Balandžio 27 d. LJL laivas "Voruta" pajudėjo iš Las Palmo. Tikimasi, kad į Klaipėdos uostą jis atplauks gegužės 11 d. Šiuo metu jis yra ties Portugalija. Potencialūs pirkėjai jį apžiūrėjo tuo metu, kai stovėjo areštuotas užsienio uoste.
Taigi atlikus didžiulį ir sunkų darbą pagaliau pasiekta, kad nebėra nė vieno areštuoto "Laivininkystės" laivo. Vienu metu jie buvo areštuoti visi.
"Visko buvo, bet pagaliau areštų nebėra. "Voruta" turi techninių problemų, bet juda Klaipėdos link", - sakė bendrovės bankroto administratorius Dalius Volskis.
"Laivai sugrąžinti dėl teisinių priežasčių, siekiant išvengti galimo jų arešto. Tikimybė parduoti juos saugiai čia didesnė nei užsienyje. LJL kreditorių daug visame pasaulyje, tad bet kuris gali sugalvoti ir kreiptis į kokį nors vietinį teismą. Žinoma, ir Klaipėdoje egzistuoja teorinė galimybė iš naujo areštuoti laivus, jeigu už ką nors nesumokėsime. Stengiamės po bankroto paskelbimo tiek įguloms, tiek kitiems mokėti laiku", - aiškino bankroto administratorius.
Spręs kreditoriai
Per pirmąsias LJL, kurios bankrotas paskelbtas pernai gruodį, penkių laivų varžytines, vykusias kovo 31 d., buvo parduotas tik laivas "Deltuva". Jis pirmasis tarsi LJL bankroto pranašas grįžo į Klaipėdos uostą pernai vasarą. Pasak D. Volskio, už šį laivą pirkėjas jau sumokėjo 1,75 mln. eurų.
Varžytinių aktas pasirašytas, laivas perduotas, bet kol kas dar stovi Klaipėdoje. Dalį senos įgulos naujasis savininkas paliko, o kaip bus išplaukiant į reisą, nežinia.
Kaip bus skirstomi už "Deltuvą" gauti pinigai, paaiškės po kreditorių susirinkimo, kuris vyks gegužės 11 d.
"Disponuoti tais pinigais galiu, bet, kaip juos dalinti, spręs kreditoriai. Teiksiu siūlymą, kad būtų sumokėta jūrininkams. "Deltuvos" įgulai nebėra ko jaudintis. Manau, kreditoriai priims sprendimą dėl įmonės likvidavimo ir pinigų skirstymo, ir viskas, jie tada tikrai gaus pinigų. Ar įvyks paskutinių dviejų laivų varžytinės, dar nežinia", - sakė D. Volskis.
Gavęs kreditorių sutikimą, D. Volskis greitai paskelbė antras keturių laivų varžytines tomis pačiomis kainomis. Skubėta, nes per mėnesį stovintiems laivams išlaikyti išleidžiama apie 564 000 eurų. Antrosios varžytinės įvyko vakar.
Pradinės laivų pardavimo kainos: "Venta" - 1 904 417 eurų, "Romuva" ir "Voruta" - po 1 723 044 eurus, "Raguva" - 1 632 357 eurai. Iš viso už penkis laivus tikimasi gauti apie 8,5 mln. eurų.
Už laivą "Romuva" pasiūlyta 2 mln. 170 tūkst. eurų, už "Vorutą" - 2 mln. 250 tūkst. eurų. Dabar pirkėjai, t. y. dvi skirtingos užsienio kompanijos, turi atsiskaityti per 30 dienų nuo varžytinių. Tik tada bus skirstomi pinigai už parduotus laivus.
Bet kuriuo atveju, pasak D. Volskio, tų laivų jūrininkai jau gali džiaugtis. Pagal tarptautinės konvencijos reikalavimus, pardavus laivą atsiskaitoma tik su tais jūrininkais, kurie dirbo tame laive. Tačiau kreditoriai turi teisę nuspręsti, kad iš dabar gautų pinigų gali būti atsiskaitoma ne tik su "Deltuvos" jūrininkais.
Laukiama fondo "nuosprendžio"
Paraiška Garantiniam fondui, kuria prašoma apie 490 tūkst. eurų, jau pateikta. Rytoj, gegužės 5-ąją, fondo taryba ją nagrinės, skirs lėšų, bus pasirašoma sutartis, o kai tik bus gauta pinigų, iš karto bus mokama visiems darbuotojams, ne tik jūrininkams.
Tiesa, jeigu paraišką patvirtins, jeigu bus skirta prašoma suma, bus gautas tik trečdalis pinigų, kurių reikia atsiskaityti su darbuotojais. Skola jiems šiuo metu yra apie 1,5 mln. eurų.
Dabar pirkėjų bus ieškoma likusiems dviem laivams - "Raguvai" ir "Ventai". Kreditorių susirinkime bus sprendžiama dėl laivų pardavimo kainos ir tvarkos. Anot D. Volskio, trečių varžytinių gali ir nebūti, tai - kreditorių teisė spręsti. Jie gali pasirinkti ir vadinamąjį laisvą pardavimą, t. y. tiesiogiai siūlyti potencialiems pirkėjams. Įkeisto turto atveju yra privalomos dvejos varžytinės, jos, galima sakyti, yra įvykusios.
"Buvau nusiteikęs optimistiškai"
S. Dobilinskas nuo sausio vidurio LJL reikalais neužsiima. Jis šiai bendrovei vadovavo nuo pernai rugpjūčio 6 d. Šiuo metu vėl grįžo dirbti į AB "Lietuvos geležinkeliai" Infrastruktūros direkcijos Investicijų departamentą.
"Buvau nusiteikęs optimistiškai. Ne pats sugalvojau, kaip gelbėti "Laivininkystę". Buvo samdomi ekspertai, jie parengė verslo planą, nurodė kelius, kuriais būtų galima eiti. Nors ir sąlyginė, bet buvo galimybė šiai bendrovei išlipti iš duobės, jeigu būtų pavykę susitarti su banku. Ekspertai irgi numatė bankrotą, jeigu tai nepavyktų.
LJL laivai buvo pirkti per patį prekybos bumą, kai kainos buvo didžiausios. Vėliau krizė padarė labai dideles korekcijas. Ir dabar sąlygos nekokios: ir Rusijos embargas, ir Kinijos ekonomikos šlubavimas, gabenimo laivais įkainius pasaulyje atspindintis "Baltic Dry" indeksas vis dar žemiausias ir nekyla", - sakė buvęs LJL vadovas.
S. Dobilinskas kurį laiką vadovavo UAB Klaipėdos konteinerių terminalui, 2002-2009 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, dirbo "Lietuvos geležinkeliuose". Paklaustas, ar "Laivininkystėje" dirbti sunkiausia?
"Pradėjęs dirbti "Laivininkystėje" buvau optimistiškai nusiteikęs. Maniau, visi tos susidariusios situacijos dalyviai ją įvertins ir ieškos geriausio sprendimo. Ir nemanau, kad bankrotas buvo geriausias sprendimas, nors jis buvo neišvengiamas. Linkstant į likvidavimą buvo galima organizuoti ir neteisminį bankrotą. Siūlėme tai daryti. Manau, kad tada laivai būtų buvę parduodami rinkoje pelningiau nei dabar, kai visi penki išmesti iš karto į rinką."
RETA. Kad net keturi LJL laivai vienu metu stovėtų Klaipėdos uoste, pastaraisiais metais nėra buvę. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Rašyti komentarą