Į darbą - kelias dešimtis kilometrų

Bendrovėse

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija "Bega", turinti apie 300 darbuotojų, darbo duoda ne tik klaipėdiečiams. Į pajūrį, "Begos" link, bemaž kiekvieną dieną skuba gausus būrys žemaičių. Vyrai vardan geros darbo vietos beveik kasdien nuvažiuoja kelias dešimtis ar net per šimtą kilometrų.

Tolimas kelias

Aleksandravas, Kretinga, Saugai, Šateikiai, Kūlupėnai, Plungė... Iš šių ir kitų miestų bei miestelių kiekvieną dieną Lietuvos keliais ir keleliais darda automobiliai, prisodinti "Begos" darbuotojų. Ir po vieną, ir po kelis jie įpratę išaušus naujam darbo rytui įveikti ilgą, jų pačių žodžiais tariant, visai nevarginantį kelią Klaipėdos link.

Absoliučiai visi kalbintieji į darbą Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje skuba nuosavomis mašinomis. Prisitaikyti prie viešojo transporto grafikų būtų pernelyg sudėtinga. Be to, autobusų stotelės ar traukinių stotys dažnai įsikūrusios tolokai nuo darbininkų namų, todėl dar ir iki išvykimo vietos nemenką kelią tektų sukarti.

Visi darbininkai kaip susitarę tvirtina, jog tolimas kelias į uostamiestį nebaisus ir net mažiau varginantis, nei kelio skynimasis per rytinius kamščius važiuojant, pavyzdžiui, iš pietinių Klaipėdos rajonų.

GELEŽINKELIO tarnybos darbuotojai R. Paškauskas (kairėje) ir B. Intas į darbą "Begoje" skuba iš Kretingos.

Darbas pagal specialybę

Štai iš Aleksandravo į darbą "Begoje" važiuojantis dokininkas mechanizatorius Vladimiras Športko tvirtina, jog kitos išeities tiesiog neturi. Darbo, atitinkančio vyro specialybę, ne Klaipėdoje rasti sunku. Anksčiau dokininkui mechanizatoriui teko dirbti ir kitokius darbus arčiau namų, tačiau dabar žymiai geriau. "Suku "baranką" pagal specialybę, ir gerai", - juokėsi V. Športko.

Vladimiro kolega Tadas Stonkus į darbą "Begoje" jau tris mėnesius važiuoja iš Plungės. Tadas taip pat teigė, jog Plungėje tinkantį ir patinkantį darbą rasti gana sunku.

Vyrukams per mėnesį į uostamiestį ir atgal į namus tenka suvažinėti apie 16 kartų. Šioms kelionėms tenka pakloti apie 300- 400 litų. Žinoma, darbingieji žemaičiai taupūs, todėl važiuodami į darbą jungiasi į būrelius ir kelionės išlaidas dalinasi.

BROLIAMS V. Jurkevičiui (kairėje) ir A. Poškui kelias iš Kūlupėnų į Klaipėdą neatrodo tolimas.

Tūkstančiai kilometrų

Šilumvežio mašinistas Rolandas Paškauskas ir traukinių derintojas Bronius Intas ankstyvą rytą, o naktinės pamainos atveju vakare į uostamiestį skuba iš Kretingos. Iš ten pat po 30 kilometrų pirmyn ir atgal važiuoja ir dar keli jų kolegos. R. Paškauskas net apskaičiavo, jog tokiu atveju per metus susidaro apie 11 tūkst. kilometrų kelio.

Per mėnesį vyrukai kelionėms išleidžia panašią sumą pinigų, kaip ir kiti iš Žemaitijos miestų ir miestelių atvykstantys darbuotojai. Tačiau tokiai didelei kompanijai tai neatrodo tokie milžiniški pinigai. Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kai į Klaipėdą tenka skubėti tik vienam darbininkui, kitiems susirgus, pramiegojus ar patekus į kokią kitą bėdą.

Kraustytis neketina

Apie atsikraustymą į uostamiestį dokininkas mechanizatorius E. Mešinski kol kas negalvoja

Paklausti, kaip sutaria su čia dirbančiais klaipėdiečiais, vyrai kaip susitarę tvirtino, jog bendravimo problemų neiškyla. "Mes tokie pat miestiečiai kaip ir jie, juk daugelis vadinamųjų klaipėdiečių į darbą važiuoja, pavyzdžiui, iš Dovilų ar Šernų", - juokėsi Rolandas Paškauskas.

Rolandas ir jo kolega Bronius teigė į Klaipėdą vardan trumpesnio kelio kraustytis nežada. "Kažkada gyvenom Klaipėdoje, užteko", - sakė "Begoje" dirbantys vyrai.

Apie atsikraustymą į uostamiestį kol kas negalvoja ir dokininkas mechanizatorius Ervinas Mešinski, kartu su broliu Sauliumi į darbą važiuojantis iš bemaž už 40 kilometrų nuo Klaipėdos įsikūrusių Saugų. Vyras teigė, jog ir suvažinėti spėja, ir laisvalaikio užtenka.

Šeimos neprieštarauja

Uostamiestyje prieš keletą metų spėjęs pagyventi dokininkas mechanizatorius Darius Paulauskas jau bemaž šeštus metus į darbą važiuoja net 70 kilometrų. Tačiau vyras tvirtino namų Šateikiuose neketinąs palikti ir vėl kraustytis į Klaipėdą nenorįs. Jam visai nesunku iš lovos išsiristi šiek tiek po šešių ir dardėti tokį tolimą kelią. Be to, vyras sakėsi esąs patenkintas darbo grafiku, mat dirbant dieninėmis ir naktinėmis pamainomis namuose dieną jo nebūna vos porą kartų per savaitę, todėl ir šeima nepriekaištauja dėl taip toli esančios darbo vietos.

Šeimynykščiai nepyksta ir ant brolių šilumvežio mašinisto Valdo Jurkevičiaus ir traukinių derintojo Algirdo Poškaus, kurie į Klaipėdą keliauja iš Kūlupėnų ir kol kas galimybės kraustytis į uostamiestį nesvarsto. Broliams nuvažiuoti ir parvažiuoti iš darbo per dieną susidaro apie 100 kilometrų kelio. Nors kelias tolimas, tačiau darbininkų negąsdina, mat "Begoje" jie turi galimybę dirbti pagal įgytą specialybę.

Kultūringesni žmonės

O štai statybos remonto tarnybos darbuotojams Mariui Urbonui, Karoliui Narkui, Stasiui Eigim bei Tomui Černiauskui kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius, tenka suvažinėti apie 140 kilometrų. Jie ir dar keli jų kolegos į "Begą" kiekvieną darbo dieną vyksta iš Plungės.

Apie pusę metų Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje dirbantis dažytojas Marius Urbonas sakėsi kelionei išleidžiantis apie 10 litų per dieną. Jis, kaip ir visi kiti kalbinti žemaičiai, "Begos" darbininkai, kartu su keliais kolegomis į darbą važiuoja mašina.

Marius tvirtino su miestiečiais sutariantis gerai, be to, sakė pastebėjęs, jog Klaipėdoje žmonės labai skiriasi nuo plungiškių - yra daug kultūringesni. Kol kas vyrukas teigė nežinąs, ar norėtų persikraustyti arčiau darbo vietos, į uostamiestį, tačiau ir jis, ir jo kolega Karolis su šypsena prisipažino, jog kartais Klaipėdoje pasimėgauti naktiniu gyvenimu lieka ir savaitgaliais.

Dažnai pramiega

Plungiškiai statybininkai montuotojai Stasys Eigim ir Tomas Černiauskas į darbą kasryt važiuoja taip pat su dar keliais kolegomis. Nors ryte ir vakare darbininkams tenka ištverti ilgą kelionę, tačiau darbo diena vyrams pralekia beveik lygiai taip pat kaip ir vietiniams. Nors keltis tenka ankstokai, tačiau namie jie būna kaip ir visi normalūs darbininkai - apie 6 val. vakaro.

Stasys Eigim pasakojo, jog kuriozų, kai vienas iš keturių ar penkių į "Begą" važiuojančių darbininkų pramiega ir žlugdo visiems kitiems planus, pasitaiko gana dažnai. "Kiekvieną mielą dieną", - juokėsi Stasys.

Eglė RUŠKUTĖ