savo akcijų vertę mažinant Lietuvos valstybės vertę. Uosto direkcija atsistojo į lygiaverčių partnerių poziciją, tad didelės meilės tarp mūsų nėra", - atsisveikinimo konferencijoje sakė E. Gentvilas.
Beje, kol kas tik vienintelė UAB Malkų įlankos terminalas pasirašė dvišalę sutartį.
"Supurtė" negerus dalykus
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pozityviai vertina E. Gentvilo atėjimą į uostą ir darbą jame. Anot ministro, jis "supurtė" nemažai negerų dalykų, kurių anksčiau uoste niekas nejudino. Tai ir degalų grobstymo atskleidimas, ir didesnės konkurencijos rangos konkursuose užtikrinimas, ir Uosto direkcijos bei miesto savivaldybės bendradarbiavimas sprendžiant ūkinius miesto klausimus ir kt. Pajudėjo ir amžiaus projektas - keleivių ir krovinių terminalo statybos.
E. Masiulis neneigia, jog ministerija gavo nemažai skundų, sulaukė ir suinteresuotų grupuočių vizitų, tačiau tokio atvejo, kad būtų reikėję atšaukti kokį nors Uosto direkcijos vadovo įsakymą, ministras neprisimena. Beje, prieš priimdamas kokį nors sprendimą, E. Gentvilas pasitardavo su ministerija. "Jo išsakyta kritika, patirtis, principingumas, sąžiningumas davė daug naudos uostui. Jeigu norite minusų, kreipkitės į UAB "Klaipėdos hidrotechnika" vadovą Pranciškų Jurgutį", - sakė ministras.
Per aukštai iškėlė kartelę
Kaip ne itin teigiamą dalyką ministras įvertino didelę darbuotojų kaitą Uosto direkcijoje. Anot jo, šioje srityje kartelė buvo itin aukštai užkelta. Nuolatinė darbuotojų kaita trukdė sklandžiau įgyvendinti kai kuriuos projektus. E. Masiulio manymu, jie vėlavo ir dėl to, kad buvo stengiamasi viską organizuoti sklandžiai, skaidriai, užtikrinant konkurencingumą, užkertant kelią vagystėms, preciziškai tikrinant konkursų dalyvius.
Pats E. Gentvilas mano, kad jam pavyko iš principo suburti profesionalų kolektyvą, o kūrybišką - tik iš dalies. Darbuotojus jis skirstė į du tipus. Pirmas - sąžiningi, nevagia, nepiktnaudžiauja, neima kyšių. Tokių, jo manymu, dabar direkcijoje yra dauguma. Antras - ne tik sąžiningi, bet ir sukuria sąlygas nedaryti blogų dalykų kitiems. Tokių, buvusio vadovo manymu, yra tik keletas, o jų Uosto direkcijai dar reikėtų 10-20.
"Esu maksimalistas, bet ir realistas. Kėliau tik vieną reikalavimą - pirmiausia galvoti apie Uosto direkcijos interesus. Norėjau tokių darbuotojų, kurie ir patys nepiktnaudžiautų, ir sukurtų tokias sąlygas, kad to nebūtų galima daryti. Štai kur aš mačiau kūrybiškumą. Deja, tokių buvo tik keletas", - aiškino E. Gentvilas.
"Ne, su juo dirbti nebuvo sunku. Jis tvarkėsi savarankiškai, smulkmeniškai nesikabinėjo prie visų dalykų. Žinoma, priežiūrą vykdėme per direkcijos valdybą. Triukšmą kėlė tik esant reikalui. Turėjome uoste patikimą žmogų", - taip uosto vadovo darbą vertino susisiekimo ministras.
"Aš jį tik girsiu"
Buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius iš karto pasakė: "Bet, žinokit, aš jį tik girsiu." Jie kartu yra dirbę miesto Taryboje, anksčiau yra buvę ir vienos partijos nariai, kol jų partiniai keliai išsiskyrė. Tad R. Taraškevičius išvardino tik teigimus dalykus, pasak jo paties, su išlygomis, apeidamas minusus. "Minusų šiandien vardinti nenorėčiau. Visi mes klystame ir nesame patys pačiausi. Patirtis ateina su metais bedirbant", - sakė jis.
R. Taraškevičius pareiškė užuojautą miesto Tarybai, kad iš jos pasitraukė toks patyręs politikas kaip E. Gentvilas. Buvęs meras pastebėjo, kad E. Gentvilas vis žada neišvažiuoti ir štai jau antrą kartą išvažiavo į Vilnių. "Gyvenimas ima ir padaro pataisas. Lieka jam palinkėti sėkmės Seime, juk ir ten reikia protingų žmonių", - sakė buvęs meras.
Jis prisipažino, kad iš pradžių, kai tik E. Gentvilas buvo paskirtas Uosto direkcijos vadovu, netikėjęs, kad jam, tokios specialybės (geografas. - Aut. pastaba) žmogui, pavyks ten perimti valdymą. Uosto direkcijoje problemų ratas labai didelis ir nėra taip paprasta susivokti situacijoje. "Matyt, politiko patirtis padėjo. Jis yra mąstantis žmogus, turi gerą šviesią galvą", - mano buvęs meras.
Pasak jo, kai E. Gentvilas atėjo, iškart pajudėjo miesto ir Uosto direkcijos bendradarbiavimo reikalai. Ir Minijos gatvės rekonstrukcijai lėšų gauta, ir kitiems infrastruktūros objektams. "Tarp miesto ir Uosto direkcijos atsirado geras supratimas ir susiklausymas. Miesto socialinius poreikius jis labai rimtai vertino. E. Gentvilo dėka "Neptūno" komanda gavo lėšų. Jis pradėjo įnirtingą kovą dėl viešųjų pirkimų taisyklių pakeitimo. Visi klaipėdiečiai stebėjo, kuo ji baigsis", - vardino E. Gentvilo nuopelnus R. Taraškevičius.
Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas prisipažino per daug E. Gentvilo vadovavimu nesidomėjęs. "Tai, kad jis sugebėjo išspręsti problemas su viešaisiais pirkimais, kad įvedė normalią viešųjų pirkimų sistemą, yra šaunuolis", - sakė profesorius.
Yra nesukalbamas
Dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė tuo, kad Seime bus žmogus, puikiai jaučiantis Klaipėdos pulsą, ir mano, kad dar ilgai uoste bus juntama jo akis ir ranka. Meras apgailestavo negalįs palyginti E. Gentvilo ir kitų buvusių uosto vadovų darbo, mat su kitais jam neteko dirbti. Tačiau spręsdamas iš pokalbių su tais žmonėmis, kurie turi galimybę lyginti, susidarė įspūdį, kad miesto ir uosto bendradarbiavimo procesas įgavo labai teigiamą poslinkį. "Tokio miesto poreikių supratimo tiek Uosto direkcijoje, tiek Susisiekimo ministerijoje dar nėra buvę. Tikiuosi, kad pasikeitusi valdžia neatšaldys miesto ir uosto santykių. Manau, geras E. Gentvilo įdirbis nebus nubrauktas, nebus ieškoma kokių nors naujovių ir pradedama viskas iš pradžių. Tai būtų nedovanotina. Tikiuosi, kad naujas uosto vadovas bus uostamiesčio patriotas, tinkamai įvertins problemas, kad miesto ir uosto santykiai netaps šaltesni ar įtempti ", - kalbėjo meras.
V. Grubliausko manymu, E. Gentvilas kaip Uosto direkcijos vadovas buvo ir reiklesnis, ir pažangesnis, ir kietesnis nei miesto Tarybos narys. Darbui miesto Taryboje jam likdavo mažai laiko.
Pasak mero, E. Gentvilas - ne tas žmogus, su kuriuo galima dėl ko nors susitarti, jeigu tai neteisėta, ką nors proteguoti. Šioje srityje jis stovi kaip mūras ir yra nesukalbamas, tad niekam net tokių minčių nekildavo.
Gatvėje kalbinti žmonės, sutikę šnekėtis, E. Gentvilo darbus Klaipėdoje vertino gana teigiamai. Su tokiais purvo pylimo atvejais kaip internetinėje erdvėje, kalbėdamiesi su žmonėmis akis į akį, nesusidūrėme.
Vidmantas ir Romualdas
Esame landsbergistai, bet E. Gentvilą vertiname teigiamai. Gerai, kad jis išvažiavo į Vilnių, bent vienas Seime bus kitoks. Juk dabar ten vieni bolševikai.
Juozas
Šaunus vyras, uoste gerai tvarkėsi. Ten juk buvo bardelis. Jūs geriau pasidomėkite, kur pradėjo dirbti Seimo pirmininkas, pabaigęs Kūno kultūros institutą.
Zosė
Jis labai žmoniškas, neišdidus, visada pasisveikina. Dėl to uosto labai stengėsi, kovojo. Klaipėda labai daug prarado jo netekdama. Nemanau, kad apie E. Gentvilą kas nors ką bloga pasakytų.
Mamertas
Kiek galėjo, tiek tvarkos padarė. Bet ir daugiau yra vertų būti uosto vadovais, jis ne vienintelis.
Milda
Mano manymu, jis buvo labai demokratiškas. Jo dėka atsirado daugiau jūriškų švenčių. Kad išėjo į Seimą, gerai. Reikia, kad ir ten Klaipėdai būtų tinkamai atstovaujama.
Irena
Aš dabar nutolusi nuo politikos. Ir tame uoste tokie vyriški darbai, bet nemanyčiau, kad jis ten nieko gero nepadarė. Jį seniai pažįstu, dar iš Sąjūdžio laikų. Šitoks patriotas buvo. Ant jo tiek juodo purvo išlieta, bet jis optimistas.
Neprisistatęs
E. Gentvilas "biškį" tvarkos įvedė viešuosiuose pirkimuose. Anksčiau kelios kompanijos susitardavo, kas laimės konkurse. Pamokėdavo vienai moteriškei, ir viskas gerai buvo. O dabar konkursai vyksta tvarkingai. Norite minusų? Prekybą valstybiniais degalais sustabdė, sumažino kai kurių šeimų pajamas. Protingas, suprato, kad Baltarusijos kroviniai išeis iš Klaipėdos, krova kris, tai ir išėjo į Seimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą